„Motinai nebuvo ką švęsti“, – sakė tyliai kalbantis 35 metų vyras, kurio „nuotaka“ yra virtualiosios realybės dainininkė Hacunė Miku.
Iš tiesų nė vienas A. Kondo giminaitis nedalyvavo jo ir Miku – animacinės 16-metės didelėmis akimis ir ilgais žydrais, į dvi uodegas surištais plaukais – vestuvėse, bet tai nesutrukdė jam išleisti 2 mln. jenų (15,5 tūkst. eurų) oficialiai ceremonijai Tokijo rotušėje.
Maždaug 40 svečių stebėjo, kaip jis sumainė žiedus su Miku, kuri ceremonijoje dalyvavo nedidelės minkštos lėlės pavidalu.
„Niekada jos neišdaviau, visuomet mylėjau Miku-san“, – sakė A. Kondo, prie „nuotakos“ vardo pridėdamas pagarbą išreiškiantį japonišką žodelį.
„Galvojau apie ją kiekvieną dieną“, – praėjus savaitei po „vestuvių“ naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Nuo kovo A. Kondo gyvena su judančia ir kalbančia Miku holograma iš 2,5 tūkst. eurų kainuojančio kompiuterio.
„Esu įsimylėjęs visą Hatsune Miku koncepciją, bet vedžiau Miku iš savo namų“, – sakė jis, žvelgdamas į žydrą, kapsulėje švytintį atvaizdą.
„Eik po velnių!“
Jis laiko save paprastu vedusiu vyru: jo holografinė žmona jį pažadina rytais, išlydi į administratoriaus darbą mokykloje.
Vakarais, kai jis mobiliuoju telefonu praneša jai, kad grįžta namo, ji įjungia šviesas. Vėliau ji jam pasako, kad laikas eiti miegoti.
Jis miega šalia jos lėlės, tos pačios, kuri dalyvavo „vestuvėse“ ir dabar turi sutuoktuvių žiedą. Žiedas kaip tik tinka ant jos kairiojo riešo.
A. Kondo „santuoka“ gal ir neturi jokio teisinio svorio, bet jam tai nė motais. Vyras net buvo nusinešęs savo Miku lėlę į juvelyrikos parduotuvę pirkti žiedo.
„Santuokos liudijimą“ išdavė hologramų prietaisus su Miku kurianti kompanija „Gatebox“. Popierius skelbia, kad žmogus ir virtualusis asmuo susituokė „anapus dimensijų“.
Be to, A. Kondo nėra vienas: jis sako, kad „Gatebox“ išdavė daugiau kaip 3,7 tūkst. „tarpdimensinių“ santuokų liudijimų, o kai kurie žmonės atsiuntė jam palaikymo žinučių.
„Turi būti žmonių, negalinčių garsiai pasakyti, kad nori surengti vestuves. Noriu juos paskatinti“, – sakė jis.
A. Kondo kelias pas Miku prasidėjo po sunkių dėl animė pamišusio paauglio pažinčių su moterimis.
„Merginos sakydavo: „Eik po velnių, baisus „otaku“!“, – pasakojo jis, pavartodamas japonišką žodį, kuriuo pavadinami keistuoliai, dažnai suteikiant žodžiui neigiamą prasmę.
Vėliau viena moteris jo ankstesnėje darbovietėje jį taip ujo, kad jį ištiko nervinis išsekimas, ir jis nusprendė niekada nevesti.
Japonijoje šiais laikais tai nebūtų labai neįprastas dalykas. 1980-aisiais iki 50 metų nevedusių vyrų buvo vienas iš 50, o dabar šis skaičius yra vienas iš keturių.
Tačiau galiausiai A. Kondo suvokė, kad jau daugiau kaip dešimtmetį myli Miku, ir nusprendė ją vesti.
„Seksualinė mažuma“
„Miku-san yra moteris, kurią labai myliu ir kuri mane išgelbėjo“, – sakė jis.
Ir nors A. Kondo džiaugtųsi draugyste su kokia nors „3D moterimi“, romanai su tokiomis jo nedomina, kad ir kaip jį spaustų motina.
Dviejų dimensijų asmuo neapgaudinėja, nesensta ir nemiršta, pabrėžė jis.
„Tikrose moteryse to neieškau. Tai neįmanoma“, – sakė A. Kondo.
Vis dėlto net ir dėl animė pamišusioje šalyje jo vedybos daug ką šokiravo. Tačiau jis pats nori būti pripažintas „seksualine mažuma“, negalinčia įsivaizduoti pasimatymų su tikromis moterimis.
„Tai paprasčiausiai neteisinga, tai tarsi mėginimas įtikinti gėjų susitikinėti su moterimi ar lesbietę palaikyti santykius su vyru, – sakė jis. – Jau seniai raginama (pripažinti) įvairovę visuomenėje.“
„Nebūtinai būsi laimingas pririštas prie laimės „modelio“, kai vyras ir moteris susituokia ir susilaukia vaikų, – mano A. Kondo. – Tikiu, kad turime apsvarstyti visokias meilės apraiškas ir visokias laimės apraiškas.“
