Už kyšininkavimą Z. Aleksandravičiui skirta daugiau nei 18 tūkst. eurų bauda, taip pat jis turės sumokėti į valstybės biudžetą ir kyšio vertę atitinkančią sumą.

Teismas buvusį Z. Aleksandravičių pripažino kaltu dėl tris kartus paslaugomis paimtų kyšių. Jis buvo ne tik asociacijos vadovas, tačiau ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas bei dalyvavo organizuojant viešųjų pirkimų konkursą dėl melioracijos darbų atlikimo už 300 tūkst. eurų.

Teigiama, kad viešuosius pirkimus laimėjusi įmonė Z. Aleksandravičiui nemokamai paklojo trinkeles, iškasė du tvenkinius ir nusausino lauką – atliko darbų už maždaug 7,2 tūkst. eurų.

Kovą vykusiuose rinkimuose Z. Aleksandravičius į Kupiškio rajono tarybą nebuvo išrinktas.

Nuteistajam V. A. skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. Taip pat jam paskirta didesnė nei 940 eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vilnietis V. A. pripažintas kaltu, nurodęs, kad gali daryti įtaką Lietuvos banko Priežiūros tarnybai vadovaujantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams ir iš vienos kredito unijos atstovų reikalavęs didelės vertės – 70 000 eurų kyšio. Už kyšį nuteistasis žadėjo paveikti minėtus Lietuvos banko darbuotojus ir užtikrinti, kad Lietuvos bankas, atlikdamas veiklos priežiūrą ir nustatęs kredito unijos veiklos pažeidimus, neatšauktų pastarosios licencijos ir nesustabdytų veiklos. V. A., reikalaudamas duoti kyšį, siūlė ir savo, kaip tarpininko, paslaugas, sutvarkant visas iškilusiais problemas, susijusias su Lietuvos banko patikrinimo metu minėtoje kredito unijoje nustatytais pažeidimais.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą STT Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad V. A. jokių realių sąsajų su Lietuvos banko darbuotojais neturėjo. Šį tyrimą kontroliavo ir kaltinimą teisme palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo prokurorai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Priteistas sumas sertifikatų turėtojams turės išmokėti „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Procesinės 5 proc. dydžio metinės palūkanos bus skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo. Kadangi teismo procesas daugeliui indėlio sertifikatų turėtojų iki faktinio pinigų gavimo užtruko daugiau kaip trejus metus, palūkanos ir turėtų būti išmokėtos už visą šį laikotarpį. Jei indėlių sertifikato turėtojui buvo išmokėta 100 tūkst. draudimo išmoka, po šio teismo sprendimo jam papildomai turi būti išmokama po 5 tūkst. eurų už kiekvienus teismo proceso metus, bendrai išmoka vienam asmeniui gali siekti ir netoli 15 tūkst. eurų.

Profesinės advokatų bendrijos „TRINITI LT“ partneris Deivis Valiulis, atstovavęs Snoro sertifikatų turėtojus nuo 2012 metų, sako, kad „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojams po šio teismo sprendimo pagaliau bus kompensuota nors dalis nuostolių, kuriuos jie patyrė dėl „Indėlių ir investicijų draudimas“ neteisėtų veiksmų.

„Teko vėl nukeliauti iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, jog „Indėlių ir investicijų draudimas“ būtų įpareigotas ne tik išmokėti draudiminę išmoką, bet ir vykdyti Civiliniame Kodekse numatytą pareigą - prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas“, - sako D.Valiulis.

Kaip žinoma, 2015 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad banko „Snoras“ indėlių sertifikatams turi būti taikoma draudiminė apsauga. Tai reiškė, kad banko „Snoras“ klientai buvo įsigiję apsaugotą finansinę priemonę ir už jos praradimą turi būti išmokėta draudimo išmoka. Advokatas Deivis Valiulis gindamas savo klientų - indėlių sertifikatų savininkų, - teises ir interesus dar 2012 m. pabaigoje inicijavo teismo procesą, kuris pasibaigė indėlių sertifikatų savininkams palankiu Aukščiausiojo Teismo sprendimu.

Bankas „Snoras“ bankrutavo 2011 metais. Tuomet Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta banko veikla, dėl galimo banko kreditinių įsipareigojimų nevykdymo bei dėl įtarimų banko vadovams neskaidria finansine veikla nušalinti jos vadovai. Visas banko akcijas perėmė valstybė.