Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pavadino raketą „dar vienu galingu strateginiu puolamuoju ginklu“. Pchenjanas, anot jo, sėkmingu bandymu taip pat pademonstravo, kad iš esmės visas „taktines, operatyvines ir strategines skirtingo nuotolio raketas gali aprūpinti kietuoju kuru ir branduoliniais koviniais užtaisais. Deklaruojamas šalies tikslas yra gebėjimas smogti priešui visame pasaulyje. Šiaurės Korėja pagrindinėmis savo priešėmis laiko JAV ir Pietų Korėją.

Pastarąjį raketos bandymą užfiksavo Pietų Korėja ir Japonija. Pietų Korėjos kariuomenė kalbėjo apie spėjamą vidutinio nuotolio raketą. Ji esą nuskriejo apie 600 km ir tarp Korėjos pusiasalio ir Japonijos nukrito į jūrą. Abi šalys pasmerkė bandymą, pavadindamos jį aiškiu JT rezoliucijų, draudžiančių Pchenjanui bandyti bet kokio nuotolio balistines raketas, pažeidimu.

Raketos bandymas buvo surengtas trečiadienį, ji nešė „sklandančią hipergarsinę kovinę galvutę“. Ji „tiksliai pataikė į taikinį už 700 km“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Kovinė galvutė pademonstravo „naują“ gebėjimą – atsiskyrusi nuo paleidimo platformos ji 120 km skriejo šonu, kad galėtų pataikyti į taikinį.

„Vienas po kito atlikti sėkmingi bandomieji paleidimai hipergarsinių raketų sektoriuje turi strateginę reikšmę“, – nurodė KCNA.

Šiaurės Korėjos dabartiniame penkerių metų plane šios technologijos įvardijamos kaip vienas iš strateginės ginkluotės vystymo „didžiausių prioritetų“. Apie pirmąjį savo hipergarsinės raketos „Hwasong 8“ Pchenjanas paskelbė praėjusių metų rugsėjį.

Tai buvo jau antrasis pranešimas apie sėkmingą hipergarsinės raketos bandymą, Pchenjanui vystant šias modernias technologijas, nepaisant tarptautinės bendruomenės sankcijų ir smerkimo.

Hipergarsinės raketos yra daug greitesnės ir judresnės už įprastines, todėl jas daug sunkiau perimti oro erdvės gynybos sistemomis, į kurias Jungtinės Valstijos investuoja milijardus dolerių.

JAV, Japonija ir Kanada pasmerkė trečiadienį atliktą bandymą.

„Šiuo paleidimu pažeista ne viena JT Saugumo Tarybos rezoliucija ir sukelta grėsmė KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) kaimyninėms šalims bei tarptautinei bendruomenei“, – pareiškė JAV Valstybės departamento atstovas iki KCNA pranešimo apie hipergarsinį bandymą.

Paleidimas įvyko po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) praėjusią savaitę pasakytos kalbos, kurioje jis pareiškė, kad jo šalis toliau stiprins savo karinius pajėgumus.

„Manau, kad Šiaurės Korėja ir toliau tobulins savo arsenalą, siekdama pagerinti savo strateginę padėtį politinių pokyčių regione metu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vašingtone įsikūrusio Woodrow Wilsono (Vudrou Vilsono) tarptautinio centro vyresnioji bendradarbė Jean Lee (Džen Li).

Manau, kad Šiaurės Korėja ir toliau tobulins savo arsenalą, siekdama pagerinti savo strateginę padėtį politinių pokyčių regione metu.

2021 metais Šiaurės Korėja pranešė sėkmingai išbandžiusi naujo tipo iš povandeninių laivų paleidžiamą balistinę raketą, ilgojo nuotolio sparnuotąją raketą, iš traukinio paleidžiamą ginklą ir tai, ką ji apibūdino kaip hipergarsinę kovinę galvutę.

Įstrigęs dialogas

Vašingtono ir Pchenjano dialogas yra įstrigęs nuo 2019 metų, kai žlugo Kim Jong Uno derybos su tuometiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

D. Trumpo įpėdinio prezidento poste Joe Bidenas (Džo Baideno) administracija ne kartą sakė, kad norėtų susitikti su Šiaurės Korėjos atstovais, nors pabrėžė, kad sieks Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.

Tačiau Pchenjanas kol kas atmeta pasiūlymą derėtis ir kaltina Vašingtoną tęsiant savo „priešišką“ politiką.

Praėjusią savaitę vykusio Darbininkų partijos suvažiavimo pabaigoje Kim Jong Unas nė nepaminėjo Jungtinių Valstijų.

Vietoje politinės pozicijos išdėstymo diplomatijos klausimais – priežasties, dėl kurios Kim Jong Uno naujametiniai pareiškimai sulaukdavo daug dėmesio – šį kartą daug temų apėmusioje kalboje daug buvo kalbama apie aprūpinimo maistu saugumą ir plėtrą.

Tačiau jis pareiškė, kad Pchenjanas ir toliau didins savo pajėgumus, atsižvelgdamas į „Korėjos pusiasalio karinę aplinką“ ir besikeičiančią tarptautinę situaciją.

„Pchenjanas siunčia žinią JAV, kad jis nesikeis, todėl Vašingtonas turi nusileisti“, – AFP sakė Korėjos nacionalinės strategijos tyrimų instituto mokslininkas Shin Beom-chulas (Šin Beomčulas).

Šiaurės Korėjai taikoma virtinė tarptautinių sankcijų dėl jos vykdomų branduolinių ir balistinių raketų programų.

Šalis 2020 metais uždarė savo sienas, kad apsisaugotų nuo koronaviruso, ir tai smarkiai smogė šalies ekonomikai.

Nepaisant blogėjančios ekonominės padėties, Šiaurės Korėja neatsisakė ginklavimosi programų ir jas tęsė, sakoma spalį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.

Vis daugiau nerimo kelia didelio masto maisto krizė Šiaurės Korėjoje. JT žmogaus teisių ekspertai spalį perspėjo, kad labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams „gresia badas“.

Amerikos gynybos vadovus nemaloniai nustebino žinia, kad liepą surengtą bandymą, kurio metu Kinijos hipergarsinis aparatas apskriejo aplink Žemės rutulį, vainikavo penkiskart greičiau už garsą skriejančios raketos paleidimas iš šio aparato virš Pietų Kinijos jūros, praeitą savaitgalį pranešė JAV žiniasklaida.

Galingosios šalys – JAV, Rusija ir Kinija – jau kurį laiką kuria hipergarsinius aparatus, galinčius išvystyti mažiausiai 5 machų greitį, bet iki šiol nė viena jų nebuvo pademonstravusi gebėjimo paleisti raketos iš skriejančio tokio tipo aparato.

Palyginus su balistinėmis raketomis, hipergarsiniai aparatai gali skrieti gana mažame aukštyje ir keisti skrydžio trajektoriją; tai atveria jiems galimybę išvengti dabartinių priešraketinės gynybos priemonių arba sukurti sistemų, leidžiančių lengviau numušti atskriejančias balistines raketas.

„Kinai atrodo suvaldę terminį ir aerodinaminio smūgio poveikį, susijusį su hipergarsiniu greičiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos strategijos analitikas Josephas Henrotinas (Žozefas Henrotenas), Prancūzijoje leidžiamo šios tematikos žurnalo DSI vyriausiasis redaktorius.

Pasak jo, tam reikia „milžiniškų skaičiavimo pajėgumų“.

JAV gynybos pareigūnams šis Kinijos bandymas buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, nurodė dienraštis „Financial Times“, remdamasis su žvalgybos duomenimis susipažinusiais šaltiniais.

Informacijos apie Pekino atliktą bandymą iki šiol negausu, bet analitikai spėlioja, ar raketa pataikė į numatytą taikinį – ir apskritai buvo koks nors taikinys.

„Didysis šuolis į priekį“

Bet kokiu atveju, bandymas pademonstravo, kad Kinija yra padariusi stulbinamą technologinę pažangą, nors daugelis ekspertų prognozavo, kad tai galėtų įvykti tik daug vėlesnėje ateityje.

„Pastarieji bandymai Kinijai yra didysis šuolis į priekį technologijų atžvilgiu“, – sakė Kinijos ekspertas Niklasas Swanstromas (Niklasas Svanstriomas), Stokholme įsikūrusio Saugumo ir plėtros instituto direktorius.

Tačiau kalbėdamasis su AFP jis pridūrė, „jog netgi jeigu jie turi šia technologiją, kur kas mažiau aišku, ar jie turi pajėgumų ją pritaikyti ir veiksmingai panaudoti per kovines operacijas“.

Be to, kad ir kokie svarbūs ateityje taptų itin didelį greitį išvystantys ginklai, bet koks šioje srityje Kinijos įgytas pranašumas prieš JAV toli gražu nepakeistų bendro karinių pajėgų balanso.

„Vis tiek turime suprasti, kad JAV toli lenkia Kiniją pagal bendras karines technologijas“, – teigė N. Swanstromas.

Kinija neslepia pasistačiusi mažiausiai vieną vėjo tunelį, tinkamą hipergarsinių ginklų ir sistemų aerodinamikos tyrimams.

Valstybinė įmonė „Aviation Industry Corp of China“ (AVIC) šį mėnesį patvirtino, kad buvo baigtas statyti hipergarsinis vėjo tunelis FL-64, kuriame oro srautas gali pasiekti aštuonių machų greitį, ir dabar turi „bandymų pajėgumus“, be kita ko, leidžiančius tyrinėti „ginklų atsiskyrimą ir nukreipimą“.

Kinijos mokslininkai taip pat stato vėjo tunelį JF-22, galintį imituoti skrydį 30 kartų didesniu už garso greičiu, rugpjūtį pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Kinijos mokslų akademijos mokslininkas Jiang Zonglinas (Dziang Dzonglinas) sakė CCTV, kad šis įrenginys gali būti naudojamas kuriant skraidančius aparatus, kurie galėtų „bet kurį Žemės rutulio tašką galėtų pasiekti per 1–2 valandas“.

Itin didelio tikslumo raketa „Kinžal“ (Durklas) buvo paleista iš „MiG-31“ viršgarsinio perėmimo naikintuvo, kuris pakilo iš aerodromo Rusijos pietvakariuose esančioje Pietų karinėje apygardoje, pranešė šalies Gynybos ministerija.

„Paleidimas įvyko pagal planą, hipergarsinė raketa smogė taikiniui“, – pranešė ministerija. Jos išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip du pilotai rengiasi skrydžiui ir bėga link lėktuvo su po juo kabančia didele raketa. Vėliau įraše rodoma, kaip skambant patriotinei muzikai raketa paleidžiama ir sklendžia tamsiu dangumi, palikdama ugnies uodegą.

„Kinžal“ raketa yra vienas iš naujųjų ginklų, apie kuriuos V. Putinas pranešė per anksčiau šį mėnesį sakytą metinę kalbą. Anot V. Putino, raketa garso greitį viršija 10 kartų ir gali įveikti oro gynybos sistemas. Raketa gruodžio 1 d. buvo dislokuota pietiniame kariniame rajone.

Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad atlikta darbų modernizuoti „unikalų“ „MiG-31“ viršgarsinį naikintuvą, kad šis galėtų nešti raketą.

Anot Rusijos gynybos ministerijos, nuo metų pradžios buvo atlikta daugiau nei 250 skrydžių tobulinant raketų sistemą.