Kaip pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kvalifikacijos tobulinimo programas siūlo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Vilniaus universitetas (VU) mokytojams, 5–10 klasėse vedantiems ar vesiantiems gyvenimo įgūdžių pamokas. VDU programa startuoja šią savaitę.

Anot ŠMSM, nors ši siūloma kvalifikacijos programa nauja, tačiau studijuojantys ar jau studijas baigę šiuose universitetuose mokytojai ir anksčiau įgydavo emocinio, socialinio ugdymo, sveikatos, gyvenimo įgūdžių dalykų, saugios mokymosi aplinkos kūrimo, lytiškumo ugdymo kompetencijų studijų metu.

„Kompetencijos, kurios bus ugdomos per gyvenimo įgūdžių programą, šiandien yra ypač svarbios, nes turime kasdien mokytis streso valdymo ir atsparumo jam besikeičiančiame pasaulyje, kritinio ir kūrybinio požiūrio į savo elgesį sudėtingose situacijose ar spręsdami kompleksines problemas“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.

Programą sudaro keturi moduliai: socialinis ir emocinis ugdymas: teorija ir praktika, sveikatos ir gyvybės saugojimas, krizių prevencija, pamokos dizainas.

Kaip skelbia ministerija, programą baigusių mokytojų kompetencijų rinkinys atitiks pedagogikos studijų krypties kokybės reikalavimus. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su 26 Lietuvos ir užsienio partneriais.

Mokymus ves kvalifikuoti VDU ir Klaipėdos universiteto profesoriai ir lektoriai, įsitrauks Lietuvos ir užsienio tyrėjai, dirbantys socialinio ir emocinio ugdymo, prevencinių programų srityje. Jų naujausių tyrimų rezultatai taip pat bus pristatyti programoje studijuojantiems mokytojams. Praktiniai užsiėmimai vyks savivaldybėse, kuriose susidaro 30 klausytojų grupės.

Anot ministerijos, programa skirta mokyklų vadovams, mokytojams, pagalbos specialistams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir praktinio darbo patirties, ketinantiems vesti gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokas pagal atnaujintas programas.

Programa startuos ir VU

Nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo gyvenimo įgūdžių programa mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, švietimo pagalbos atstovams lapkritį startuoja ir VU.

Programa rengta ir bus įgyvendinama aktyviai bendradarbiaujant universiteto mokslininkams iš edukologijos, psichologijos ir medicinos krypčių.

Kaip teigia Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos Vilniaus universitete koordinatorė Asta Meškauskienė, Gyvenimo įgūdžių programa mokyklose padeda vaikams mokytis spręsti realaus gyvenimo problemas, asmeninius bei socialinius iššūkius, ugdytis sprendimų priėmimo įgūdžius ir juos taikyti ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame gyvenime.

Gyvenimo įgūdžių pamoka šį rudenį tapo naujove mokyklose, tačiau, anot ŠMSM, jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias mokiniams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.

Gyvenimo įgūdžių programa šiais mokslo metais įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse integruotai, 5, 7 klasėse – po vieną savaitinę ir 9 klasėse – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Skyriau du ankstyvus rytus, kad perskaityčiau visą programą pats ir susipažinčiau bent su dalimi rekomenduojamų šaltinių. Visoje programoje nėra esminių aiškiai suvokiamų sąvokų: moteris, vyras, mergaitė, o berniukas paminėtas vieną kartą. Nėra žodžių mama, tėtis, santuoka. Žodis šeima paminėtas tik 1-4 klasių dalyje, kur siūloma mokytis „analizuoti ir apmąstyti patirtis šeimoje‘‘ bei „kuo gali padėti šeima‘‘. Žodis meilė paminėtas tik du kartus ir tai programos dalyje iki penktos klasės.

Todėl, norėčiau pasisakyti kaip tėvas, kaip mokesčių mokėtojas ir kaip politikas. Ir tai man garantuoja įstatymai, nes pagal LR įstatymus, pagrindiniai vaikų ugdytojai yra jų tėvai, o LR Konstitucija numato, kad tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir parinkti jiems priimtiniausias ugdymo formas. Taigi, man ši ugdymo programa nepriimtina.

Žodynas paaiškina, ką reiškia žodis „įgūdis‘‘ – tai kartojimu įgytas sugebėjimas atlikti kurį nors veiksmą automatiškai‘‘.

Ši programa yra panaši į vakarų šalyse vertinamą švietimo programą „Life mastery‘‘, kuriai sunku rasti lietuvišką vertimą, man labiausiai tiktų ,,gyvenimo įvaldymas‘‘ ar „pasiruošimo gyvenimui programa‘‘. Ir terminologija čia labai svarbi: viena yra išmokyti „įgūdžių‘‘ automatiškai atlikti kažkokį veiksmą, pvz., kaip atskirti galimą priekabiavimą, bendraujant išvengti konfliktų, kaip naudotis gesintuvu, bėgti į slėptuvę karo atveju ir kitų svarbių įgūdžių, kurių šioje programoje tikrai yra daug ir visai kas kita, su kuo kategoriškai nesutinku, kad užsidėti prezervatyvą ar praryti kontraceptikų tabletę yra taip pat „automatizuotas įgūdis‘‘. Viena yra įgūdis, visiškai kas kita paruošti vaiką „įvaldyti savarankišką gyvenimą‘‘.

Gyvenimo įvaldymo, o ne įgūdžių programa prasideda nuo pagrindinių bendražmogiškų vertybių įvardinimo: šeima, meilė, laimė, pagarba savo šalies kultūrai ir tradicijoms, tėvynei, savo aplinkai ir gamtai. Ir tik tada einama prie kartojimu įgyjamų įgūdžių.

Šią jau privalomą programą galima vertinti, kaip valstybės norą padėti ar prisidėti tėvams auklėti savo vaikus ir suformuoti tam tikrus gyvenimo įgūdžius. Kas nusprendė, kad tokios privalomos pagalbos tėvams reikia ir už kurią tėvai, kaip mokesčių mokėtojai, turės apsimokėti? Seimo sprendimo nebuvo, Vyriausybės nutarimo taip pat, kažkas kažkaip nusprendė ministerijoje. Viešų diskusijų ir tėvų įtraukimo taip pat nebuvo. Tai norėtųsi sužinoti, kas nusprendė ir kodėl?

„Gyvenimo įgūdžių programoje‘‘ yra daug teigiamų dalykų, tačiau metama kritika tikrai pagrįsta. Programa yra neutrali lyčiai ir šeimai, socialinio emocinio ugdymo kontekste nėra kalbama apie lyčių skirtingumą ir lyčių papildomumą bei su tuo susijusius aspektus, apie vyriškumą ir moteriškumą, tėvystę ir motinystę. Ir neabejoju, kad daugumai tėvų tai nepriimtina. Ir kalbant apie lytinį švietimą norėtųsi, kad to pradžia būtų pokalbiai apie svarbiausią jausmą – meilę. Meilė nėra kartojimu įgyjamas įgūdis ir kelias į lytinius santykius bei kontraceptikų naudojimą turėtų prasidėti tik nuo šio jausmo. Ir tai kiekvieno asmeninis patyrimo ir ieškojimo kelias. Sunku suprasti, kaip bus įmanoma dėstyti gana intymius dalykus 30-ties mokinių perkrautoje klasėje. Tokioms temoms reikia intymumo, ir net paraudimas yra gražu.

Vertinant programos sudėtingumą, skirtingų žinių ir kompetencijų poreikį, pagaliau realios, o ne vadovėlinės gyvenimo patirties, sunkiai suvokiu, kur rasime tokį kiekį kvalifikuotų mokytojų pačiose mokyklose. Ir juos reikėjo paruošti, o ne Švietimo ministerijai numesti tokią svarbią temą ant esamų mokytojų galvų. Imkit ir dėstykite, o metodinės rekomendacijos, dėl kai kurių tikrai yra abejonių, gali nuvesti labai klaidingu keliu. Karštos diskusijos socialiniuose tinkluose „dėl įgūdžio, kaip pasigaminti barjerinę oralinio sekso plėvelę‘‘ yra to puikus pavyzdys. Pagaliau ir aš sužinojau kas tai yra, tik nesu tikras, ar tai turėjo tapti mano „gyvenimo įgūdžiu‘‘.

Kaip jau minėjau, programoje nėra apibrėžtos lytys, nors kalbama apie lyčių lygybę. Tai paaiškina, kodėl programoje nėra nieko apie šeimą, kaip vertybę, nėra nieko apie meilę ir santuoką, motinystę ir tėvystę.

Ką mokytojas turi atsakyti į paprastą mokinio klausimą, tai kokios yra lytys? Ir tarp kokių lyčių reikia užtikrinti lygybę...

Ir pasirodo į šį paprastą klausimą jau tampa sudėtinga atsakyti. Dar blogiau – bijoma. Bijoma aiškiai programoje atsakyti, kad lytys yra dvi – moteriška ir vyriška, tokia mūsų prigimtis ir tokia biologinė realybė. O visa kita tik ideologiniai bei pasaulėžiūrų ginčai, kuriuos nuo pirmos klasės perkelti į mokyklas, tiesiog neatsakinga. Kai kalbame apie vaikų švietimą, ideologinius ir pasaulėžiūrų ginčus turime išspręsti. Pacituosiu TSPMI profesorių Alvydą Jokūbaitį, kad „šį ginčą galima laimėti tik valios primetimu, o ne argumentais“. Ir ta „valia“ liberalioje demokratijoje, kol dar galime ir nebijome šio termino vartoti, yra daugumos sprendimas, pirmiausia- vaikų tėvų.

Seimo nariai ketvirtadienį įregistravo Švietimo įstatymo pataisą, kad „į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu“.

Pasak iniciatorių, gyvenimo įgūdžių ugdymo programa liktų, tik iš jos būtų išimtas lytiškumo ugdymo komponentas, kuris taptų dorinio ugdymo dalimi.

Siūloma, kad tokia nuostata įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo.

Pataisą įregistravo per 30 parlamentarų iš opozicinių „valstiečių“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, „darbiečių“ frakcijų, Seimo narių mišrios grupės.

Seimo nariai sako, kad pagal Konstituciją vaikų doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus rūpinasi tėvai, ir šį teisė negali būti ribojama poįstatyminiais teisės aktais.

Tėvai negali pagal savo įsitikinimus pasirinkti tų jos komponenčių, kurios susijusios su vaiko doroviniu ugdymu.

„Pastaruoju metu kilo didelis tėvų susirūpinimas, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ėmus įgyvendinti privalomojo pobūdžio gyvenimo įgūdžių programą, tėvai negali pagal savo įsitikinimus pasirinkti tų jos komponenčių, kurios susijusios su vaiko doroviniu ugdymu“, – aiškinamajame rašte teigia parlamentarai.

Teikėjai pažymi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu gyvenimo įgūdžių programa yra vienodai privaloma visiems moksleiviams, tėvams negalint laisvai pasirinkti alternatyvių ugdymo modelių, kurie susiję su doroviniu vaikų auklėjimu, pavyzdžiui lytiškumo ugdymu, ir atitinka tėvų įsitikinimus.

Pasak iniciatorių, lytiškumo ugdymą įtraukus į dorinio ugdymo pamokas, tėvams pagal savo įsitikinimus renkantis etikos arba tikybos pamokas, jie kartu pasirinks ir jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymą.

Vienas pataisos teikėjų Petras Gražulis dar parengė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo pataisą, kad „nepilnamečių seksualinis švietimas mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose draudžiamas“. Už draudimo pažeidimą jis siūlo įvesti iki 3 tūkst. eurų baudą.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo ruožtu inicijavo peticiją, raginančią stabdyti šią programą.

Gyvenimo įgūdžiai 5 ir 7 klasėse dėstomi po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

„Yra daug mitų sklandančių, žmonės kalba apie tą programą jos net neskaitę, daug dalykų, apie kuriuos sakoma, kad reikia išimti, net nėra toje programoje, todėl labai kviesčiau perskaityti tą programą prieš diskutuojant apie ją, nes viešoje erdvėje sklando labai daug netiesos“, – antradienį susitikęs su Seimo narių Mišria grupe sakė G. Jakštas.

Jis taip pat teigė, kad gyvenimo įgūdžių programos elementai buvo įtraukti į bendruosius dalykus, tačiau paaiškėjo, kad integravus ją į kitas pamokas programa neatneša siekiamų rezultatų.

„Gyvenimo įgūdžių programos elementai jau buvo nuo 2017 metų dalykinėse programose, bet matėme, kad tos kompetencijos, socialinis, emocinis intelektas, ir dėl narkotikų vartojimo, ir kitų problemų, parodo, kad ta programa, įgyvendinama integruotai, neatneša siekiamų rezultatų, dėl to svarbu buvo startuoti su atskira programa“, – kalbėjo G. Jakštas.

Jis taip pat teigė, kad gyvenimo įgūdžių programą pradėta rengti dar buvusios Vyriausybės – 2020 metais.

Yra daug mitų sklandančių, žmonės kalba apie tą programą jos net neskaitę, daug dalykų, apie kuriuos sakoma, kad reikia išimti, net nėra toje programoje.

„Gyvenimo įgūdžių programą sugalvojome ne mes, tai buvo praėjusios Vyriausybės iniciatyva, mes ją tęsiame, nuo 2020 metų jau buvo renkami ekspertai, kurie tą programą rengs, ir 2020 metų pabaigoje buvo parengta pirmoji versija“, – pažymėjo ministras.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių pamoka 5 ir 7 klasėse dėstoma po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Programą kritikuoja dalis politikų, tėvų organizacijų, kaltindami Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo ruožtu inicijavo peticiją, kuria ragina stabdyti šią programą.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

„Jeigu nėra pasiruošimo, jeigu negalime dabar greitai imtis priemonių ir užtikrinti aukštą kokybės standartą, tada stabdymas galėtų būti išeitis“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Pasak jos, pedagogų pasirengimas yra „esminis kokybės indikatorius“.

„Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos tos programos gali mokyti bet kurio dalyko mokytojai, o nuo 2026-ųjų – jau yra numatytas reikalavimas, kad galės dirbti tik tie mokytojai, kurie bus baigę nacionalinės kvalifikacijos programas“, – sakė I. Segalovičienė.

„Akivaizdu, kad šiandien nėra parengtų mokytojų šiai programai, todėl kalbėti apie kokybišką ugdymą būtų mažų mažiausiai neatsakinga“, – pridūrė ji.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių pamoka 5 ir 7 klasėse dėstoma po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Vis dėlto ją kritikuoja dalis politikų, tėvų organizacijų, kaltinant Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo ruožtu inicijavo peticiją, kuria ragina stabdyti šią programą.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Gyvenimo įgūdžių pamoka vyksta kartą per savaitę.  Mokytojai pasirenka 30 proc. pagal save, ką kalbėti vaikams, bet vaikai gali klausti ir to, kas jiems įdomu.

„Vaikai paklausia, ką galvoju apie homoseksualias poras. Ir aš atsakau. Tai nėra pagal programą, bet reaguoju. Galbūt vaikas su šiuo klausimu gyvena jau ilgą laiką ir labai nori gauti kitokį atsakymą“, – sakė A. Michailinaitė.

Mokytojams kalbėti apie lytiškumą normalu, o politikams – tabu. Dalis Seimo narių piktinasi, kad naujoje pamokoje vaikai bus mokomi pasigaminti priemonių saugiam seksui. Dėl to išsikvietė pasiaiškinti Švietimo ministeriją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Manau, kad penktos klasės mokiniams yra ženkliai per anksti pateikinėti tokio pobūdžio informaciją“, – sakė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Aistrų bangą kelia lytiškumo ugdymo praktinis gidas, kuris įtrauktas mokytojams į papildomos literatūros sąrašą. Čia gausų paaiškinimų, kuriuos žino ne kiekvienas suaugęs. Mokoma, kaip pasigaminti barjerinę plėvelę oraliniam seksui.

„Nekelčiau jokių klausimų, jei tokios priemonės būtų orientuotos į prostitučių lytinį švietimą. Bet vaikų lytinį ugdymą ir švietimą reikėtų pradėti nuo kitų dalykų“, – teigė Seimo narė Agnė Širvinskienė.

Ministerija siūlo mokytojams skaityti tokią literatūrą, nes vaikai gali paklausti bet ko.

„Patikėkit manim, vaikai klausia visko. Reikia, kad mokytojas galėtų atsakyti į bet kokį klausimą“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Kad mokytojai gaus tokią medžiagą, nesitikėjo net patys literatūros rengėjai. Jie rašė praktinius patarimus su jaunimu dirbantiems specialistams, o ne mokytojams, ir ne ugdymo procesui, o konsultacijoms.

„Tikrai nebuvo orientuota į mokytojus. Tikslas buvo suteikti kuo daugiau moksliškai pagrįstos informacijos specialistams, pas kuriuos ateina jauni žmonės“, – kalbėjo Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas.

„Medžiaga mokytojui gali būti labai įvairi, net iš internetinės svetainės“, – teigė R. Skaudžius.

Tikrai nebus, kad meilė tarp dviejų moterų ar dviejų vyrų yra labai gražu, labai madinga.

Širvintų rajono merė apsisprendė – jos rajone pamokėlių apie seksą nebus.

„Galiu nuraminti visus tėvelius ir patikinti, kad vaikai bus mokomi tradicinių pagrindinių vertybių. Tikrai nebus, kad meilė tarp dviejų moterų ar dviejų vyrų yra labai gražu, labai madinga“, – sakė Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

„Galima išimti literatūrą, sudeginti knygas, bet nemanau, kad verta“, – kalbėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Politikai ragina ministeriją išbraukti lytiškumo gidą iš mokytojų literatūros.

Jei kils daug triukšmo dėl lytinių santykių medžiagos, jos gali ir nebelikti.

Plačiau papasakojo Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė.

– Ko bus mokoma gyvenimo įgūdžių pamokose?

– Visų įgūdžių, kurie reikalingi sveikam ir saugiam gyvenimui. Gyvenimo įgūdžių pagrindas yra socialinis, emocinis ugdymas. Tačiau jis praplėstas, praturtintas jaunam žmogui svarbiomis temomis: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, smurto, patyčių prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas. Temų spektras labai platus. Lytiškumo ugdymas programoje užima tik 10-15 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dažnai ir kuriems moksleiviams bus rengiamos gyvenimo įgūdžių pamokos?

– Programa startuoja palaipsniui. Šiais metais mes startuojame su visu atnaujintu ugdymo turiniu nelyginėse klasėse. Todėl ir ši pamoka bus įgyvendinama tik nelyginėse klasėse. Penktoje ir septintoje klasėse bus po vieną savaitinę pamoką, o devintoje klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites.

– Kodėl socialinėje erdvėje kilo tokios aršios diskusijos dėl gyvenimo įgūdžių pamokos? Kodėl visi akcentavo tik lytiškumą?

– Lytiškumo ugdymo tema vis dar labai stigmatizuota. Ši tema dažnai suvulgarinama. Apmaudu, kad esame, kur esame. Mes labai stipriai atsiliekame. Kai kur lytiškumo ugdymas mokomas net 70 m. Mes pagaliau patvirtinome programą, kurioje lytiškumo ugdymas yra integrali dalis. Tai didžiulis žingsnis į priekį visai švietimo sistemai. Matome, kad ši tema labai svarbi ir aktuali.

Lytiškumo ugdymo tema vis dar labai stigmatizuota. Ši tema dažnai suvulgarinama.

– Ar mūsų kaimynai latviai, lenkai irgi turi tokias pamokas?

– Mes labiausiai vadovaujamės Šiaurės šalių pavyzdžiu. Kaimyninės šalys neturi tokios konkrečios pamokos. Yra atskiros programos emociniams ir socialiniam švietimui.

– Kokie specialistai parengia šias programas?

– Labai platus būrys ekspertų rengė programą. Programa buvo rengiama ir derinama dvejus metus.

– Ar turime tinkamai parengtų pedagogų, kurie nesivaržytų kalbėti lytiškumo temomis?

– Dalis mokytojų yra pasirengę. Lygiagrečiai startuoja ir kvalifikacinės tobulinimo programos mokytojams, kuriose jie gaus reikiamų, mokslu pagrįstų, šiuolaikiškų žinių, kurias galės pritaikyti pamokose.

– Ką darote su dezinformacija socialiniuose tinkluose? Gal kažkam naudinga skleisti iškraipytą informaciją ir priešinti visuomenę?

– Norėčiau susilaikyti nuo platesnio komentaro, kokios galėtų būti tokių veiksmų priežastys. Tikrai stebime situaciją, identifikuojame asmenis, kurie veikia aktyviausiai.

– Tai reiškia, kad vyksta progresas ir yra nustatyti asmenys, užsiimantys dezinformacija.

– Taip. Asmenys mums jau žinomi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į kilusį triukšmą, parengė informacinius vienlapius tėvams. Taip pat rugsėjo 13 d. 15 val. kviečiame visus tėvus dalyvauti nuotolinėje viešoje konsultacijoje, kurioje ir bus atsakyta į visus kylančius klausimus.