Apdovanos per Jūros šventę

Vyksta antrasis Metų jūrininko rinkimų etapas. Iki liepos 24 d. miestiečiai kviečiami balsuoti už labiausiai šio titulo nusipelniusį kandidatą.

Pretendentus siūlyti galėjo visi norintys – organizacijų, įstaigų, kompanijų atstovai. Sąraše yra ir viena kapitono diplomą turinti moteris.

Tradicinį renginį remia laivų remontu ir projektavimu užsiimanti bendrovė "Baltseta". Jos vadovo Jevgenijaus Bėganskio teigimu, Metų jūrininko rinkimai yra neatsiejama miesto jūrinės dvasios dalis. Kasmet organizuojamas konkursas leidžia kompanijai būti arčiau savo užsakovų, partnerių, atiduoti jiems savotišką duoklę.

Liepos 25–27 d. portale bei dienraštyje "Klaipėda" bus pristatyti trys daugiausia balsų surinkę kandidatai.

Daugiausia taškų pelnęs pretendentas liepos 28 d. Jūros šventės atidarymo metu Kruizinių laivų terminale bus paskelbtas Metų jūrininku.

Trys balsavimo būdai

Iki liepos 24 d. 12 val. balsuokite už Metų jūrininko titulo vertus pretendentus.

Kaip ir pernai, šiemet pareikšti savo nuomonę galima keliais būdais.

Vienas jų – atiduoti balsą iškerpant specialius dienraščio kuponus ir įmetant juos į "Klaipėdos" redakcijoje (Naujojo Sodo g. 1A, "K centras") ir "Klaipėdos" skyriuje prekybos centre "Akropolis" (Taikos pr. 61) esančias balsadėžes.

Norintieji kuponus ras dienraščio "Klaipėda" puslapiuose. Reikia įrašyti vieną norimą pretendentą. Taip pat kuponus galima siųsti adresu: Metų jūrininkas, "Klaipėdos" dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, "K centras", 92118 Klaipėda. Vienas kuponas prilygta dešimčiai balsų.

Pareikšti nuomonę miestiečiai raginami ir portale www.klaipeda.diena.lt sukurtoje Metų jūrininko rubrikoje. Vienas balsas prilygsta vienam taškui. Taip pat trumposiomis SMS žinutėmis (Lietuvoje) telefono numeriu 1398 su tekstu "MJR XX" įrašant kandidato numerį, esantį prie jo profilio (kaina – 1 euras). SMS žinutės, kaip ir kuponai, turi dešimties balsų vertę.

Anot dienraščio "Klaipėda" rinkodaros ir pardavimų projektų vadovės Vaidos Leonavičienės, šįmet, kaip ir pernai, balsavimo rezultatai bus skaičiuojami procentais.

Nugalėtojas paaiškės sudėjus kuponais, internetu ir SMS žinutėmis atiduotus balsus. Laimėtoją 50 proc. lems kuponais, 30 proc. – trumposiomis žinutėmis, o 20 proc. – internetu pareikšta nuomonė.

Įteiks E.Unguraičio statulėlę

Šiais metais nugalėtojui atiteks Lietuvos stiklo dizainerio Edmundo Unguraičio sukurta ypatinga statulėlė bei dienraščio "Klaipėda" prenumerata metams.

Gėlėmis, kurios bus įteiktos trims renginio finalininkams, pasirūpins gamtos studija "Puokštė".

"Šįkart daugiausia balsų surinkusiam jūrininkui įteiksime stiklinę statulėlę – originalią laivo imitaciją, sukurtą žinomo dizainerio E.Unguraičio. Tikime, kad ši dovana taps džiugiu prisiminimu apie vykusį konkursą", – sakė V.Leonavičienė.

Pirmąkart Metų jūrininkas Klaipėdoje išrinktas 2009 m. jubiliejinės 50-osios Jūros šventės proga. Tada šiam titului nominuoti net 34 su jūra susiję klaipėdiečiai. Pirmuoju Metų jūrininku tapo tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.

2010 m. šis titulas atiteko tolimojo plaukiojimo kapitonui Jakubui Jakubovskiui, 2011 m. – bocmanui Algirdui Traškevičiui, 2012 m. – jūrinio kelto kapitonui Vytautui Valterui, 2013 m. – tolimojo plaukiojimo kapitonui Aleksandrui Sbitnevui, 2014-aisiais – kapitonui Arvydui Aleksui Narmontui, 2015 m. – "Athena Seaways" kelto kapitonui Arvydui Glazauskui, o pernai – kompanijos "DFDS Seaways" kelto kapitonui Henrikui Žalandauskui.

Išgelbėjo žvejų gyvybes

– Pagarsėjote prieš dvejus metus, kai sudėtingomis sąlygomis išgelbėjote danų žvejybinio laivo įgulos narius. Kaip sužinojote apie nelaimę?

– Gavome gelbėjimo signalą apie skendimą. Kiekviename laive yra speciali, buvimo vietą padedanti nustatyti įranga. Visas veiksmas vyko netoli Bornholmo. Paaiškėjo, kad tas žvejybinis laivas plaukiojo visai netoli mūsų, buvome ką tik jį aplenkę, tad iškart liepiau apsisukti. Pasiuntėme savo greitaeigį gelbėjimo katerį. Kol jis priplaukė prie žvejų, pastarieji jau buvo plauste, o laivelis grimzdo į vandenį. Viskas vyko žaibiškai. Vėliau patys žvejai pasakojo, kad buvo neseniai įsigiję naują laivą – tai buvo trečioji jų žvejyba. Matyt, pasitaikė brokas, trūko mechanizmas aušinimo sistemoje ir vanduo ėmė bėgti ne už borto, o į katerį. Kai du jame buvę vyrai tai pastebėjo, jau buvo per vėlu. Likau patenkintas savo įgulos darbu, jos nariai išties pasirodė puikiai ir įrodė, kad yra gerai apmokyti. Dirbo tiksliai, profesionaliai ir greitai. Apskritai su laivais ir jūra juokauti negalima.

– Ar tokios situacijos jūroje – dažnas reiškinys?

– Ačiū Dievui, ne. Tiesa, dabar žmonės, ypač vakariečiai, turi pinigų, prisiperka jachtų ir plaukiodami be patirties prisidaro sau bėdų. Dar ne visi turi automatinę identifikavimo sistemą (AIS), padedančią atpažinti laivą jūroje. Tai ypač aktualu esant prastam orui. Įranga nėra brangi, tačiau jachtoms dar neįsigaliojo griežtas reikalavimas privalomai naudoti šią sistemą. Nors tikrai reikėtų. Pasitaiko, kad laivas užplaukia ant seklumų, jo savininkai pamiršta įsipilti degalų – ar kas nors iškrenta. Nutinka įvairių kuriozų. Kalbant apie keltus, bent kartą per metus tenka kviesti sraigtasparnį, dažniausiai, kai sunegaluoja keleiviai, ir mes jau niekuo negalime jiems padėti. Labai svarbu laiku sureaguoti. Pavyzdžiui, prieš savaitę laive keleivį ištiko epilepsijos priepuolis, nes šis pamiršo savo vaistus.

– Be jūsų žinios laive turbūt niekas neįvyksta?

– Na, taip, reikia turėti visą informaciją ir gebėti laiku priimti sprendimus.

Plaukė aplink pasaulį

– Atsimenate savo tolimiausią kelionę?

– Ko gero, tolimiausia buvo aplink pasaulį laivu "Kapitonas A.Lučka". Dirbau vyriausiuoju kapitono padėjėju. Pajudėjome iš Ventspilio į Havaną ir per Panamos kanalą atplaukėme į Ameriką, Ramųjį vandenyną. Prisipylėme sieros ir išplaukėme į Kamčiatką. Tai buvo labai egzotinė kelionė. Tuomet per Beringo sąsiaurį vadinamuoju Šiaurės arktinių jūrų keliu plaukėme Murmansko link – tai miestas šiaurės vakarinėje Rusijoje, neužšąlantis uostas prie Kolos įlankos. Mus pasikeisdami lydėjo net penki ledlaužiai. Su visomis pakrovomis plaukiojome apie tris mėnesius.

– Kokia buvo jūrininko kelio pradžia?

– 1980-aisiais, būdamas 25-erių, grįžau į Klaipėdą, iškart pradėjau darbuotis. Mokėmės tais pačiais metais kartu su jūrininku ir savo bendražygiu Adomu Alekna. Tais laikais jūreivystės mokslai trukdavo šešerius metus, o jūrininko profesija buvo labai populiari, aplinkiniai ja žavėjosi ir romantizavo. Pirmasis laivas, kuriame dirbau, plukdydavo anglis iš Klaipėdos, taip pat iš Rygos uostų į Ispaniją. Kadangi turiu išsilaikęs reikalingą licenciją, šiuo metu plaukioju į Kylį. Tam reikėjo pramokti vokiškai, nes egzaminas vyksta tik vokiečių kalba. Taip pat teko įgyti anglų kalbos pradmenis, vadinamąją "seaspeak" (liet. jūrinė kalba), kurioje – apie 800 žodžių.

– O kaip yra dabar, ar jūrininko profesija vis dar populiari?

– Jau nebe. Žmonės, turintys galvą ant pečių, greičiau susiranda darbą krante už didesnį atlyginimą. Arba kuria nuosavus verslus. Visose išsivysčiusiose šalyse jūrininkų labai mažai, nebent patys yra pasiaukoję savo profesijai ar gauna geras pareigas ir solidžiai apmokamą darbą laive. Kuo didesnė atsakomybė, tuo didesni pinigai. Ir pats gyvenimo būdas turbūt atgraso. Tai dabar, jau toli pažengus technologijoms ir išplitus internetui, galima bet kuriuo metu susisiekti su savo artimaisiais, pasikalbėti. O anksčiau to nebuvo, nepavykdavo dėl prasto ryšio, laiškus rašyti irgi nebuvo labai populiaru, nes kartais mes grįždavome anksčiau, nei tie laiškai pasiekdavo mūsų giminaičius krante. Gal tik dėl įdomumo, kad turėtum atsiminimui pašto ženklą iš tolimos vietos, pavyzdžiui, Didžiųjų ežerų.

– Teko pabūti ir ten?

– O taip. 1991-aisiais, kai tapau kapitonu, mus išsiuntė į Ameriką. Jau buvau vedęs.

Šiaulietį sužavėjo įdegis

– Iš kur kilusi jūsų žmona? Ką veikia kiti šeimos nariai?

– Mano žmona – ukrainietė. Susipažinome Klaipėdoje, ji atvyko viena, nes gavo paskyrimą dirbti Lietuvoje, tuometėje Tarybų Sąjungoje. Taip pat turiu dar tris brolius. Vienas jų šiuo metu gyvena Vladivostoke, mokėsi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, įgijo mechaniko specialybę ir gavo paskyrimą į Tolimuosius Rytus. Ten sukūrė šeimą ir iki šiol gyvena. Tiesa, nebeplaukioja ir jau kuris laikas vis planuoja sugrįžti į Lietuvą. Jis vysto savo verslą. Teko skaityti, jog statistiškai tik vienas iš keturių žmonių paprastai turi verslumo gyslelę. Tai iš mūsų visų brolių jis, matyt, yra būtent tas, kuriam pasisekė. Taip pat jis yra lietuvių tautinės mažumos Tolimuosiuose Rytuose vadovas. Susibūrę į bendruomenę mūsiškiai ten drauge leidžia laiką, kartu švenčia Kalėdas, Žolinę, Velykas. Vilki tautiniais drabužiais, šoka. Kiti du mano broliai gyvena Šiauliuose.

– Pats išvykti niekada neplanavote?

– Ne, mane iškart nostalgija suvalgytų, per daug esu prisirišęs prie savo krašto. Po Nepriklausomybės atgavimo sulaukiau daug pasiūlymų eiti dirbti į krantą, tačiau buvau be penkių minučių kapitonas, negi imsi ir viską mesi? Gerai jaučiuosi ten, kur esu.

– Apie jūrą svajojote nuo mažumės ar vis dėlto apsisprendimą juo tapti nulėmė atsitiktinumai?

– Dėdė užkrėtė mane meile jūrai, nes jis pirmasis jūrininkas šeimoje. Dirbo žvejybiniuose laivuose vyriausiuoju mechaniku. Baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą gaudė žuvis Atlanto vandenyne. Įdėmiai klausydavausi jo pasakojimų apie jūrą. Man, vaikui iš Šiaulių, patikdavo toks neįprastas gyvenimo būdas – grįždavo įdegęs, gražus.

– Sutapimas, kad ir pernai Metų jūrininku išrinktas kolega Arvydas Glazauskas – jūsų kraštietis.

– Taip, jis ilgą laiką dirbo mano laive, yra geras kapitonas. Mus suvedė darbas. Nuo pavasario dirbame intensyviu grafiku – septyni išplaukimai per savaitę 22–22,5 mazgo greičiu. Grafikas labai patogus visiems keleiviams, nes visada atvykstame ir išvykstame tuo pačiu laiku. Klientams lengva tai atsiminti.

Sūnūs gyvena Klaipėdoje

– Turbūt žmonės dažnai prašo vaistų nuo pykinimo. Pats jūros liga sirgote?

– Tikrai taip. Ko gero, nėra nė vieno jūrininko ir apskritai žmogaus, kuris nebūtų jos prasirgęs. Ilgainiui apsipranti. Tiesa, būna tokių, kurie vis dėlto nepakelia. Vienas tuometis kurso draugas jau pirmos praktikos metu suprato, kad tai ne jam, tad pabėgo į krantą. Daug lemia geras užnugaris. Jei žinai, jog namuose tavęs laukia mylinti žmona, tuomet jūroje jautiesi puikiai.

– Ką veikia jūsų sūnūs?

– Jaunesnysis Romas dirba toje pačioje kompanijoje vyriausiuoju padėjėju kelte "Vilnius Seaways", šiuo metu plaukioja Juodojoje jūroje. Vyresnysis veikiausiai būtų nuėjęs mano pėdomis, tačiau dar būdamas visai mažas su žmona pateko į avariją. Jam nutraukė ranką. Nors mikrochirurgai ją prisiuvo, tačiau dešimt centimetrų kaulo sutrupėjo ir dabar jo ranka vis tiek yra trumpesnė. Abu sūnūs gyvena Klaipėdoje, sukūrė šeimas, turi po berniuką ir mergaitę. Taigi esu keturių anūkėlių senelis. Jie jau buvo atėję apžiūrėti mano kelto, domisi senelio profesija.

– Atostogų metu turbūt ilsitės ne prie jūros?

– Priešingai. Kaip tik dabar išvykstame į Norvegiją žvejoti. Kasmet tradiciškai šešių draugų kompanija išsinuomojame devynvietį autobusiuką, susikrauname visą reikalingą amuniciją ir išvažiuojame dešimčiai dienų. Tik vyriška kompanija. Iš Talino keliamės į Helsinkį, tuomet netoli Botnijos įlankos prie šiaurinės Norvegijos sienos pernakvojame ir kitą dieną popiet būname šalia Atlanto vandenyno. Sėdame į katerius ir nuo ryto iki vakaro traukiame menkes, otus, jūros vilkus, ešerius. Nuostabi gamta, geras oras. Miškuose daug grybų. Kaskart, kai grįžtu iš Norvegijos, Lietuvoje dar ilgai nesinori žvejoti. Taip pat su šeima stengiamės nuvažiuoti į Ukrainą, pas žmonos gimines, kurie gyvena netoli Odesos.

Vizitinė kortelė

Gimė 1956 m. lapkričio 11 d. Šiauliuose.

Baigė Šiaulių 6-ąją vidurinę mokyklą

1980 m. baigė studijas admirolo S.Makarovo aukštojoje jūreivystės mokykloje tuomečiame Leningrade.

Dirbo bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" linijiniuose laivuose.

Šiuo metu vadovauja kompanijos "DFDS Seaways" keltui, plukdančiam keleivius į Kylį.

Vedęs, turi du sūnus.

Pavadinimui pritarė žurnalistai

Renginių organizatorius Algirdas Guzauskas yra tas žmogus, kurio galvoje gimė mintis rengti Metų jūrininko konkursą.

Kelerius metus iki pirmojo tokio konkurso buvo renkamas Metų kapitonas, Metų jūreivis, Metų bocmanas.

Tačiau A.Guzauskas svajojo, kad renginiu nebūtų skirstomos jūrinės profesijos, todėl teko sukti galvą, kaip tokį konkursą pavadinti.

"Ilgokai neradome žodžio, kuris gražiai sujungtų įvairias jūrines profesijas – ne tik kapitonus, bet ir mechanikus, kokus, o gal net kranto darbuotojus. Trejus metus taip trypčiojome vietoje, bijodami įžeisti įvairių profesijų jūrininkus. O kai priartėjo Jūros šventės jubiliejus, mane apėmė neviltis ir nuėjau į "Klaipėdos" laikraščio redakciją pasitarti. Žurnalistai mane palaikė, taip gimė Metų jūrininkas. Tąkart labai greitai surengėme konkursą, nes spaudė laikas. Man buvo svarbu, kad renginys vyktų su miesto vardą turinčio dienraščio "Klaipėda" vėliava", – konkurso gimimo aplinkybes prisiminė A.Guzauskas.

Būta svarstymų, kaip organizuoti konkursą, siūlymų buvo daug, bet nugalėjo sveikas protas ir paprastumas.

Tiesa, renginio sumanytojui teko nemažai aiškinti jūrinių įmonių vadovams, kad prašo ne ilgiausiai dirbančių jūrininkų pavardžių.

Prašyta siūlyti tokius žmones, kurie nusipelnė bendradarbių pagarbos už asmenines savybes, už visuomeninę veiklą, pagalbą žmonėms.

"Sulaukiau visokių klausimų. Klausinėjo net, ar galima konkursui siūlyti bufetininkę. Jei žmogus yra nusipelnęs, tai kodėl gi ne? Juk jūroje labai svarbu, kaip maitinami jūreiviai, – juokavo renginių organizatorius. – Kad ir kurį jūrininką žmonės išrinktų, tikslas yra parodyti, jog darbas jūroje yra labai sunkus, o Jūros šventė yra ta reta proga, kada galime jiems padėkoti ir parodyti, kokie jie yra svarbūs."

Ambicija būti jūrine valstybe

Konkursas įsisuko, tapo populiarus ir, kaip atskleidė balsavimo aktyvumas, svarbus jūrininkams bei jų šeimoms.

Dienraščio "Klaipėda" redakcijoje konkurso metu jaučiama įtampa, mat skambina ir įtarūs skaitytojai, kurie domisi, ar kas nors galėtų padaryti kokios nors įtakos balsų skaičiuotojams arba paveikti rezultatus. Būtent todėl balsavimas yra visiškai viešas.

Tiesa yra ta, kad visi iki šiol paskelbti Metų jūrininkai pelnė nuoširdžią jūrinės bendruomenės pagarbą. Tai paneigia bet kokius anonimų burbėjimus ar įtarimus.

"Jeigu norime vadintis jūrine valstybe, jūrininkai turėtų būti svarbiausi ne tik Klaipėdoje, bet ir šalyje žmonės. Tokiu atveju jūrininkai turi būti ir signatarai, ir šaukliai, ir pionieriai, ir svarbiausių darbų artojai. Kuo svarbesni mums bus jūrininkai, tuo arčiau jūrinės valstybės ne tik de jure, bet ir de facto mes būsime, – teigė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. – Manau, jūrininkus gerbia net ir jūra, todėl būtų keista, jei mes, vaikštantys žeme, nepagerbtume. Tie žmonės pirmiausia nusipelnė didžiulio dėkingumo už atsidavimą nelengvai profesijai. Be abejo, jie verti ir ypatingo pagerbimo, kad ir kada bei kokia forma jis būtų. Pagerbdami Metų jūrininką, mes taip pat pagerbiame savo pačių ambicijas būti jūrine valstybe, ir tai yra garbingas, gražus ženklas pagerbiant kilniausius tos profesijos riterius."

"Fortum" reiškia pagarbą

Kasmet Metų jūrininkas paskelbiamas ir apdovanojamas Jūros šventės ceremonijos atidarymo metu, kai šventinių eitynių dalyviai nuklega į Kruizinių laivų terminalą, kur ir vyksta svarbiausi Jūros šventės renginiai.

Specifine tradicija tampa ir tai, kad konkurso laimėtojai šventės metu negali pasimėgauti šlovės minute, nes būna išplaukę.

Pavyzdžiui, pernai Metų jūrininku paskelbto Arvydo Glazausko šlovės minute teko mėgautis jo bičiuliui kapitonui Henrikui Žalandauskui.

Taip atsitiko ir šiemet. Dienraščio skaitytojų valia Metų jūrininku išrinktas H.Žalandauskas vakar buvo Kylyje. Apdovanojimus už jį atsiėmė bendrovės "DFDS Seaways" vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas.

Jis perduos kolegai ne tik dienraščio surengto konkurso simbolį – įmonės "3D stikle" sukurtą statulėlę, kurioje – lazeriu išgraviruotas burlaivis.

Konkurso laimėtoją tradiciškai apdovanoja ir renginio rėmėja įmonė "Fortum Klaipėda".

Metų jūrininko rinkimus "Fortum Klaipėda" remia jau penktus metus.

Uostamiestyje įsikūrusi bendrovė siekia būti aktyvia miesto gyvenimo dalyve, todėl prisideda rengiant ir didįjį miesto metų įvykį – Jūros šventę: renginių metu jos darbuotojai švarins miestą, be to "Fortum Klaipėda" šiemet įrengė įdomią karuselę šeimų zonoje.

Kaip teigė šios įmonės socialinių projektų ir kultūrinių renginių atstovė Sandra Nagdasova, Metų jūrininko pagerbimo iškilmės yra labai gražus Jūros šventės akcentas.

"Mūsų įmonė remia ir kultūrą, ir mokslą. Būdami uostamiesčio įmonė, gerai suprantame, koks sunkus ir svarbus yra jūrininkų darbas. Palaikydami juos ir išreikšdami savo pagarbą šios profesijos žmonėms prisidedame prie daugiausia miestiečių pagarbos nusipelniusių jūrininkų nominavimo šventės. Norėtume, kad jūrininkai būtų labiau pastebimi ir vertinami ne tik mieste, bet ir visoje šalyje", – kalbėjo įmonės "Fortum Klaipėda" atstovė.

Narsiai gelbėjo danų žvejus

H.Žalandausko jūrinė karjera siekia 36 metus. Kapitonas pagarsėjo užpernai, kai sudėtingomis sąlygomis sėkmingai organizavo danų žvejybinio laivo įgulos gelbėjimo operaciją.

Kompanijos "DFDS Seaways" vadovai ne kartą pabrėžė, jog kapitonas H.Žalandauskas yra šios profesijos etalonas. Būtent jam dažniausiai tenka stoti prie naujai įgyto laivo šturvalo.

Šiuo metu kapitonas vadovauja kelto "Athena Seaways", plaukiojančio maršrutu Klaipėda–Kylis–Klaipėda, įgulai.

"H.Žalandauskas – profesionalus, kompetentingas ir išprusęs kapitonas, tai daro įspūdį. Jis mėgsta bendrauti su kolegomis ir nevengia dalytis įgūdžiais bei įgytomis žiniomis", – teigė bendrovės "DFDS Seaways" rinkodaros ir pardavimo keleiviams vadovas Vaidas Klumbys.

Kapitoną kolegos labai vertina, todėl jį ir siūlė į geriausių jūrininkų sąrašą. 2014 m. kapitono pavardė buvo tarp trijų pretendentų laimėti konkursą. Tada jam atstovavo sūnus Romas, kuris taip pat yra jūrininkas.

Faktai ir metai

Pirmąkart Metų jūrininkas Klaipėdoje išrinktas 2009 m. Tada šiam titului buvo nominuoti 34 su jūra susiję klaipėdiečiai.

Pirmuoju Metų jūrininku tapo tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.

2010 m. – tolimojo plaukiojimo kapitonas Jakubas Jakubovskis.

2011 m. – bocmanas Algirdas Traškevičius.

2012 m. – jūrinio kelto kapitonas Vytautas Valteris.

2013 m. – tolimojo plaukiojimo kapitonas Aleksandras Sbitnevas.

2014 m. – kapitonas Arvydas Aleksas Narmontas.

2015 m. – kapitonas Arvydas Glazauskas.

Jūra užkrėtė dėdė

H.Žalandauskas kilęs iš Šiaulių. Patyręs jūrininkas ne kartą teigė, jog jūrinės profesijos pasirinkimui įtakos turėjo jo dėdė, kuris dirbo žvejybiniuose laivuose vyriausiuoju mechaniku. Jis esą jūra Henriką užkrėtė nuo vaikystės.

H.Žalandausko jūrinė karjera siekia 36 metus, nuo tada, kai 1980-aisiais pabaigė studijas Leningrado admirolo S.Makarovo aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Po mokslų kapitonas grįžo į Lietuvą ir ėmė dirbti bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" linijiniuose laivuose.

H.Žalandauskas pagarsėjo užpernai, kai sudėtingomis sąlygomis sėkmingai organizavo danų žvejybinio laivo įgulos gelbėjimo operaciją.

Kapitonas pripažino, kad nutikimų jūroje pasitaiko pačių įvairiausių, taip pat ir sudėtingų atvejų. H.Žalandauskas šiuo metu vadovauja kompanijos "DFDS Seaways" keltui.

Patikimas profesionalas

Kompanijos "DFDS Seaways" vadovai ne kartą pabrėžė, jog kapitonas H.Žalandauskas yra šios profesijos etalonas. Būtent jam dažniausiai tenka stoti prie naujai įgyto laivo šturvalo. Šiuo metu H.Žalandauskas – kelto "Athena Seaways", plaukiojančio maršrutu Klaipėda–Kylis–Klaipėda, kapitonas.

"H.Žalandauskas – profesionalus, kompetentingas ir išprusęs kapitonas, tai daro įspūdį. Jis mėgsta bendrauti su kolegomis ir nevengia dalytis įgūdžiais bei įgytomis žiniomis", – teigė bendrovės "DFDS Seaways" rinkodaros ir pardavimo keleiviams vadovas Vaidas Klumbys.

Kapitoną kolegos labai vertina, tad kone kasmet jį vis siūlo į geriausių jūrininkų sąrašą. "DFDS Seaways" atstovai nė neabejoja, kad H.Žalandauskas vertas šio titulo.

Iškilmėse vėl nedalyvaus

H.Žalandauskas ceremonijoje dalyvauti negalės, nes išplaukia į reisą. Panaši situacija buvo ir 2014-aisiais, kai jis irgi buvo patekęs į geriausių jūrininkų trejetuką.

Tada jam atstovavo jo sūnus Romas, kuris taip pat yra jūrininkas. Šiais metais H.Žalandausko atstovas veikiausiai bus jo partneris, to paties laivo kapitonas Pavelas Morozovas.

"Toks jau mūsų darbas. Prie to esame pripratę. Per Metų jūrininko iškilmes būsiu Kylio uoste, linkiu visiems labai gražios šventės", – palinkėjo kelto "Athena Seaways" vadas.

Rytojaus dienraščio "Klaipėda" numeryje bus aprašytas trečiasis pretendentas į Metų jūrininkus. Šių metų geriausio jūrininko paskelbimas ir sveikinimo ceremonija vyks liepos 29 d., penktadienį, 19 val., kai iškilmingų Jūros šventės eitynių dalyviai atžygiuos į Kruizinių laivų terminalą.