– Gyventojai pastebi, kad visi Klaipėdos miesto renginiai yra akcentuojami miesto centrinėje dalyje. Žmonės teiraujasi, ar Klaipėdos miesto savivaldybė kuria planus, kaip prie viešų miesto renginių prijungti ir pietinę miesto dalį? Ar renginių geografiją žadama išplėsti iki pietinės Klaipėdos dalies?

Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė bei Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė:

– Savivaldybė supranta, kad pietinėje miesto dalyje dėl įvairių priežasčių vyksta mažiau kultūrinių renginių, ir imasi tiek minkštųjų, tiek kietųjų priemonių šiam klausimui spręsti: pavyzdžiui, įspūdingas naujosios bibliotekos-bendruomenės centro projektas Statybininkų prospekte, įvairios veiklos vyksta Bendruomenių centre Debreceno gatvėje, kultūrines paslaugas teikia Žvejų rūmai, Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos filialuose bene kasdien pristatomos įvairios kultūrinės iniciatyvos.

Finansuodama sričių projektus, papildomą balą (iki 20 iš 100) ekspertų siūlymu savivaldybė skiria tiems projektams, kuriems vykdyti renkamasi būtent pietinė miesto dalis. Miestas gali palaikyti ir skatinti, tačiau, kita vertus, renginių vietą renkasi pats kultūros sektorius, atsižvelgdamas į įvairius aspektus. Pavyzdžiui, Sausio 13-osios laužai jau keleri metai liepsnoja ir pietinėje miesto dalyje. Šviesų festivalis rengė projektą Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje. Lietuvos šimtmečio programoje keli projektai bendruomenėms buvo suplanuoti pietinėje miesto dalyje – jaunimo atviros erdvės kartu su gyventojais organizavo koncertus, sporto varžybas, kino peržiūras ir kt.

– Klaipėdiečiai klausia, kada planuojama asfaltuoti kelius buvusioje sodų bendrijoje "Tauras", Tauralaukyje, kodėl to iki šiol nebuvo daroma, kiek tai kainuos?

Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis:

– Sodininkų bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Kai bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai perduodami savivaldybei, už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumoka arba kompensuoja savivaldybė.

Šiuo metu savivaldybė yra užsakiusi buvusios sodininkų bendrijos "Tauras" gatvių kadastrinius matavimus. Atlikus juos inicijuosime gatvių perdavimo savivaldybės nuosavybėn procedūras. Visas procesas galėtų užtrukti iki 6–8 mėnesių.

Egzistuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas uostamiesčio vietinės reikšmės kelių sąrašas, į kurį yra įtraukti ir buvusios sodininkų bendrijos "Tauras" teritorijoje esantys keliai ir gatvės. Kol bus išspręstas bendrijos vidaus kelių perdavimo klausimas, Klaipėdos miesto savivaldybė ir toliau prižiūrės miestui priklausančias Tauralaukio gyvenamojo rajono žvyruotas gatves, kuriomis naudojasi ir bendrijos nariai.

– Augintinių šeimininkai tvirtina jaučiantys gyvūnams draugiškų vietų mieste poreikį. Anot jų, verslininkai padarė draugiškas gyvūnams kavines, tad gal pats miestas galėtų padaryti draugišką viešąjį transportą? Miestiečiai tikina, kad iki veterinaro nusigauti su augintiniu neturint automobilio – praktiškai neįmanoma. Taip pat žmonės norėtų parkuose atskirų vietų, ne ankštų aikštelių, o platesnių, galbūt gyvatvore atskirtų, kur galėtų būti su gyvūnais.

Administracijos direktorius Saulius Budinas:

– Deja, Susisiekimo ministerija draugiško gyvūnams viešojo transporto klausimu savivaldybėms laisvės suteikia minimaliai. Tebegaliojantis, dar 2011-aisiais patvirtintas susisiekimo ministro įsakymas nurodo, kad autobusuose draudžiama vežti gyvūnus be specialių konteinerių. Šiuo atveju konteineriu laikoma dėžutė, narvas, rankinė, kuprinė, lagaminas – talpyklė, iš kurios augintinis neištrūktų į saloną. Taisyklės taip pat numato, kad gyvūnų vežimo tvarką vietinio susisiekimo maršrutais nustato savivaldybių institucijos. Klaipėdos miesto taryba 2013 m. yra patvirtinusi Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašą. Jame numatoma, kad miesto viešuoju transportu draudžiama vežti gyvūnus, išskyrus tuos, kurie vežami specialiose talpyklėse ir neužima atskiros stovimos ar sėdimos vietos.

Dėl anksčiau nurodytų apribojimų didelių augintinių šeimininkams kartu su savo keturkojais draugais laisvai važiuoti autobusais nėra leidžiama, išskyrus akluosius keleivius su šunimi vedliu. Vis dėlto, manau, šią situaciją galima aptarti. Veiksmai būtų panašūs, kaip ir steigiant gyvūnų paplūdimius – savivaldybėje susitiko minties priešininkai, šalininkai, vietos gyventojai ir susijusių sričių specialistai. Bendrai diskutuojant gimė tiesa. Tad kodėl to nepadarius ir šiuo klausimu?

Kalbant apie gyvūnų aplinkos gerinimo programą, pasikartosiu – pirmą kartą Lietuvos istorijoje Klaipėdoje įrengėme du gyvūnams pritaikytus paplūdimius, kurie nuolat tobulinami. Galiu paminėti, kad šiuo metu yra įrengti 23 lauko nameliai katėms. Juose gyvūnus galima tvarkingai maitinti. Atnaujinome tris bei naujai įrengėme dvi šunų vedžiojimo aikšteles. Nuolat statome naujus ekskrementų surinkimo konteinerius. Žinau, kad dabartinės geriausių žmogaus draugų vedžiojimo aikštelės yra per mažos. Todėl dar šiemet, kai tik leis gamtinės sąlygos, aikšteles planuojame didinti.