Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) ir jūrų saugumo įmonė „Ambrey“ anksčiau pranešė, kad ankstų penktadienį paleista raketa apgadino britų Karališkojo karinio laivyno laivą, plaukiantį į vakarus nuo sukilėlių kontroliuojamo Jemeno Hodeidos uosto.

Tačiau po patikrinimo dieną paaiškėjo, kad raketa į laivą neatsitrenkė ir jis nenukentėjo, atnaujintame pranešime teigė UKMTO ir „Ambrey“.

„Ambrey“ teigė, kad „laivas buvo įtrauktas į sąrašą kaip susijęs su Izraeliu, bet 2024 metų vasarį pasikeitė jo savininkas“, ir pridūrė, kad jis plaukė iš Singapūro į Sueco kanalą su ginkluotais sargybiniais laive.

Ankstesnę dieną į pietryčius nuo Jemeno Adeno uosto į tą patį tanklaivį vos nepataikė raketa, nurodė „Ambrey“.

Irano remiami husiai, kurie per pastaruosius keturis mėnesius surengė dešimtis raketų ir dronų smūgių laivybai komerciškai svarbiame jūros kelyje, atsakomybės iš karto neprisiėmė.

Sukilėliai teigia, kad taikosi į su Izraeliu susijusius laivus, protestuodami prieš Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą. Ši grupuotė veikia kaip Irano remiama „pasipriešinimo ašies“ dalis, nukreipta prieš Izraelį.

Reaguodamos į husių išpuolius, įskaitant aukų pareikalavusį raketos smūgį į balkerį ir tūkstančius tonų trąšų gabenusio laivo nuskandinimą, JAV ir Jungtinės Karalystės pajėgos surengė atsakomuosius smūgius.

Ketvirtadienį JAV kariuomenė pranešė, kad sunaikino devynias priešlaivines balistines raketas ir du dronus po to, kai husiai apšaudė laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje.

Tokie apsikeitimai ugnimi tapo dažnu reiškiniu šioje vietovėje, ir dėl jų smarkiai išaugo laivų draudimo išlaidos, o daugelis įmonių buvo priverstos nukreipti laivus aplink Pietų Afrikos Gerosios vilties kyšulį.

Vėlų ketvirtadienį sukilėlių lyderis Abdul Malikas al Huthi (Abdul Malikas Husis) pareiškė, kad husiai išplės išpuolius prieš laivus, plaukiančius ilgesniu maršrutu aplink aplink Gerosios Vilties kyšulį.

„Visagalio Dievo malonės ir pagalbos dėka mes stengiamės neleisti jiems persikelti net per Indijos vandenyną ir iš Pietų Afrikos“, – sakė jis kalboje, kurią transliavo sukilėlių televizijos kanalas „Al-Masirah“.

„Pradėjome įgyvendinti susijusias operacijas“, – pridūrė jis.

Šią savaitę Raudonojoje jūroje, Adeno įlankoje ir Arabijos jūroje prieš prekybinius ir karinius laivus buvo surengta 12 „taikinių nukreipimo operacijų“, per kurias panaudotos 58 raketos, sakė husių lyderis.

JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) pirmadienio vakarą paskelbtame pareiškime nurodė, kad smūgiai buvo suduoti po to, kai hučiai paleido dvi raketas į Singapūrui priklausantį, su Liberijos vėliava plaukiojantį prekybinį laivą „Pinocchio“.

„Raketos laivo nepasiekė, apie sužeistuosius ar padarytą žalą nepranešama“, – teigė CENTCOM.

Po kelių valandų vadavietė pridūrė, kad JAV pajėgos „surengė šešis savigynos smūgius, sunaikindamos bepilotį povandeninį laivą ir 18 prieštankinių raketų hučių kontroliuojamose Jemeno teritorijose“.

Ankstyvą antradienio rytą paskelbtame pareiškime hučiai prisiėmė atsakomybę už „Pinocchio“ ataką, tvirtindami, kad raketų smūgis „buvo tikslus“.

Jungtinės Karalystės jūrų saugumo agentūra UKMTO anksčiau buvo pranešusi, kad vienas regione esantis laivas „pranešė apie sprogimo garsą“ netoli jo į pietvakarius nuo Jemeno Salifo uosto ir kad JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos atlieka tyrimą.

Hučių pareiškime toliau sakoma, kad „karinės operacijos bus stiprinamos... per ramadano mėnesį“.

Atakos bus vykdomos „remiant engiamą Palestinos tautą“ ir Gazos Ruožo gyventojus, teigė hučių karinis atstovas Yahya Saree.

Nuo lapkričio mėnesio Irano remiami hučiai, kontroliuojantys Jemeno sostinę Saną, atakuoja laivus Raudonojoje jūroje, taip išreikšdami solidarumą su palestiniečiais per Izraelio karą prieš „Hamas“ ekstremistus Gazos Ruože.

Dėl šių atakų išaugo svarbiausiu prekybos maršrutu plaukiojančių laivų draudimo išlaidos, todėl daugelis laivybos įmonių nusprendė rinktis ilgesnį kelią aplink pietinę Afrikos pakrantę.

Nuo sausio mėnesio, atsakydamos į išpuolius JAV ir JK ne kartą smogė hučių taikiniams Jemene, tačiau šie veiksmai sukilėlių neatbaidė.

„Kapitonas praneša apie du sprogimus priešais laivą. Pranešama, kad laivas ir įgula yra saugūs“, – teigė agentūra.

„Laivams patariama plaukti atsargiai ir apie bet kokią įtartiną veiklą pranešti UKMTO“, – nurodoma pranešime.

Lapkritį husiai pradėjo atakas prieš laivus Adeno įlankoje ir Raudonojoje jūroje, taip, jų teigimu, solidarizuodamiesi su palestiniečiais Gazos Ruože.

Jie pažadėjo smogti izraeliečių, britų, amerikiečių bei kitiems į žydų valstybės uostus plaukiojantiems laivams ir taip sutrikdyti eismą gyvybiškai svarbiu prekybos keliu prie Jemeno krantų.

„Netoliese esantis laivas pranešė apie sprogimą prie su Barbadoso vėliava plaukiojančio ir JAV viešai priklausančio balkerio“, – nurodė „Ambrey“ ir perspėjo kitus laivus nesiartinti prie laivo, kuris, pasak bendrovės, atitinka Irano remiamų Jemeno husių sukilėlių taikinių profilį.

Lapkritį husiai pradėjo atakas prieš laivus Adeno įlankoje ir Raudonojoje jūroje, taip, jų teigimu, solidarizuodamiesi su palestiniečiais Gazos Ruože.

Jie pažadėjo smogti izraeliečių, britų, amerikiečių bei kitiems į žydų valstybės uostus plaukiojantiems laivams ir taip sutrikdyti eismą gyvybiškai svarbiu prekybos keliu prie Jemeno krantų.

Britų jūrų saugumo bendrovė „Ambrey“ prieš naujausią husių išpuolį pareiškė, kad balkeris „pasisveikino su subjektu, pasiskelbusiu Jemeno kariniu jūrų laivynu“ – taip save vadina Irano remiami husių sukilėliai.

Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) taip pat pranešė apie išpuolį į pietvakarius nuo Adeno, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.

Raudonosios jūros maršrutu vyksta apie 12 proc. pasaulinės prekybos, tačiau dėl suintensyvėjusių išpuolių daugelis laivybos bendrovių nukreipė laivus aplink Pietų Afrikos Respublikos Gerosios Vilties kyšulį, nepaisant to, kad taip kelionės tampa ilgesnės ir brangesnės.

Penktadienį JAV gynybos departamento atstovas Pete'as Nguyenas (Pitas Ngujenas) sakė, kad nuo lapkričio nukentėjo mažiausiai 15 komercinių laivų, įskaitant keturis JAV laivus.

Po išpuolių Raudonojoje jūroje JAV ir Jungtinė Karalystė ne kartą smogė taikiniams pačiame Jemene.

„Laivas buvo atakuotas dviem raketomis, dėl to laive kilo gaisras“, – apie įtariamą husių ataką pranešė britų jūrų prekybos operacijų tarnyba ir pridūrė, kad koalicijos pajėgos reaguoja.

Husių sukilėliai vis dažniau puola laivus, jų manymu, susijusius su Izraeliu, dėl jo karo prieš „Hamas“ Gazos Ruože.

Ketvirtadienį per ataką Adeno įlankoje buvo paleistos dvi raketos, pranešė Britanijos kariuomenės Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba. Ji sakė, kad neįvardytas laivas užsiliepsnojo, bet daugiau detalių neskelbia.

Sausio 20 dieną išsiųstame laiške, kuriuo buvo pasidalinta socialiniuose tinkluose, husių kontroliuojamos sostinės Sanos valdžia JT reziduojančiam koordinatoriui nurodė, kad JK ir JAV pilietybę turintys darbuotojai turi per mėnesį pasiruošti išvykti iš šalies.

„Jie turi būti pasiruošę išvykti, kai tik baigsis terminas“, – sakoma dokumente ir priduriama, kad apie tai bus pranešta laišku prieš 24 valandas.

Nors husiai valdo tik nedidelę Jemeno teritorijos dalį, tačiau dauguma gyventojų gyvena husių kontroliuojamose srityse.

Vienas JT pareigūnas AFP patvirtino, kad jie gavo šį perspėjimą.

„JT ir jų partneriai atkreipė į tai dėmesį ir laukia, kokie bus tolesni veiksmai“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

JT humanitarinės pagalbos koordinatorius Jemene Peteris Hawkinsas (Piteris Hokinsas) yra britas.

Įsakymas išsiųsti JT darbuotojus paskelbtas po bendrų JAV ir JK smūgių prieš Jemeno husius, kuriais siekiama nutraukti grupuotės išpuolius prieš laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje, keliančius grėsmę pasaulinei prekybai.

Jie turi būti pasiruošę išvykti, kai tik baigsis terminas.

JAV sudavė dar kelis smūgius, o antradienį šalys surengė dar vieną bendrų smūgių sukilėlių grupuotei seriją.

Praėjusią savaitę Vašingtonas vėl įtraukė husių grupuotę į teroristinių organizacijų sąrašą, iš kurio buvo ją išbraukusi 2021 metais, kad palengvintų pagalbos teikimą šiai skurdžiai šaliai.

Husiai jau beveik dešimtmetį įsitraukę į pilietinį karą su vyriausybės pajėgomis, kurias remia Saudo Arabija.

Dėl konflikto Jemene, bene skurdžiausioje Arabijos pusiasalio šalyje, kilo gili humanitarinė krizė, kurią JT įvardijo kaip vieną didžiausių pasaulyje.

Nuo lapkričio vidurio sukilėliai iš Jemeno pakrantės leidžia raketas ir dronus, nukreiptus į laivus, kurie, anot jų, yra susiję su Izraeliu, taip solidarizuodamiesi su palestiniečiais Gazos Ruože.

Gazos Ruožą apsiautęs Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“, reaguodamas į precedento neturinčius šios palestiniečių grupuotės spalio 7 dieną įvykdytus išpuolius.

Į JAV ir JK smūgius husiai reagavo kovingai, taikydamiesi į kitus laivus.

Jungtinės Valstijos, pagrindinė Izraelio sąjungininkė ir karinės įrangos tiekėja, subūrė tarptautinę koaliciją, kuri patruliuoja Raudonojoje jūroje ir saugo prekybinius laivus.

„Mūsų tikslas tebėra deeskaluoti įtampą ir atkurti stabilumą Raudonojoje jūroje, tačiau tegul mūsų žinia būna aiški: nedvejodami ginsime gyvybes ir užtikrinsime laisvą prekybos srautą viename svarbiausių pasaulio vandens kelių, kai grėsmės išlieka“, – sakoma bendrame Australijos, Bahreino, Kanados, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, JK ir JAV vyriausybių pareiškime.

Dešimties šalių paskelbtame pareiškime teigiama, kad „tiksliais smūgiais buvo siekiama sutrikdyti ir sumažinti husių pajėgumus, kuriais jie kelia grėsmę pasaulinei prekybai ir tarptautinių jūreivių gyvybėms“.

„Nuo lapkričio vidurio husiai surengė daugiau kaip dvi dešimtis išpuolių prieš komercinius laivus ir tai yra tarptautinis iššūkis“, – priduriama jame.

„Šiandienos veiksmai parodė bendrą įsipareigojimą užtikrinti laivybos laisvę, tarptautinę prekybą ir ginti jūreivių gyvybes nuo neteisėtų ir nepateisinamų išpuolių“, – nurodoma pranešime.

Po kelias savaites trukusių Irano remiamų husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje ankstų penktadienio rytą JAV ir JK iš oro smogė husių taikiniams Jemene.

Husių televizijos stotis „al Masirah“ pranešė, kad smūgiai buvo nukreipti į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) po išpuolių Raudonojoje jūroje surengtus smūgius pavadino gynybiniais veiksmais ir sakė, kad nedvejodamas įsakys imtis tolesnių karinių veiksmų, jei to prireiks.

Iranas ir Rusija pasmerkė šiuos smūgius, tuo metu Kinija paragino visas šalis neleisti Jemeno konfliktui plėstis.

Prancūzija pareiškė, kad Irano remiami Jemeno husiai yra atsakingi už eskalaciją Artimuosiuose Rytuose.

Sukilėlių dronų ir raketų atakos, iš kurių naujausia pirmadienį buvo nukreipta prieš du laivus, grasina sutrikdyti pasaulinės prekybos srautus, o didžiosios laivybos įmonės sustabdė eismą Bab al Mandebo sąsiauriu.

„Net jei Amerikai pavyks mobilizuoti visą pasaulį, mūsų karinės operacijos nenutrūks (...) nesvarbu, kiek aukų tai mums kainuos“, – socialiniame tinkle „X“ sakė husių politinio biuro pareigūnas Mohammedas al Bukhaiti (Mohamedas Buchaitis).

Sukilėlių atstovas spaudai Mohammedas Abdul Salamas (Mohamedas Abdul Salamas) sakė, kad „JAV suformuota koalicija siekia apsaugoti Izraelį ir militarizuoti jūrą“, ir pridūrė, kad „bet kas, kas siekia išplėsti konfliktą, turi prisiimti šių veiksmų pasekmes“.

Abu pareigūnai kalbėjo po to, kai Pentagono vadovas Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) pirmadienį paskelbė apie dešimties šalių koaliciją, kurios tikslas – malšinti Jemeno husių sukilėlių raketų ir dronų atakas prieš laivus Raudonojoje jūroje. Prie koalicijos, be kitų, prisijungė Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija.

L. Austinas pabrėžė, kad ši saugumo koalicija sieks užtikrinti laivybos laisvę visoms šalims ir padidinti Artimųjų Rytų regiono saugumą bei klestėjimą.

Jemeno husių sukilėliai suintensyvino išpuolius prieš tanklaivius, krovininius laivus ir kitus laivus Raudonojoje jūroje, norėdami daryti spaudimą Izraeliui per du mėnesius trunkantį karą su palestiniečių „Hamas“ kovotojais Gazos Ruože.

Pirmadienį jie pareiškė, kad buvo įvykdyti išpuoliai prieš Norvegijos laivą „Swan Atlantic“ ir kitą laivą, plaukusius gyvybiškai svarbiu vandens keliu tarp Azijos ir Europos.

Jungtinių Valstijų centrinis štabas (CENTCOM) nurodė, kad „Swan Atlantic“ „buvo užpultas vienkartiniu atakos dronu ir priešlaivine balistine raketa, paleista iš husių kontroliuojamų teritorijų Jemene“.

Jis teigė, kad valdomų raketų eskadrinis minininkas „USS Carney“ „sureagavo, kad įvertintų žalą“.

Maždaug tuo pačiu metu „birių krovinių laivas „MV Clara“ pranešė apie sprogimą vandenyje netoli jo buvimo vietos“, teigė CENTCOM.

Nurodoma, kad per šias atakas niekas nenukentėjo.

Net jei Amerikai pavyks mobilizuoti visą pasaulį, mūsų karinės operacijos nenutrūks (...) nesvarbu, kiek aukų tai mums kainuos.

L. Austinas antradienį pasmerkė precedento neturinčius Jemeno husių sukilėlių išpuolius prieš užsienio laivus Raudonojoje jūroje, teigdamas, kad jie kelia grėsmę pasaulinės prekybos srautams.

„Sekretorius L. Austinas pasmerkė husių išpuolius prieš tarptautinę laivybą ir pasaulinę prekybą kaip neturinčius precedento ir nepriimtinus, pažymėdamas, kad šie išpuoliai kelia grėsmę laisvam prekybos srautui“, – sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis (Patas Raideris).

„Sunku perimti“

Smarkiai išaugus draudimo išlaidoms didžiosios laivybos kompanijos nusprendė nukreipti savo laivus aplink pietinį Afrikos kyšulį.

Danijos laivybos kompanija „A.P. Moller-Maersk”, kuriai tenka 15 proc. viso pasaulio konteinerių krovinių, ir kuri yra viena iš laivybos milžinių, sustabdė plaukiojimą per svarbų Raudonosios jūros sąsiaurį.

Antradienį paskelbtame pareiškime teigiama, kad „visi laivai, kurie anksčiau buvo sustabdyti ir turėjo plaukti per regioną, dabar bus nukreipti aplink Afriką per Gerosios vilties kyšulį“.

Pirmadienį „Maersk“ turėjo maždaug 20 laivų, kurie buvo sustabdę tranzitą, iš kurių pusė dar laukė.

Pasak analitikų, saugumo koalicija mažai ką gali padaryti, kad sustabdytų husių sukilėlių, turinčių balistinių raketų, sparnuotųjų raketų ir dronų arsenalą, išpuolius.

„Husiai turi didelį arsenalą įvairių dronų ir raketų, kurias gali leisti (...) ir kai kuriuos iš jų bus sunku perimti vidutiniam kariniam laivynui“, – naujienų agentūrai AFP sakė Londono karališkojo koledžo profesorius Andreas Kriegas (Andrėjas Krigas).

Rizikos vertinimo firmos „Verisk Maplecroft“ atstovas Torbjornas Soltvedtas (Torbjornas Soltvetas) teigė, kad „grėsmę laivybai taip pat didina grupės gebėjimas dislokuoti priešlaivines minas ir vykdyti koordinuotas operacijas naudojant valtis ir sraigtasparnius“.

„Intensyvūs aviacijos smūgiai Hodeidai yra rimta eskalacija, galinti sužlugdyti Švedijoje pasiektą susitarimą“, – sakė vienas husių sukilėlių lyderių Mohammedas Abdessalemas (Mohamedas Abdesalemas).

Jis turėjo galvoje pernai gruodį šalia Stokholmo prižiūrint Jungtinėms Tautoms pasirašytą susitarimą dėl paliaubų.    

Ketvirtadienio antskrydžiai buvo pirmas smūgis Irano palaikomiems husių sukilėliams nuo praėjusį savaitgalį įvykdytų atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonės infrastruktūrą. Vašingtonas ir Rijadas dėl tų atakų kaltiną Teheraną.  

„(Saudo Arabijos vadovaujama) koalicija bus atsakinga už šios eskalacijos pasekmes, o mes labai atidžiai stebėsime JT poziciją dėl šios situacijos“, – sakė M. Abdessalemas, kurį citavo sukilėlių televizija „Al-Masirah“.   

Koalicijos aviacija sunaikino keturis husių sukilėlių objektus šalia Hodeidos. Šiuose objektuose sukilėliai surinkdavo nuotoliniu būdu valdomus laivus ir jūrines minas, pranešė Saudo Arabijos valstybinė naujienų agentūra SPA.  

Sukilėlių veikla tuose objektuose kėlė grėsmę jūrų saugumui strateginiame Bab Mandabo sąsiauryje, taip pat Raudonosios jūros pietuose, nurodė agentūra.

Prieš pasirodant informacijai apie smūgius Hodeidoje koalicija pranešė užkirtusi kelią atakai, per kurią planuota susprogdinti nuotoliniu būdu valdomą katerį.    

Rijado vadovaujama koalicija karinius veiksmus Jemene pradėjo 2015 metų kovą, kai šios šalies prezidentas Abedrabbo Mansouras Hadi (Abedrabu Mansuras Hadis) pabėgo į Saudo Arabiją, husių sukilėliams priartėjus prie paskutinės jo vyriausybės kontroliuotos teritorijos antrame pagal dydį Adeno mieste ir jo apylinkėse.

Nuo to laiko konfliktas Jemene nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių. JT padėtį šalyje laiko didžiausia dabartine humanitarine krize: pagalbos reikia daugiau kaip 24 mln. jemeniečių – daugiau kaip dviem trečdaliams gyventojų.

Vakarų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, palaikomai tarptautinei koalicijai nesiseka išstumti genčių kovotojų, suintensyvinusių atakas prieš taikinius Saudo Arabijoje.   

Husiai prisiėmė atsakomybę už praėjusio šeštadienio atakas prieš didžiausią Saudo Arabijoje ir pasaulyje Abkaiko naftos apdorojimo įmonę ir Churaiso naftos telkinį. Šios atakos perpus sumažino didžiausios naftos eksportuotojos naftos gavybos pajėgumus ir supurtė energijos rinkas.

Tiek Vašingtonas, tiek Rijadas dėl atakų kaltina seną Saudo Arabijos priešininką Teheraną.

Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) televizijai „CNews“ sakė, kad tie pareiškimai „nėra labai įtikinami“. Jis nenurodė, kas galėtų būti atsakingas už šeštadienio atakas, bet pakartojo, kad Prancūzija į Saudo Arabiją išsiuntė savo ekspertų, kad ištirtų, kas įvyko.

JAV ir Saudo Arabija įtaria, kad Iranas atsakingas už ataką prieš didžiausią Saudo Arabijoje ir pasaulyje naftos apdorojimo įmonę, taip pat vieną naftos telkinį.

J.-Y. Le Drianas paragino Iraną gerbti savo įsipareigojimus pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą ir „grįžti prie (derybų) stalo“, kad būtų atkurta ramybė Persijos įlankos regione.

Jo teigimu, Prancūzija kalbasi su „visais regione“, besistengdama rasti diplomatinį sprendimą ir išvengti naujo karinio konflikto.