– Kur labiausiai pastebite gyvenimo pagerėjimą per 20 metų?
– Visi socialiniai ir ekonominiai rodikliai rodo gyvenimo kokybės gerėjimą. Vidutinis darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo penkis kartus. Net atsižvelgus į kainų pokyčius, kurios irgi ženkliai padidėjo, taip pat matome, kad vidutinė gyventojų perkamumo galia padidėjusi daugiau nei du su puse karto. Čia tiek dirbančių, tiek gaunančių senatvės pensijas. Situacijos gerėjimą rodo ir tokie rodikliai kaip mažėjantis skurdas. Stojant į ES absoliučiame skurde gyveno trečdalis lietuvių, tai yra daugiau nei milijonas gyventojų. Tuomet jiems trūko pinigų pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Dabar tokių gyventojų yra vienas iš 20. Tas progresas matosi pajamų augime, artėjame prie turtingesnių Vakarų Europos valstybių.
Visi socialiniai ir ekonominiai rodikliai rodo gyvenimo kokybės gerėjimą.
– Dažnai kalbama, kad Lietuva – ekonominis stebuklas, tai, ką mes padarėme per 20 metų – įspūdinga, palyginti su kitomis valstybėmis. Kaip jūs tą matote?
– Tiek pagal artėjimą prie turtingiausių Vakarų Europos valstybių, tiek pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, pagal eksporto, perkamosios galios augimą, sparčiausiai auganti ekonomika – Lietuvoje. Mes pralenkiame augimo tempais ir kitas Baltijos valstybes, ir visas Vidurio Europos valstybes, kurios 2024 metais prisijungė prie ES. Startinės pozicijos buvo visų labai panašios, bet Lietuvos progresas tiek gyvenimo kokybės, tiek pajamų, tiek perkamosios galios buvo didžiausias tarp visų šių šalių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip manote, kodėl?
– Turbūt buvo daug priežasčių. Visų pirma, žmogiškasis kapitalas, nes Lietuva pritraukė mažiau tiesioginių užsienio investicijų nei Latvija ar Estija, lyginant su bendrojo vidaus produktu. Bet šalies ekonomikos, produktyvumo, konkurencingumo augimas buvo didesnis nei šių visų valstybių. Tų priežasčių tikrai daug, kartais sunku jas visas taip tiesiogiai įvardinti. Mokesčių politika ar kokios kitokios verslo sąlygos, ar tiesiog turimas mūsų žmogiškasis kapitalas – jie padėjo priartėti sparčiau prie Vakarų valstybių.
– Atlyginimai kasmet auga maždaug 10 proc., bet žmonės sako, kad vis tiek viskas brangu ir nieko negali nusipirkti. Kodėl taip yra?
– Visokių yra žmonių. Ne visiems taip sparčiai didėja pajamos ir perkamumo galia. Mes matome, kad pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka gana didelė. Maždaug penktadalio žmonių pajamos nesiekia 60 proc. šalies medianos. Pagal šį rodiklį matuojamas vadinamas santykinis skurdas. Tiems žmonėms sunkiau įpirkti tą, ko jie nori. Vėlgi, mes kalbame apie progresą, apie artėjimą prie Vakarų valstybių. Daugelio žmonių galimybės ženkliai pasikeitė per du dešimtmečius. Atsitraukiant nuo trumpalaikių problemų ir iššūkių matome, kad turbūt sunku būtų rasti gyventojų, kurių gyvenimas per tuos du dešimtmečius ženkliai nepagerėjo.
– Koks yra kainų lygis, lyginant su ES vidurkiu?
– Dabar vidutinės prekių kainos siekia maždaug 90 proc. ES vidurkio. Kai kurių prekių net ir tokios pačios, kaip ir Vakarų valstybėse. Lietuvoje daug pigesnės paslaugos. Žiūrint į paslaugų kainas, vidutinis paslaugų kainų lygis – maždaug 60 proc. ES vidurkio. Tikrai nėra taip, kad pagal kainas mes jau esame pasiviję. Dėl to Lietuvos perkamoji galia kai kuriais atvejais didesnė dėl perkamų paslaugų.
