„Fondas yra kuriamas, kad būtų galima surinkti papildomas mokestines pajamas. Bet taip pat galėtų rinkti ir savanoriškas įmokas, labdarą, paramą galima būtų pervesti, tų, kurie norėtų tai daryti“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pirmadienį sakė G. Skaistė.

„Bus sukurta papildoma programėlė, kur žmonės galės savanoriškai deklaruoti ir galės kas mėnesį pervedinėti pinigus, jeigu tokį norą turės, tie, kurie nori prisidėti šiek tiek daugiau. Tačiau, sakyčiau, lūkestis pagrindinis, kad pagrindinis pajamų šaltinis visgi bus mokestinės pajamos“, – tvirtino ministrė.

Socialdemokratai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Saulius Skvernelis sako, kad kaip papildoma priemonė galėtų būti gyventojams platinamos gynybos obligacijos. Vis dėlto socialdemokratų seniūnė Seime Rasa Budbergytė sako, kad partijos siūlymas dėl gynybos obligacijų nebuvo išgirstas.

„Tas obligacijas, mano manymu, žmonės pirktų mieliau, nei žmonės į tą fondą savanoriškai aukotų tuos pinigus, gal ir be palūkanų“, – sakė R. Budbergytė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtina, kad be svarstomų mokestinių priemonių, savanoriškos aukos nors ir nesudarytų reikšmingos dalies fonde, galėtų būti principinis sprendimas kartu sudarant galimybes investuoti į gynybos pramonę.

„Tikrai nesusidarys iš žmonių ar iš savanoriškų įmokų didelė dalis, bet nepamirškime ir to dalyko. Žiūrėkite, kiek Lietuvos žmonės ar verslai aukoja Ukrainai, jie neabejotinai aukotų ir Lietuvos gynybos reikmėms (...). Turi būti žmonių aukos, žmonių skolintos lėšos ir galimybė investuoti, tarkime, karo pramonės objektai“, – sakė jis.

Apie Vyriausybės siūlymą steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos siekiant didinti gynybos finansavimą praėjusią savaitę jau po trečiojo politikų, verslo ir profsąjungų atstovų derybų rato pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Diskusijos vyksta siekiant padidinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kad Lietuva galėtų finansuoti kariuomenės divizijos kūrimą, Vokietijos brigados priėmimą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.

Šiam tikslui Finansų ministerija anksčiau siūlė keturis variantus, kaip surinkti papildomų pajamų, tarp jų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas.

Minėtoje TV3 laidoje pirmadienį ji teigė, kad jos vadovaujama Laisvės partija savo siūlymus suformuluos dar šią savaitę bei įvardijo, kam greičiausiai nebus pritarta.

„PVM siūlome vis tiktai nedidinti (...), taip pat ir PVM lengvatos šildymui nejudinti. Taip pat – nebegrįžti prie nekilnojamojo turto (mokesčio – BNS), pirmam būstui ypatingai. Bet kai kurios kitos opcijos yra įmanomos ir mes apie jas konkrečiai pakalbėsime plačiau šią savaitę“, – sakė A. Armonaitė.

Šios lėšos per ateinančius septynerius metus bus paskirstytos bendriems tyrimo ir plėtros projektams, turintiems sustiprinti Europos gynybą. Iki 8 proc. lėšų bus nukreipta naujoms „ardomosioms technologijoms“.

„Privalome vis labiau sugebėti patys pasirūpinti savo saugumu ir būti saugumo [srities] žaidėjai pasaulinėje scenoje“, – Europos Parlamentui sakė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

„Europos gynybos fondas yra esminis statybos blokas didinant Europos nepriklausomybę“, – pridūrė jis.

Jau dešimtmečius verda debatai, kokį vaidmenį Briuselis turėtų atlikti organizuojant Bendrijos gynybą. ES šalys, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, dažnai vengdavo pritarti pastangoms integruoti karinius pajėgumus.

Susitarimas dėl fondo įkūrimo buvo pasiektas Prancūzijai spaudžiant ES plėtoti „strateginę autonomiją“. Paryžius argumentuoja, kad koronaviruso pandemija, stiprėjanti Rusija ir ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grasinimai nutraukti ryšius su sąjungininkais parodė, kad Europa turi būti pajėgi veikti savarankiškai.

Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, blokas prarado šiek tiek karinio ir diplomatinio svorio, tačiau „Brexitas“ taip pat lėmė, kad Briuselio diskusijose nebeliko nuožmaus oponento visoms iniciatyvoms, galinčioms atvesti prie Europos kariuomenės įkūrimo.

Pastaraisiais metais ES ambicijos dėl bendros gynybos įgavo pagreitį, ir visos ES narės, išskyrus dvi, 2017 metais pasirašė svarbų Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (Permanent Structured Cooperation, PESCO) paktą.

Europos Parlamento įgaliotinis gynybos fondo kūrimo reikalams Zdzislawas Krasnodebskis (Zdžislavas Krasnodembskis) stengėsi paneigti „mitus“, kad naujoji programa veda ES bendros kariuomenės įkūrimo link.

„Tai nėra pirmasis žingsnis Europos armijai įkurti, ir valstybės narės nenaudos šių lėšų bendriems karinės įrangos pirkimams“, – sakė jis.

„Svajonės apie pirmąjį Europos būrį, legioną ar bet kokį kitokį dalinį turės būti paliktos ateičiai“, – pabrėžė Z. Krasnodebskis.

Gynybos fondas pirmiausiai buvo pasiūlytas ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio), iš pradžių siekusio, kad šiai programai būtų skirta 13 mlrd. eurų.

Savo ruožtu gynybos srityje besispecializuojantis Lietuvos verslas tikisi dalyvauti būsimuose konkursuose vykdyti mokslinius tyrimus ir ginkluotės prototipus.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, jog Europos gynybos fondas kurs realią pridėtinę vertę skatinant glaudesnį Europos Sąjungos (ES) valstybių bendradarbiavimą.

„Fondas žymiai prisidės prie realių Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo per bendrus tyrimus bei įsigijimus“, - sakė R.Karoblis.

Ministro komentarą BNS perdavė jo atstovė Vita Ramanauskaitė.

Apie Europos gynybos fondo steigimą Europos Komisija paskelbė trečiadienį.

Ji tikisi, jog iš Europos Sąjungos biudžeto skiriamos lėšos padės efektyviau investuoti į bendrus įsigijimus, o tai padės standartizuoti bendrijos šalių ginkluotę ir padidinti skaičių karių, kuriuos būtų įmanoma dislokuoti užsienyje.

Kuriamas Europos gynybos fondas turėtų finansuoti mokslinius tyrimus ir ginkluotės pavyzdžių kūrimą. Briuselis tikisi, jog vėliau įsigydamos pagal šį mechanizmą sukurtą ginkluotę valstybės narės sutaupys, nes taip pirks kur kas didesnį įrangos kiekį, negu kad įsigydamos ją atskirai.

Europos Komisija paskelbė, jog 2020 metais Europos gynybos fondo dydis sieks 1,5 mlrd. eurų, nors kai kurie ekspertai perspėja, jog dėl šios sumos tarp ES sostinių gali vykti įtempti debatai.

Komisijos duomenimis, kasmet vykdydamos įsigijimus atskirai bendrijos šalys bendrai praranda nuo 25 iki 100 mlrd. eurų.

Lietuvos krašto apsaugos ministras teigė, jog „stipriai gynybai reikalinga stipri pramonė“, o kuriamas fondas turėtų tapti Europos gynybos pramonės atsinaujinimo katalizatoriumi.

„Pastarajai reikalingos inovacijos, todėl tyrimai yra svarbi Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo strategijos dalis“, - sakė R.Karoblis.

Jis teigė, kad fondo atsiradimas gali paskatinti pastaraisiais metais pritilusias Baltijos šalių pareigūnų derybas dėl bendrų karinių įsigijimų.

Lietuva, Latvija ir Estija jau seniai diskutuoja dėl galimybės sutaupyti kartu perkant ginkluotę, tačiau tokie sandoriai neįvyksta, nes Baltijos šalims nepavyksta suderinti karinės įrangos poreikių.

Gynybos integracija ir verslo lūkesčiai

Lietuvos verslas sako ketinantis dalyvauti Europos gynybos fondo inicijuotuose konkursuose, o vilčių dėl šio mechanizmo efektyvumo jam kelia planai stiprinti ES bendradarbiavimą gynybos srityje.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė diskusijoms skirtą dokumentą, kuriame apžvelgiami trys scenarijai, kaip iki 2025 metų pagerinti ES gynybos gebėjimus.

Pagal pirmąjį scenarijų, valstybės narės ir toliau savanoriškai ir kiekvienu atskiru atveju spręstų, ar reikalingas bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje, o ES ir toliau papildytų nacionalinio lygmens veiksmus.

Antruoju atveju bendrijos narės sutelktų tam tikrus finansinius ir operatyvinius išteklius, taip užtikrindamos didesnį solidarumą gynybos srityje. ES taip pat imtųsi aktyvesnio vaidmens užtikrinant Europos apsaugą tiek savo teritorijoje, tiek už jos ribų. Jai tektų svaresnis vaidmuo tokiose srityse kaip kibernetinė apsauga, sienų apsauga ar kova su terorizmu.

Anot trečiojo scenarijaus, ES laipsniškai formuotų bendrą gynybos politiką, siekiant sukurti bendros gynybos sistemą. Pagal šį scenarijų, Europos apsauga būtų bendra ir dvišaliu pagrindu užtikrinama ES ir NATO atsakomybė.

Analitikai teigia, jog diskusijas apie glaudesnę ES integraciją gynybos srityje ir planus per Europos gynybos fondą standartizuoti bendrijos šalių kariuomenes lemia britų pasitraukimas ir abejonės dėl Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įsipareigojimų Europos gynybai.

„Vertinant iš mūsų pusės, glaudesnė Europos gynybos integracija nėra blogai, jeigu nebus dubliuojama NATO. Visgi neskubėčiau su išvadomis, nes komisija siūlo kelis scenarijus, kurių ambicijų lygmuo smarkiai skiriasi. Be to, net lėšų į Europos gynybos fondą skyrimo klausimas gali tapti rimtu debatų objektu ES viduje“, - sakė Linas Kojala iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

Apie 100 įmonių vienijančios Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Ričardas Sartatavičius BNS teigė įžvelgiantis galimybių Lietuvos verslui dalyvauti Europos gynybos fondo finansuojamuose konkursuose, nes lietuviškos įmonės yra konkurencingos, pavyzdžiui, lazerių ar optikų gamyboje.

„Aišku, ne kiekviename konkurse mūsų įmonės pajėgs dalyvauti, (...) bet jeigu mes kalbame, pavyzdžiui, apie lazerius, optikas ar ką nors, susijusio su kibernetiniu saugumu, tai mes tikrai turime pajėgių asociacijos narių, galėsiančių dalyvauti konkursuose arba pavieniui, arba klasteriuose“, - sakė R.Sartatavičius.

„Be abejonės, ir ana pusė neturės į šitą reikalą žiūrėti formaliai. Europos Komisija gali daug ką gražiai parašyti, bet tą parašymą ir idėją reikės įvykdyti. Tačiau bent jau planuojamas šito fondo finansavimas rodo rimtus užmojus“, - pridūrė jis.