Kas žinoma apie šį tarptautinį tyrimą,  apie jo tyrėjus? Kodėl Rusija Vilniuje galėtų taikytis į Amerikos pareigūnus? Plačiau apie tai kalbėjo politologas, „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas Vytis Jurkonis.

– Tai atrodo kaip labai stipri tyrėjų, žurnalistų hipotezė. Jie turi tam tikrų niuansų, kurie leidžia tą hipotezę svarstyti. Sutampa Žvalgybos tarnybos GRU atstovų vizitų datos su tam tikrais apnuodijimais, sveikatos sutrikimais įvairiose šalyse. Jie turi dokumentą, kad buvo dirbama ties kažkokiu akustiniu ginklu. Koks jis, ar tai šautuvas, ar dar kas, nėra iki galo aišku. Tam tikrų dedamųjų visame tyrime trūksta. Akivaizdu, kad jie bando suvesti tuos duomenis. Tą daro pakankamai įtikinamai, bet reikia papildomų duomenų. Neabejoju, kad ir Valstybės departamentas, ir kitų valstybių pareigūnai bandys toliau tirti, papildyti tą tyrimą savo duomenimis. Žurnalistai Christo Grozevas, Romanas Dobrochotovas ir jų komandos jau yra padarę ne vieną labai svarbų tyrimą apie tuos pačius GRU veikėjus ir daug kitų. Tai – solidi komanda. Ir jų hipotezė – solidi. Bet tvirtai teigti, kad tai įvyko, manau, gerokai per anksti. Bet labai tikiuosi, kad Lietuvos pareigūnai susisieks su žurnalistais ir galės papildyti tą jų paveikslą.

– Kas yra tas Rusijos karinės žvalgybos padalinys 29155? Arba GRU 29155 padalinys. 

– Apie jį jau ne kartą yra kalbėjęs vienas žymiausių tiriamosios žurnalistikos atstovų – Ch. Grozevas. Tai – specialus padalinys, kuris užsiima ir medicininiais, ir laboratoriniais dalykais. Visos nuodijimo istorijos, dabartiniai sveikatos sutrikdymai, jie siejami su šia institucija. Tai patvirtinta ne tik žurnalistų, bet ir britų žvalgybos atstovų. Tai nėra iš piršto laužta istorija, bet šitai akustinio ginklo hipotezei dar trūksta duomenų. Hipotezė tikrai pritraukė nemažą dėmesį Vakaruose. Žinau, kad tikrai ne vienos valstybės pareigūnai į tai žiūri pakankamai rimtai ir bando papildyti informaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Net jeigu jie tą padarė Vilniuje. Kam tą daryti? Kodėl reikėtų traumuoti kažkokį JAV pareigūną?

– Tyrime matome, kad tai nėra ginklas, kuris neša mirtį. Tai – labiau sveikatą trikdantis dalykas. Galima svarstyti, jog žmonės, kurie dirba Rusijos klausimais ir intensyviai tiriantys vieną ar kitą dalyką, gali būti Rusijos žinybų radare. Ir taip gali bandyti trikdyti tą darbą. Pačiame tyrime hipotezė keliama tokia, jog taip bandoma padaryti darbą, susijusį su Rusijos klausimais, nepatrauklų. Kad JAV diplomatai nenorėtų dirbti ties šiuo klausimu. Kad tai atrodytų per pavojinga, sudėtinga. Bet man atrodo, kad yra tam tikri intensyvūs etapai. Vienas iš jų – sankcijos. Kitas galėtų būti – tie patys tiriamosios žurnalistikos atstovai. Ir tokio ginklo panaudojimas, sveikatos sutrikdymas, jis duoda tokį momentinį efektą. Galbūt net išima žmogų iš to intensyvaus darbo lauko. Vienas iš pareigūnų reportaže sakė, kad jis prarado daugiau nei pusę savo darbinio pajėgumo. Žmogus tiesiog išsiųstas keliems mėnesiams atostogų. Manau, kad tai – pakankamai reikšmingas dalykas.

– Vilniuje, per NATO suvažiavimą, tai jau būtų antras toks incidentas, nes buvo pavogti slapti dokumentai, kurie dar nebuvo vieši. Tai būtų reputacinė žala, taip?

– Jeigu mes visaip rodytume, kad nesusitvarkėme, tada būtų reputacinė žala. Vėlgi, reikia žiūrėti, kiek tų atakų įveikėme. Apie tai dažniausiai nekalbama. Dėl to, kad nieko neįvyko. Atsakymą turėtų duoti mūsų žinybų atstovai. Man atrodo, normalu, numanyti, kad NATO viršūnių susitikimo metu bus daug provokacijos galimybių. Tam buvo rengiamasi. Tą reiktų lyginti su kitų valstybių patirtimis. Gyvename tokioje realybėje, kada tos atakos vyksta. Tą reikia labai aiškiai fiksuoti ir pasakyti. Tam reikia ruoštis, nereikia krūpčioti. Reikia transliuoti, kad Rusijos tarnybos, kad Kremlius, akivaizdu, kad yra priešininkas, kuris nesibodi veikti ir mūsų teritorijoje. Už tai turėtų būti duotas labai aiškus atsakas. Nes jeigu mūsų atsakas – abejonė pačiais savimi, atrodo, kad tai bus dvigubas Rusijos tarnybų pasiekimas.

Pasak jų, GRU koordinuojama grupuotė pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, ji yra atakavusi privačias IT sektoriaus įmones, teikiančias paslaugas Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir svarbioms valstybės institucijoms.

„Labai tikėtina, GRU koordinuojama kibernetinė grupuotė paviešino perimtą viešai neprieinamą su susitikimu susijusią informaciją, labai tikėtina, siekdama diskredituoti Lietuvą tarptautinėje arenoje“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.

„Neatmestina, kad dalis perimtos informacijos bus panaudota planuojant naujas dezinformacijos operacijas“, – įspėjama dokumente.

Praėjusių metų liepą besibaigiant Vilniaus viršūnių susitikimui, socialiniame tinkle „Telegram“ pasirodė informacija apie galimai nutekintus duomenis, susijusius su NATO renginio organizavimu.

Įsilaužėliai, pasivadinę „Iš Rusijos su meile“, tvirtino pasiekę neviešus NATO viršūnių susitikimo organizatorių duomenis apie renginio apsaugą, sužinoję už tai atsakingų pareigūnų pavardes, delegacijų judėjimo maršrutus, naudojamas saugumo sistemas ir panašiai.

Paviešinta apie 30 dokumentų, kuriuose nurodomi konkretūs viešbučiai, kur buvo apsistoję valstybių vadovai ir delegacijos, atvykimo į oro uostus laikai, vadovų apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų ginklų tipai, ryšio priemonių specifikacijos.

Paviešintos ir policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ snaiperių pavardės, paskelbti saugumo grupės posėdžių rengiantis viršūnių susitikimui protokolai, tuo metu planuoti sprendimai dėl oro erdvės, eismo, Rusijos ir Baltarusijos tranzito ribojimų.

Nacionalinis krizių valdymo centras tuomet BNS sakė, kad paviešinti duomenys galėjo būti susiję su įsilaužimu į Lietuvos valdžios institucijų sistemas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyko pernai liepos 11–12 dienomis.

Kaip skelbiama, GRU padalinys 29155 yra atsakingas už apnuodijimus ir teroro išpuolius visoje Europoje. Be to, padalinys šnipinėja Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo priešininkus tiek Rusijoje, tiek užsienyje.

Anot „The Insider“, vienas iš GRU agentų I. Žichariovas tariamai yra profesionalus geologas, kuris specializuojasi gręžiant žemės plutą ir ieškant vandens.

Įdomu tai, kad I. Žichariovas savo vardu ir išvaizda nepaprastai panašus į kitą vyrą – Ivaną Žigarevą. Jie netgi gimę tą pačią dieną. Ir tai nėra atsitiktinumas. Kaip teigiama, vyras, prisistatęs I. Žichariovu, iš tikrųjų yra I. Žigarevas, apmokytas žudikas iš 29155 padalinio.

Sovietų Sąjungos karininko I. Žigarevo vyresniojo sūnus I. Žigarevas jaunesnysis gimė Magdeburge, Rytų Vokietijoje, kur devintajame dešimtmetyje buvo dislokuotas jo tėvas. Ivanas pasekė tėvo pėdomis – tarnavo Rusijos armijos specialiosiose pajėgose. Tada buvo atrinktas studijuoti elitinėje GRU karinėje-diplomatinėje akademijoje – Rusijos karinės žvalgybos pareigūnų baigiamojoje mokykloje.

Kasparov.ru nuotr.

I. Žigarevas buvo užverbuotas tarnauti tuomet dar naujai atkurtame GRU padalinyje, kuris buvo skirtas žudynėms ir kariniams veiksmams užsienyje – 29155 padalinyje.

Netrukus po to ir atsirado I. Žigarevo bendradarbis I. Žichariovas. Anot „The Insider“, I. Žichariovas buvo įdarbintas valstybinėje žvalgybos ir gręžinių įmonėje „NPO Geospetsstroy“.

I. Žigarevas keliavo į tarptautines komandiruotes su savo netikra tapatybe nedidelėmis grupėmis, nuo trijų iki penkių komandos narių.

Sutapimas ar ne, bet I. Žichariovas taip pat viešėjo Europoje ruošiantis Skripalių apnuodijimui, skrisdamas į Maskvą iš Vienos 2018 m. kovo 3 d. – apnuodijimo išvakarėse.

I. Žigarevas dalyvavo keliuose Rusijos disidentų organizacijų renginiuose, įskaitant Laisvosios Rusijos forumą, Maskvos Sacharovo centrą ir Maskvos Helsinkio grupę.

Viena iš organizacijų, į kurią jam pavyko įsiskverbti, buvo Maskvos atviroji žmogaus teisių mokykla, kuri yra susijusi su Sacharovo centru ir gavo JAV finansavimą už savo veiklą, skatinančią pilietinį aktyvumą ir švietimą žmogaus teisių klausimais.

Buvę Maskvos atvirosios mokyklos aktyvistai „The Insider“ teigė, kad vyras, kurį jie pažinojo kaip I. Žichariovą, buvo vienas aktyviausių savanorių.

I. Žichariovo vizitai Vilniuje

Maskvos atviroji mokykla nebuvo vienintelė aktyvistų organizacija, į kurią įsiskverbė GRU šnipas.

2017 m. jis įstojo į Laisvosios Rusijos forumą. Siekdamas narių, kurie negalėjo laisvai judėti Rusijoje, saugumo, Laisvosios Rusijos forumas surengė konferencijas Vilniuje.

Kad būtų priimtas kaip delegatas į forumą, I. Žigarevas turėjo pateikti du esamų narių rekomendacinius laiškus.

Pasak „The Insider“, I. Žichariovas dalyvavo ketvirtajame grupės susirinkime, vykusiame Vilniuje 2017 m. gruodžio 3–4 d. Į Lietuvą jis keliavo automobiliu, kartu su dar dviem dalyviais – Ruslanu Kambijevu ir Rasulu Kataganovu, abu yra žmogaus teisių aktyvistai iš Šiaurės Kaukazo.

I. Kambijevas iš pradžių „The Insider“ sakė , kad neprisimena žmogaus vardu I. Žichariovas. Net tada, kai jam buvo pateikta trijų kelionės draugų nuotrauka, kuri buvo paskelbta paties I. Kambijevo instagramo paskyroje, jis vis tiek sunkiai prisiminė renginio aplinkybes. I. Kambijevas svarstė, kad su I. Žichariovu jie greičiausiai susitiko 2017 m. spalį Sacharovo centro surengtame seminare ir kad aktyvistai vėliau turbūt pasiūlė pavėžėti GRU agentą į renginį Vilniuje.

I. Žichariovas (dešinėje) „Instagram“ nuotraukoje su R. Kambijevu 2017 m. Vilniaus forume. Instagramo nuotr.

Organizacijos nariai leidiniui  pasakojo, kad jis nuolat prašydavo kompensuoti savo transporto ir viešnagės viešbutyje išlaidas. Tačiau Laisvosios Rusijos forumo nariai „The Insider“ sakė, kad prašymai dėl kompensacijos niekada nebuvo patenkinti.

I. Žichariovas vizą iš Lietuvos gavo pagal forumo organizatorių kvietimą. Vizas, kurias jis naudojo keliaudamas į vėlesnius susitikimus, išdavė Prancūzija.

GRU agentas reguliariai kaip savanoris užsiregistravo trijose darbo grupėse, įskaitant vieną, pavadintą „Putino sąrašas“, kurios tikslas buvo nustatyti Rusijos režimo oligarchų ir politinių bičiulių sąrašą.

Tikėtina, kad GRU 2022 m. nutraukė „žmogaus teisių“ priedangos darbus po to, kai Prancūzijos valdžia viešai atskleidė I. Žichariovą kaip GRU agentą.

Portalo „15 min” duomenimis, peržiūrėjus Laisvosios Rusijos forumo vaizdo įrašus, juose matyti, kad įtariamas GRU agentas I. Žichariovas sėdėjo šalia profesoriaus Vytauto Landsbergio, klausėsi jo pasisakymų bei Gario Kasparovo ir kitų Rusijos opozicijos lyderių pranešimų. Taip pat klausėsi ir Lietuvos Seimo nario Emanuelio Zingerio klausimų.

Generolas S. Beseda laikytas šaliai pritraukusiu gėdą, nes FSB buvo kaltinama neteisingai informavusi V. Putiną apie situaciją Ukrainoje – prezidentui skirtuose pranešimuose buvo rašoma, kad kaimyninėje šalyje sėkmingai vykdoma ardomoji veikla, joje vyrauja stiprios prorusiškos nuotaikos. 

Po dviejų mėnesių suėmimo generolas netikėtai grįžo į darbą – iš pradžių buvo pastebėtas kolegos laidotuvėse, vėliau – FSB pastato Lubiankoje koridoriuose. V. Putinas nusprendė naudoti seną taktiką ir apsimetė, kad S. Besedai nieko nebuvo nutikę.

Vis dėlto S. Besedos grįžimas į darbą nereiškia, kad prezidentas ir toliau pasitiki šiuo skyriumi, pažymi „The Moscow Times“. Dabar žvalgybą Ukrainoje tvarko GRU, o už tai atsakingas pirmasis karinės žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas generolas leitenantas Vladimiras Aleksejevas.

Apie naujas šio asmens pareigas pranešė prokremliškas televizijos kanalas „Tsargrad“. 

V. Aleksejevas – savimi pasitikintis generolas. Jis turi didelę kovinę patirtį: prižiūrėjo žvalgybą operacijos Sirijoje metu, buvo Donbase, dalyvavo programišių atakose per JAV prezidento rinkimus. Už tai JAV jam skyrė sankcijas. Generolas taip pat prisidėjo prie buvusio GRU karininko Sergejaus Skripalio apnuodijimo – už tai jam skirti europiniai apribojimai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šiuos JAV kaltinimus šešiems Rusijos žvalgybos pareigūnams pavadino „įsisiautėjusia rusofobija, kuri, žinoma, neturi nieko bendra su realybe“.

JAV valstybės departamentas, pirmadienį paskelbęs kaltinimus šešiems Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU nariams, taip pat nurodė, kad agentai surengė kenkėjišką ataką, naudodami išpirkos reikalaujantį virusą „NotPetya“, užkrėtusį kompiuterių visame pasaulyje. Dėl šio viruso vien Jungtinėse Valstijose trijų bendrovių patirti nuostoliai siekia beveik 1 mlrd. JAV dolerių.

Tuo metu Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos sekretorius Dominicas Raabas apkaltino Rusijos karinės žvalgybos tarnybas vykdžius internetines žvalgybos misijas prieš taikinius, susijusius su Tokijo olimpinėmis žaidynėmis, prieš tai, kai dėl koronaviruso pandemijos olimpiada buvo atidėta iki 2021 metų.

„Rusijos specialiosios tarnybos niekada nesiėmė jokių kibernetinių atakų, ypač susijusių su olimpinėmis žaidynėmis“, – pridūrė jis.

Naujienų agentūra citavo ministerijos pranešimą, kad I. Korobovas, vadovavęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai, mirė „po sunkios ir užsitęsusios ligos“.

„Šviesi atmintis apie puikų žmogų, ištikimą Rusijos sūnų, Tėvynės patriotą generolą pulkininką Igorį Valentinovičių Korobovą visiems laikams liks mūsų širdyse. Reiškiame užuojautą velionio giminėms ir artimiesiems“, – rašoma pranešime. 

Kol kas nepaskelbta, kad užims I. Korobovo vietą prie GRU vairo.

I. Korobovas buvo paskirtas GRU viršininku 2016 metų sausį, netikėtai mirus jo pirmtakui generolui pulkininkui Igoriui Sergunui.

Tarnyba, anksčiau šį mėnesį paminėjusi savo įkūrimo 100-ąsias metines, yra siejama su kišimusi į 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją, šių metų kovą įvykdytu buvusio rusų šnipo ir jo dukters apnuodijimu Solsberio mieste pietų Anglijoje, taip pat neseniai buvo apkaltinta vykdžiusi didelio masto kibernetines atakas, įskaitant nepavykusį bandymą įsilaužti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) kompiuterines sistemas Hagoje.

I. Korobovui buvo taikomos JAV sankcijos.

Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir vadina juos Vakarų šmeižto kampanijos dalimi.

I. Korobovas nedalyvavo lapkričio pradžioje vykusiame šventiniame renginyje, skirtame paminėti GRU įkūrimo šimtmetį. To renginio metu prezidentas Vladimiras Putinas žarstė pagyras šiai tarnybai.

Ceremonijai vadovavo  I. Korobovo pirmasis pavaduotojas Igoris Kostiukovas.

1985 metais prie karinės žvalgybos prisijungusiam I. Korobovui už tarnybą buvo įteiktas aukščiausias šalies apdovanojimas – Rusijos didvyrio medalis.

GRU yra viena iš trijų Rusijos žvalgybos agentūrų. Kitos dvi - Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB).

GRU turi platų šnipų tinklą užsienyje, o jos elitinių specialiųjų pajėgų (vadinamojo specnazo) kariai dalyvavo įvairiuose konfliktuose, įskaitant karus Afganistane ir Čečėnijoje.  

Tarnybos struktūra, darbuotojų skaičius ir finansai yra valstybinė paslaptis. Jos emblemoje vaizduojamas sparnus virš Žemės rutulio išskleidęs šikšnosparnis.

GRU yra viena aktyviausių užsienio specialiųjų tarnybų ir vis intensyviau veikia prieš Vakarų šalis, įskaitant Latviją, nurodė SAB – Latvijos nacionalinio saugumo tarnyba.

Ta pati rusų karinės žvalgybos programišių grupė, kuri vykdė atakas prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW), Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA) ir Malaizijos struktūras, tiriančias reiso MH17 lėktuvo numušimą virš Rytų Ukrainos, pastaraisiais metais kelis kartus vykdė atakas ir Latvijos kibernetinėje erdvėje, nurodo SAB.

Kai kurios šių atakų buvo nukreiptos prieš privačias kompanijas, įskaitant žiniasklaidos priemones. Šių atakų esmė buvo patekti į informacinę sistemą, nepastebimai joje veikti ir gauti duomenų, pavyzdžiui, reguliariai matyti susirašinėjimą elektroniniu paštu ir darbo stotyse apdorotus dokumentus.

Kaip paaiškino SAB, norėdama užkrėsti sistemą šnipinėjimo programa GRU plačiai naudoja netikrus elektroninius pranešimus, parengtus taip, kad gavėjas susidomėtų ir atidarytų laišką, užkrėsiantį jo kompiuterį virusu.

2016 metų pabaigoje buvo įvykdyta didelio masto ataka prieš kelis adresatus Latvijos valstybinėse struktūrose. Tuomet virusas buvo užmaskuotas kaip kalėdinis sveikinimas.

Vis dėlto politiškai motyvuotų kibernetinių atakų, kurios galėjo paveikti šeštadienį įvykusių visuotinių rinkimų rezultatus, SAB neužfiksavo.

„Dabar nustatėme, kad „Aleksandras Petrovas“ iš tikrųjų yra dr. Aleksandras Jevgenjevičius Miškinas, kvalifikuotas kariuomenės gydytojas, dirbantis GRU“, – sakoma Britanijoje įsikūrusios grupės tinklalapyje paskelbtame pranešime.

S. Skripalis ir jo duktė Julija šių metų kovą Anglijos mieste Solsberyje buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Londonas kaltina Rusijos vyriausybę mėginus nužudyti S. Skripalį dėl jo tebevykdomo bendradarbiavimo su Europos žvalgybos tarnybomis.

Tačiau Maskva šiuos kaltinimus griežtai neigia.

S. Skripalio byla ir praeitą savaitę paskelbta žinia, kad GRU taip pat neva mėgino įsilaužti į tarptautinės cheminių ginklų priežiūros organizacijos kompiuterines sistemas Nyderlanduose, dar labiau padidino pašlijusių Maskvos ir Vakarų santykių įtampą.

„Bellingcat“ jau seniai yra rakštis Kremliui: ši grupė yra paskelbusi išsamios informacijos apie numanomus Rusijos nusikaltimus Sirijoje ir Ukrainoje.

Ji bendradarbiavo su rusų tyrėjais ir anksčiau paskelbė nustačiusi, kad pirmasis iš dviejų su Skripalių apnuodijimu siejamų įtariamųjų yra GRU karininkas Anatolijus Čepiga.

„Bellingcast“ nurodė, kad 2014 metais A. Čepigai per slaptą ceremoniją Kremliuje buvo įteiktas aukščiausias jo šalies apdovanojimas – Rusijos didvyrio medalis.

„Nors Aleksandro Miškino tikrosios tapatybės skaitmeniniai pėdsakai buvo dar menkesni negu Anatolijaus Čepigos, „Bellingcat“ sugebėjo nustatyti kai kuriuos esminius jo praeities faktus“, – sakoma grupės pranešime.

„Bellingcat“ paskelbė numanomą tikrojo A. Miškino paso kopiją, padarytą 2001 metais.

Kaip pranešama, šis vyras gimė 1979 metų liepą šiaurės vakarinėje Archangelsko srityje.

„Bellingcat“ rašo, kad A. Miškinas baigė vieną iš Rusijos elitinių karo medicinos akademijų ir tapo šalies karinių jūrų pajėgų gydytoju.

„Per medicinos studijas Miškinas buvo užverbuotas GRU ir 2010 metais persikėlė į Maskvą, kur gavo priedangos tapatybę, įskaitant antruosius nacionalinius tapatybės dokumentus ir kelionės pasą, išduotą Aleksandro Petrovo vardu“, – pažymėjo „Bellingcat“.

„Bellingcat“ nurodė, įtariamasis, naudojęsis Ruslano Boširovo vardu išduotu pasu, iš tikrųjų yra pulkininkas Anatolijus Čepiga, kuriam 2014 metais buvo skirtas aukščiausias šalies apdovanojimas – Rusijos didvyrio medalis.

Britanija kaltina R. Boširovą ir antrąjį įtariamąjį – Aleksandrą Petrovą – kovo 4-ąją mėginus Solsberio mieste nužudyti buvusį GRU pulkininką S. Skripalį ir jo dukterį Juliją Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Jungtinė Karalystė sako mananti, kad leidimas įvykdyti šią ataką buvo suteiktas „Rusijos valstybės aukščiausiu lygmeniu“. Maskva šiuos kaltinimus įnirtingai neigia.

Maskva „Bellingcat“ pareiškimo kol kas nekomentavo.

Abu įtariami rusai neseniai davė interviu Kremliaus finansuojamai televizijai RT ir teigė, kad Solsberyje lankėsi kaip turistai, taip pat tvirtino niekaip nesantys susiję su Skripalių apnuodijimu. Vyrai taip pat neigė britų pareiškimus, kad jie yra Rusijos karinės žvalgybos karininkai ir tikino užsiimantys maisto papildų verslu.

„Bellingcat“ nurodė įdėmiai išanalizavusi Rusijos karinių akademijų absolventų nuotraukas ir vienoje grupinėje fotografijoje pastebėjusi vyrą, panašų į R. Boširovą. Galiausiai paieškos naudojantis internete prieinamomis nutekintomis Rusijos duomenų bazėmis atvedė prie vieno karininko – A. Čepigos. Grupei pavyko surasti A. Čepigos paso failą, datuotą 2003 metais. Jame esančioje nuotraukoje matomas asmuo yra labai panašus į R. Boširovą.

Tyrėjai nurodė, kad A. Čepiga ne kartą buvo pasiųstas į Čečėnija, kur Rusijos pajėgos kovojo su islamistais sukilėliais. Grupė atkreipė dėmesį, kad šis karininkas 2014-ųjų gruodį buvo apdovanotas Rusijos didvyrio medaliu, todėl labai tikėtina, kad šis apdovanojimas jam buvo skirtas už veiksmus separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje.

Tai – iš dalies tiesa. Tų metų balandį buvo nužudytas Martinas Lutheris Kingas Jaunesnysis (1929–1968), o po poros mėnesių – Johno F.Kennedy (1917–1963) brolis Robertas (1925–1968), į kurį demokratų rinkėjai dėjo nemenkas viltis.

Vien JAV tais metais įvyko mažiausiai aštuonerios didelės riaušės, iš kurių politiškai svarbiausios – vadinamosios Čikagos demokratinės nacionalinės konvencijos riaušės.

1968 m. rugpjūčio 26–29 d. Demokratų partija susirinko paskelbti savo kandidato į prezidentus. Renginį lydėjo neramumai, kurių metu marksistuojantis ir prieš Vietnamo karą pasisakantis jaunimas nuo policijos skaudžiai gavo į kaulus.

Manoma, jog būtent šie įvykiai lėmė Richardo Nixono (1913–1994) pergalę pirmajai kadencijai, be to, teigiama, jog būtent po jų nuspręsta partijos vidaus rinkimuose, renkant būsimą kandidatą į prezidentus, lemiamą balsą suteikti eiliniams partijos nariams, o ne elitui.

Taip pat svarbu, jog tais metais Vietnamo karas pasiekė savo apogėjų, kurį lydėjo "taikos" protestai JAV.

Likusiame pasaulyje buvo ne ką ramiau. JAV jaunimo bendraminčiai siautėjo Italijoje ir Prancūzijoje, netgi sovietinį burbulą krėtė Prahos pavasaris.

Kas tokio ypatingo atsitiko tais nelemtais 1968-aisiais, kad kone trečdalis žmonijos tarsi išsikraustė iš proto bei pasidavė neaiškiems idealams ir juos lydinčiam smurtui?

Gal viską suorganizavo masonai su George‘u Sorosu (1930) priešakyje? Ar tai buvo natūralus dvasingo ir išsilavinusio jaunimo "atsakas" šiuolaikinės vartotojiškos visuomenės tariamoms ydoms? O galbūt jau tada buvo vykdomos ir išbandomos hibridinio karo technikos, strategijos ir taktikos, mėginant palaužti pranašesnį priešininką iš vidaus?

Atkreiptinas dėmesys, jog "dvasingasis" jaunimas daugiausia siautėjo Vakarų šalyse, kol jų bendraamžiai anapus geležinės uždangos "smagiai" statė socializmą kolūkiuose ar merdėjo psichiatrijos ligoninėse. Prahos pavasaris – savotiška balta varna, ašarinėmis dujomis ir napalmu tvoksiančiame 1968-ųjų įvykių sąraše.

Beje, vadinamasis Mitrochino archyvas atskleidžia kitokį, gerokai pragmatiškesnį, ne tokį idealizuotą XX a. 7-ojo dešimtmečio reiškinių veidą. 1992 m. buvęs KGB darbuotojas Vasilijus Mitrochinas (1922–2004) su šeima pabėgo į Jungtinę Karalystę, su savimi išsiveždamas begalę dokumentų, leidžiančių pažvelgti į KGB vykdytą veiklą ir taikytus metodus. Štai iš šių archyvų galima sužinoti, jog, bandydami pakenkti JAV, KGB aktyviai stengėsi išnaudoti "negro klausimą".

Iš pradžių KGB dėjo labai didžiules viltis į M.L.Kingą, kurios nepasiteisino, nes baptistų dvasininkas buvo pernelyg nuosaikus ir nusiteikęs labiau "statyti" nei "deginti" tiltus JAV visuomenės viduje. Dėl to KGB siekė sukompromituoti arba apskritai pašalinti M.L.Kingą, kad jo vietą afroamerikiečių pilietinių teisių judėjime galėtų užimti daug agresyvesnis lyderis. Iš pradžių turėjo būti sukurta ir paskleista krūva feljetonų bei pamfletų Afrikos spaudoje, pašiepiančių ir kritikuojančių M.L.Kingą, vaizduojant jį kaip Dėdę Tomą – išdaviką ir prisitaikėlį, siekiantį parduoti afroamerikiečius Lyndono B.Johnsono administracijai (buvo tikimasi, jog visa tai bus išversta į anglų kalbą ir pasieks juodaodžius skaitytojus JAV).

Taip pat planuota mesti KGB išteklius, siekiant diskredituoti JAV politiką juodaodžių klausimu (pvz., turėjo būti kuriami ir platinami lankstinukai bei brošiūros, skelbiančios apie tariamą L.B.Johnsono administracijos despotiškumą).

Be to, turėjo būti sukurtas ir platinamas falsifikuotas dokumentas, "įrodantis", jog JAV valdžia ruošiasi nužudyti M.L.Kingą bei jo artimiausius padėjėjus. Šią operaciją organizavo Jurijus Modinas (1922–2007), KGB pareigūnas, kuravęs žymųjį "Kembridžo penketuką", – rimta ir patyrusi žvalgybos žuvis.

Sovietai tikėjosi, jog M.L.Kingas anksčiau ar vėliau bus eliminuotas, tuomet rasinė įtampa JAV dar labiau sustiprėsianti. Kai politikos įžymybė iš tiesų buvo nužudyta, kilo visa serija riaušių, o patys KGB ėmė vaizduoti jį kaip juodąjį kankinį bei platinti sąmokslo teorijas, jog šią žmogžudystę įvykdė FTB, CŽV ar kokia nors kita JAV tarnyba.

Dar didesnė KGB įtaka buvo protestams prieš Vietnamo karą ir kitiems veiksmams, siekiant sužlugdyti įvairias Vakarų karines iniciatyvas. Tiesą pasakius, visą XX a. antrąją pusę, iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo, KGB finansavo ir pati kūrė įvairiausias "taikos" ir "antikarines" organizacijas bei judėjimus tiek JAV, tiek kitose šalyse.

Buvęs GRU karininkas Stanislavas Lunevas (1946) tvirtino, jog Sovietų Sąjunga "taikos judėjimams" išleido daugiau pinigų nei Vietkongo pajėgoms (kairiesiems partizanams, veikusiems Pietų Vietname). Vien Vietnamo karo metu SSRS skyrė milijardą JAV dolerių antikariniams judėjimams paremti. Anot S.Lunevo, tai – sėkmingai atsipirkusi investicija, mat antikariniai sentimentai, tvyrantys visuomenėje, neįtikėtinai produktyviai susilpnino JAV kariuomenės veiksmingumą ir supriešino pačią JAV bendruomenę.

Pasak S.Lunevo ir kitų sovietų sistemos perbėgėlių (Olego Kalugino, Sergejaus Tretjekovo), SSRS siekė finansuoti viską, kas galėjo pakenkti priešui, – profsąjungas, kairiąsias partijas ir organizacijas, vadinamosios kontrkultūros atstovus, feministes ir Pasaulinę taikos tarybą (World Peace Council).

Dėl jų veiklos KGB ir GRU galėjo skleisti savo propagandą ir dezinformaciją. Organizacijas, kurios nebūtų sutikusios priimti sovietų paramos (pvz., konservatorių ar krikščioniško jaunimo), KGB rėmė per trečiuosius asmenis, t. y. tarpininkus.