Ūkininkų sąskaitas papildys 21 mln. eurų, informuojama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime spaudai.

Iš viso išmokų už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas sulauks daugiau kaip 28 tūkst. ūkininkų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra planuoja visiems pareiškėjams, atitinkantiems susietosios paramos reikalavimus, susietąją paramą už gyvulius išmokėti iki kovo pabaigos. Pagal teisės aktus išmokų mokėjimo terminas baigiasi birželio 30 dieną.

Žemės ūkio ministerijos pranešime nurodoma, kad praėjusių metų susietosios paramos dydžiai, palyginti su 2018 metais, padidėjo: už mėsinį galviją – nuo 91,7 iki 100,43 euro, už mėsinę avį – nuo 10,84 iki 11,52 euro, už pieninės veislės bulių – nuo 87,49 iki 89,28 euro, už pieninę ožką – nuo 23,78 iki 24,23 euro.

Šiemet iš Europos žemės ūkio garantijų fondo numatyta išmokėti už išlaikytus 2019 metais mėsinius galvijus 15,09 mln. eurų. Už mėsines avis – 2,26 mln. eurų, už pieninių veislių bulius – 5,03 mln. eurų, už pienines ožkas – 251 tūkst. eurų.

Susietąją paramą už gyvulius gaus visi ūkininkai, kurie nepertraukiamai gyvulius išlaikė savo valdoje 60 kalendorinių dienų, o jų mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai buvo 12 mėnesių amžiaus.

Išmoka bus išmokama ūkininkui, jei pasibaigus numatytam išlaikymo laikotarpiui jis savo gyvulį paskerdė, pardavė eksportui arba pripažintam kooperatyvui, taip pat paliko gyvą gyvulį valdoje iki praėjusių metų gruodžio 31 dienos.

Susietosios paramos išmokos už gyvulius, išlaikytus 2019 metais, bus pradėtos mokėti nuo kovo 1 dienos iki birželio 30 dienos.

Kaip teigia VMI specialistai, šie pokyčiai akivaizdūs visame sektoriuje: palyginti 2017-ųjų bei 2018-ųjų pirmų 7 mėnesių duomenis matyti, kad mėsos sektoriuje veikiančių mokesčių mokėtojų (PVM mokėtojų) pardavimai augo 4 proc., 1 proc. daugiau deklaruota PVM, vidutinis darbo užmokestis augo 11 proc. (nuo 626 iki 697 eurų) proc., o mokesčių sumokėta 3 proc., arba 7,6 mln. eurų daugiau.

„Vykdant „Mėsos projektą“ didžiausias sumokėtų mokesčių augimas - 45 proc. - siejamas su gyventojais, kurie augina mėsinius galvijus ir kurie teikė pranešimus, kad savo reikmėms pernai skerdė neadekvačiai daug galvijų“, - sako projekto darbo grupės vadovė Danutė Kulikauskienė, atkreipdama dėmesį, kad VMI aktyviai priežiūrai pasirinko santykinai nedidelę mokesčių mokėtojų grupę - 151 gyventoją.

D. Kulikauskienės teigimu, šių gyventojų sumokami mokesčiai padidėjo kone per pusę, ir tų gyventojų atžvilgiu nėra taikomi kontrolės veiksmai.

„VMI pasirinko švelnias poveikio priemones - pokalbius. Jų metu atsižvelgiama į paties mokesčių mokėtojo teikiamus duomenis ir tik tuomet vertinama, ar jis teisingai apskaitė pajamas, ar teisingai apskaičiavo mokesčius“, - teigia VMI specialistė.

Kalbant apie konkrečias situacijas VMI pamini, pvz., kad Kauno AVMI, bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), išskyrė atvejus, kai ūkininkai, PVM mokėtojai, organizuojantys darbuotojų maitinimą, užmiršta arba nežino, kaip tinkamai mokėti mokesčius. Kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu, pagal VMVT reikalavimus, kiaulių ūkiuose draudžiama darbuotojams į fermą įsinešti gyvūninio maisto. Todėl ūkininkai patys rūpinasi darbuotojų maitinimu. Po pokalbio vienas ūkininkas patikslino 3 metų PVM deklaracijas ir papildomai deklaravo apie 18 tūkst. eurų PVM, iš kurių - 3 tūkst. eurų už suvartojimą privatiems poreikiams, t. y. už darbuotojų maitinimą. Likę 15 tūkst. eurų - stebėsenos metu įvertinus per i.SAF ir i.VAZ posistemius gaunamus duomenis bei atlikus jų „kryžminį“ sutikrinimą ir nustačius, kad ne visos apmokestinamosios pajamos buvo deklaruotos PVM deklaracijose.

Klaipėdos AVMI vykusio pokalbio metu mokesčių mokėtojas pripažino, kad pardavinėja avis, išveža ir į užsienį, gauna atlygį grynais ir pavedimu per banką, tačiau nepaaiškino, kur deda avis, paskerstas savo reikmėms. Per trejus metus jis paskerdė 222 avis ir pardavė 1111 gyvų avių, tačiau nedeklaravo gautų pajamų. Per pakartotinį pokalbį gyventojas papildomai deklaravo per dvejus metus gavęs 46,2 tūkst. eurų pajamų, o už šių metų keturis mėnesius - beveik 5,5 tūkst. eurų mokėtino PVM. Jis taip pat pateikė prašymą registruotis PVM mokėtoju.

Situacijų, kai gyvulių augintojai neteisingai deklaravo gautas pajamas, privatiems poreikiams „sunaudojo“ neadekvačiai didelius kiekius paskerstų galvijų ir pan., nustatyta visose apskrityse, ir visais atvejais gyventojai po pokalbių su mokesčių specialistais suskubo pasitaisyti.

Kaip Eltai sakė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys, už išdegusią žolę gyvulių augintojams kompensacijos nemokamos.

„Už rugius, už kviečius moka, o jeigu tau išdegė žolė, lyg ir nėra metodikos apskaičiuoti nuostolius, nors ūkininkas ir sėja. Biržoje yra grūdai, tai tą kainą galima apskaičiuoti, o pašarų, žolės, šienainio nėra“, - kalbėjo V. Šližys.

Jo teigimu, nauja metodika turėtų atsirasti, nes jos neturint gyvulių augintojai yra skriaudžiami, kai norint turėti gerą pašarą reikia žolę sėti, atnaujinti laukus.

Tuo metu A. Svitojus Eltai sakė, kad visiškai įmanoma nuostolius ir gyvulių augintojams skaičiuoti realiais skaičiais.

„Mes dalyvavome Šiaurės šalių susitikime ir kalbėjome apie sausrą. Dalyvavo Lietuvos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos šalys. Mes (nuostolius, - ELTA) vertiname procentais, jie - skaičiais. Ypač Suomija pasakė, kiek mėsos, daržovių, grūdų sektoriai patyrė nuostolių ir kokia jiems reikalinga pagalba“, - akcentavo ŽŪR pirmininkas.

Anot jo, valstybinės institucijos turėtų efektyviau reaguoti į ŽŪR prašymus teikti informaciją, o to pirmiausia turėtų imtis Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Tam gali pasitelkti Agrarinės ekonomikos institutą, bet jiems reikia suformuluoti klausimus, taip pat universitetas. Mes kaip savivalda galime taip pat padėti, bet čia bus kitų funkcijų atėmimas“, - sakė A. Svitojus.

Pasak jo, svarbu įvertinti ne tik šių ir praėjusių metų pasekmes, bet ir ateinančių metų rizikas bei joms ruoštis.

Kalbėdamas apie patirtus nuostolius, A. Svitojus sakė, kad Pietų Lietuvoje - Kaune, Vilkaviškyje, Marijampolėje - situacija buvo sunkesnė, nes ten iškrito mažiau kritulių. Dar labiau nukentėjo Dzūkija, kurioje vyrauja smėlėtas dirvožemis, o lijo taip pat negausiai. Tuo metu Šiaurės Lietuvoje palijo kiek daugiau.

Draudėjų duomenimis, vasarą patirti nuostoliai buvo apie 10 proc. didesni nei pernai ir apie 30 proc. didesni nei užpernai.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys anksčiau yra sakęs, kad Europos Komisija šalims nekompensuos per sausrą patirtų nuostolių, nes tai yra draudiminis įvykis.

Visoje Europoje dėl sausros šiemet prognozuojami milijardiniai nuostoliai.

Mokesčių administratoriaus akiratyje atsidūrę gyvulių augintojai, mėsą turguose pardavinėjantys gyventojai sukruto: per nepilnus du mėnesius po 4 stebėsenos veiksmų papildomai deklaruota 60 tūkst. eurų, kontrolės veiksmų metu – 62 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.

„Ši sritis yra viena iš keturių VMI šiųmečių prioritetinių veiklos sričių. Be mėsos ir jos gaminių gamybos bei prekybos, vykdoma viešojo maitinimo, statybos ir autoverslo sektorių stebėsena bei kontrolė. Ypatingas dėmesys šioms veikloms skiriamas dėl didžiausios pajamų neapskaitymo bei mokestinių pažeidimų rizikos, – sako Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktorė Danutė Kulikauskienė. – Darbas vyksta su palyginti nedidele mokesčių mokėtojų grupe, tačiau labai tikslingai ir kryptingai, išvien su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, mūsų pagrindiniu partneriu.“

Dvejus metus truksiantis mėsos projektas pradėtas nuo pačių švelniausių priemonių – laiškų, pokalbių, orientuojantis pirmiausia į bendravimą ir bendradarbiavimą su mokesčių mokėtojais, apeliuojant į jų sąmoningumą, taikant prevencines priemones, o griežtosios – kontrolės – priemonės bus pasirenkamos tik būtinu atveju.

„Galima vertinti, ar visi tiekimai bei įsigijimai yra deklaruojami, o gautos pajamos apskaitomos. Pagal i.VAZ duomenis, aiškėja, ar visi asmenys, kuriems buvo gabenta mėsa ir jos produktai, apskaitė šią produkciją ir ar deklaravo pajamas, gautas ją pardavus“, – sako D. Kulikauskienė, patikslindama, kad įvertinus vien iš šio sektoriaus dalyvių per i.SAF ir i.VAZ posistemius gaunamus duomenis bei atlikus jų „kryžminį“ sutikrinimą, stebėsenai perduoti 5 mokesčių mokėtojai, o baigus 4 stebėsenos veiksmus papildomai deklaruota 60 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.

Galimybė vežti mėsos produktus į JAV gali būti paskata mūsų avininkystei ir ožkininkystei, kylančioms žemės ūkio sritims. Vis dėlto didieji mėsos perdirbėjai kol kas lūžio perdirbant retesnių gyvulių mėsą nelaukia, rašo "Verslo žinios".

"Į JAV galėtume vežti tik šaldytą mėsą ir su ja ten nepakonkuruosime. Tačiau, radus tinkamų partnerių, perspektyvos parduoti gaminius milžiniškos", - sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Tačiau jis pažymi, kad nors avių augintojų kasmet didėja, jų banda dar ne tokia didelė, kad perdirbėjai galėtų planuoti stabilų žaliavos pirkimą. Tuo metu "Biovelos" generalinis direktorius Audrius Kantauskas, sako, kad su aviena ar ožkiena neeksperimentuoja, nes didesniam perdirbimui nėra reikalingo žaliavos kiekio.

Jokie maisto saugos standartai nėra, nebuvo ir nebus derybų objektas, ES ir JAV tariantis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties, tikina Lietuvos eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. O modifikuoti pašarai, pasak eurokomisaro, į Lietuvą importuojami ir dabar.

Derybos dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties buvo pradėtos 2013 metų liepą. Tokios sutarties būtinybė buvo susijusi su Kinija. Kitaip tariant, ES su JAV užsibrėžė užbėgti vis didesnę įtaką pasaulyje įgaunančiai Kinijai už akių ir patvirtinti prekybos taisykles pasaulyje. Tačiau po Rusijos agresijos Ukrainoje atsirado dar vienas argumentas – sutartis didintų Europos energetinę nepriklausomybę.

Apskritai šituo transatlantiniu susitarimu būtų suvienodintos JAV ir ES prekybos reglamentavimo procedūros, standartai, panaikinti mokesčių tarifai. Skaičiuojama, kad pasirašius Transatlantinę prekybos ir investicijų sutartį, ES BVP išaugtų 0,5 proc., arba 120 mlrd. eurų, per metus, būtų sukurta iki 400 tūkst. naujų darbo vietų.

Bet egzistuoja ir šios sutarties priešininkų, tokių yra ir Lietuvoje. Kai prieš kelias savaites Europos Parlamente buvo balsuojama dėl eilinio derybų raundo, kai kurie Lietuvos europarlamentarai arba nebalsavo, arba balsavo prieš.

Pasikalbėti apie Transatlantinę prekybos ir investicijų sutartį „Savaitė“ pasikvietė Lietuvos eurokomisarą V. Andriukaitį, atsakingą už sveikatos apsaugą ir maisto saugą.

– Genetiškai modifikuoti produktai, hormonų prišvirkšta jautiena, viščiukai, išmaudyti chloro diokside, – šituo labiausiai bauginami vartotojai, neva visa tai atsiras ant mūsų stalo čia, Lietuvoje, ir visoje ES, jeigu bus pasirašyta šita sutartis. Kažkaip sunku patikėti, kad, jeigu dabar ES tai yra neleidžiama, tai po sutarties pasirašymo bus leidžiama.

– Iš karto galima pasakyti taip, kaip jūs ir apibendrinote – išties jokie maisto saugos standartai nėra, nebuvo ir nebus derybų objektas. Jokie. Abi šalys griežtai pripažįsta, kad maisto saugos standartai kiekvienoje šalyje yra skirtingi ir tai yra ne derybų objektas.

– Pone komisare, bet 2014 metų rugsėjį viename iš savo interviu Jūs esate minėjęs, kad ES su JAV gana sunkiai sekasi įveikti nesutarimus būtent dėl maisto saugos standartų ir todėl nepavyksta gana greitai pasirašyti tos sutarties. Ką Jūs turėjote galvoje?

– ES ir JAV nesiseka susitarti dėl kertinio klausimo, dėl šios sutarties vadinamosios fitosanitarinių priemonių dalies ir jos pagrindinių dalykų. Pirmas dalykas – sutariant, kad dėl standartų nesiginčijame, jie yra skirtingi, ES siekia, kad JAV pripažintų visą ES kaip vieną subjektą, kaip vieną bendriją, o ne kaip 28 valstybių rinkinį. Tai – kertinis dalykas.

Antras – vadinamoji regionalizacija. Jeigu ES kažkur yra problemų, pavyzdžiui, šiandien Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija kovoja su kiaulių maro problemomis, mes esame įvedę regionines apsaugos taisykles, neleidžiame iš šio regiono eksportuoti kiaulienos produktų, bet, pavyzdžiui, iš tos dalies, kuri nepaliesta kiaulių maro, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje eksportuoti galima. JAV nepripažįsta šio regionalizacijos principo iki šiol, ir tai irgi yra kertinis punktas.

Taip pat labai svarbu pasakyti, kad ES ir JAV susitarimai dėl konkrečių produktų turi turėti lygsvarą. Jeigu mes susitariame, kad ES gali eksportuoti į JAV kriaušes, obuolius, kiaušinius, avieną, jautieną, vadinasi, turi būti lygybė. Nes šiuo metu JAV eksportuoja į ES tuos produktus, o ES į JAV – ne. Yra disbalansas tarp konkrečių gaminių. Tai štai dėl to turime tartis. Tai yra labai sunkūs klausimai.

– Dabar dėl genetiškai modifikuotų produktų. Europos Parlamentas (EP) jau yra pritaręs, kad valstybės pačios sprendžia, ar auginti tuos produktus pas save, ar ne. Tai prašau pasakyti, ar šiuo metu sprendimas jau galioja – jau Lietuva pati sprendžia?

– Dėl kultūrinių augalų auginimo žemės ūkyje – taip. Ta teisė jau yra suteikta nuo balandžio mėnesio. Dėl pašarų, dėl genetiškai modifikuotų augalų naudojimo pašarams kol kas vyksta diskusijos. Mes, EK, siūlome, kad, jeigu mes aprobavome, kad tie pašarai nekenksmingi sveikatai, bet yra kažkokių priežasčių šalyje nenaudoti tų pašarų, prašome, tai bus jūsų teisė nuspręsti. Šis pasiūlymas dabar yra karštas taškas diskusijose su EP ir Europos Taryba.

– O tai šiuo metu Lietuvoje gyvuliai nėra šeriami tokiais pašarais?

– Aišku, kad šeriami.

– Tai apie ką tada ES ir JAV sutarties priešininkai šneka?

– Dažnai naudoja argumentus arba neturėdami visos informacijos, arba nutylėdami. Tikrai Lietuva importuoja genetiškai modifikuotus pašarus ir naudoja juos žuvų fermose, paukštidėse ir gaminant visą galvijieną. Naudoja genetiškai modifikuotą soją vos ne iki milijono tonų – virš 800 tūkst. per metus. Tai klausimas, kas atsitiktų, jeigu dabar staiga Lietuva nuspręstų sustabdyti importą? Įsivaizduokite, kas tada įvyktų. Kita vertus, jeigu keisi brangesniais pašarais, gausi brangesnę produkciją. Ką pasakys vartotojai? Čia būtų ekonominė katastrofa.

– Tai ko tada siekiama tokiu riksmu?

– Transatlantinė prekybos sutartis yra vienas iš naujų kertinių akmenų stiprinant ES ir JAV ryšius, kadangi ji atveria galimybes užtikrinti dviejų galingų rinkų harmoningesnę plėtrą, dviejų galingų rinkų bendradarbiavimą ir kooperaciją. Ir, be to, atveria galimybes mokslui, investicijoms, darbo vietoms, naujiems produktams. Tai iš tiesų būtų lūžis geopolitiniame kontekste.

Ir, aišku, kad yra pakankamai daug jėgų, kurios tam priešinasi, kurios nesuinteresuotos stipresne ES ir JAV ateitimi. Ir čia prisigalvojama pačių įvairiausių motyvų, bet pagrindiniai, patikėkite, yra geostrateginiai.

– Lietuvoje ryškiausiai besipriešinantys šitai sutarčiai yra žalieji, jų atstovas EP Bronis Ropė netgi atvirai balsuoja prieš šitą sutartį. Jūs buvote su juo susitikęs, Jūs kalbėjotės, išdėstėte savo argumentus?

– Taip, mes su juo kalbamės. Aš į jo visus argumentus pateikiu atsakymus.

– Panašu, neįtikinote.

– EP aš stebiu dalykus, kurie nukreipti ne į ES lygmenį. Dažnai siunčiami signalai vietinių valstybių politinėms rinkoms. Ir čia ne išimtis Didžiosios Britanijos UKIP ar Prancūzijos Nacionalinis frontas, siunčiantis signalus ir ypač eksploatuojantis fitosanitarijos temą. Bet jie siunčia signalus savo rinkoms, nes bus rinkimai, bus žmonės, jie balsuos už kai kurias politines partijas. O rinkimų kalendorius visiems yra akivaizdus. Lietuvoje – kiti metai. Aš čia nekomentuoju. Neturiu teisės. Palieku be atsakymo.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį atidėjo sprendimą dėl Gyvūnų augintinių registro steigimo.

Nors Seimas dar 2012 metais nusprendė, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, ministrų kabineto nariai suabejojo, ar reikia įgyvendinti šią nuostatą.

„Mes tą turime daryti, nes įstatymas įpareigoja (...). Arba turime apsispręsti ir keisti įstatymą“, - posėdyje sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Anot žemės ūkio ministrės, metus ar ilgiau nuo 2016-ųjų sausio planuojamas pereinamasis laikotarpis, per kurį reikėtų paženklinti ir suregistruoti augintinius. Svarstoma pereinamuoju laikotarpiu bent iš dalies kompensuoti mikroschemų įvedimą.

Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius nuogąstavo, kad naujovės per brangiai kainuos gyventojams.

„Kai atveža mikroschemai - skiepas, paskui temperatūros pamatavimas, ir čekyje - 120 eurų. Ir nualpsta močiutė“, - apie veterinarijos paslaugų įkainius kalbėjo premjeras.

„Aš siūlau atidėti šitą klausimą ir panagrinėti iš esmės“, - sakė A.Butkevičius.

Po posėdžio premjeras žurnlistams sakė, kad prie šio siūlymo bus grįžta tada, kai visi šiuo metu iškilę neaiškumai bus išspręsti, nes tai nėra labai svarbus siūlymas, dėl kurio reikėtų skubėti.

„Turime žinoti, kiek tai kainuos paprastiems žmonėms papildomų lėšų. (...) Turi būti atliktas ir ekonominis pagrindimas, kiek tai pareikalaus lėšų iš valstybės biudžeto kai kurių programų įgyvendinimas. Kai bus visi atsakymai, tada grįšime“, - tvirtino premjeras.

Kai karšta, ūkiuose laikomiems gyvūnams, reikia skirti kur kas daugiau dėmesio nei šaltuoju metų laiku. Reikia pasirūpinti tiek paukštidėse, kiaulidėse, kituose pastatuose laikomais, tiek lauke besiganančiais gyvūnais.

Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas, gyvūnų laikytojai turėtų nuolat atsakingai prižiūrėti pastatų ventiliacijos sistemas, kontroliuoti apie gedimus perspėjančių signalų veikimą. Reikia nuolat stebėti laikomų gyvūnų sveikatą, kontroliuoti patalpų temperatūrą ir santykinę oro drėgmę. Esant ekstremaliom sąlygom, būtina mažinti pastatuose laikomų gyvūnų skaičių.

„Per karščius gyvūnai netenka daugiau skysčių. Dėl šios priežasties pakinta jų organizmo kraujotakos, kvėpavimo, nervinės ir kitų sistemų veikla. Todėl ganyklose ganomus ar patalpose laikomus gyvūnus reikia nuolat girdyti, jei jie neturi galimybės būti prie vandens šaltinių ir atsigerti bet kuriuo metu“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyr. specialistas Giedrius Blekaitis.

Karščiausiu dienos metu nereikėtų gyvūnų laikyti saulės atokaitoje. Karščių metu juos reikia laikyti medžių paunksnėse ar parginti į tvartus, aplaistyti vandeniu. Pastebėjus šiluminiam perkaitimui ar saulės smūgiui būdingus gyvūnų būsenos pakitimus – dažną, negilų kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, sutrikusius judesius, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytojus.

12 kiaulininkystės kompleksų Lietuvoje valdanti „Idavang” bendradarbiaus su smulkiaisiais Lietuvos ir Lenkijos ūkininkais. Pastarieji užaugins „Idavang” išveistus paršiukus.
„Idavang” savo partneriams pristatys jaunus paršelius, aprūpins juos pašarais, suteiks veterinarinę priežiūrą ir konsultacijas.

Iki 110 kg ūkininkų užaugintas kiaules „Idavang” realizuos rinkoje.

„Idavang” bendradarbiaus su ūkininkais, turinčiais bent minimalias kiaulių auginimo žinias bei tvartus, skirtus laikyti ne mažiau nei 300 penimų kiaulių.

Įmonės vadovas Saulius Leonavičius sako, kad panaši praktika jau dešimtmetį populiari vakarų Europos  šalyse, o Lietuvos rinkai ji ypač palanki.

„Dėl įvairių priežasčių kiaulių auginimo mastai Lietuvoje kasmet mažėja. Tad užpildyti deficitinę šalies kiaulienos rinką ir skatinti kiaulininkystę galime būtent per smulkiuosius ūkius”, – sakė „Idavang” vadovas Saulius Leonavičius.

Jo teigimu, kiaulių veisimas – sudėtingas, daug žinių bei patirties ir investicijų reikalaujantis procesas, todėl šią naštą „Idavang” pasilieka sau.

„Pavyzdžiui, siekdami gerinti veisimo kokybę neseniai atidarėme kuilių fermą, kurios įrengimas ir banda kainavo beveik 400 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad smulkiems ūkiams veisimas – didelė našta.

Tačiau „Idavang” išveistų kiaulių auginimas žinant, kad užaugusias jas „Idavang” parduos patys, o ūkinkai nepriklausomai nuo pardavimo kainos gaus fiksuotą užmokestį, turėtų būti patrauklus smulkaus verslo kelias. Tuo labiau, kad naujai prasidėjęs ES finansavimo periodas ūkininkams suteikia galimybę gauti paramą ir kiaulininkytės ūkių infrastruktūrai vystyti”, – sakė S.Leonavičius.