Jeigu visa Europa uždraustų

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad priėmus dokumentą Europai būtų parodyta, kokia kryptimi galime ir turime veikti.

Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, šiuo metu ES yra suvartota rusiškų maisto produktų už 2 mlrd. eurų. Nors Lietuvoje parduotuvėse jau beveik nėra rusiškų maisto produktų, nes patys juos ignoruojame, bet kuo toliau į Vakarus, tuo tų produktų yra daugiau.

Parengtame dokumente Seimas prašo EK imtis neatidėliotinų veiksmų parengiant atitinkamus teisės aktus dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ir per ES teritoriją uždraudimo.

Taip pat kviečia EK apsvarstyti galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į ES, o žemės ūkio produkcijos srautams sureguliuoti naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją.

Integruos į kitą įstatymą

Parlamentas siūlo EK apsvarstyti galimybę taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą pertekliniams grūdams supirkti Ukrainoje, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taip palaikant grūdų kainą, užtikrinant augintojų pajamas ir prisidedant prie Pasaulio maisto programos tikslų įgyvendinimo.

Žinoma, yra dalis produktų, kuriems jau paskelbtas embargas. Tačiau kai kalbame apie grūdus, maistą, tai jau kita situacija.

 

Galiausiai raginama Europos Parlamentą ir ES Tarybą, Europos Vadovų Tarybą remti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ir per ES teritoriją uždraudimą ir bendrą ES poziciją šioje srityje.

Seime praėjusią savaitę buvo išbrauktas siūlymas uždrausti į Lietuvą įvežti, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Klausimą išbraukti iš darbotvarkės paprašęs V. Pranckietis sakė, kad yra gauta Teisės departamento išvada ir Vyriausybės siūlymas integruoti idėją į kitą įstatymą.

Siūloma, kad importo draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Įstatymo pataisas parėmė beveik 20 parlamentarų.

Lietuvai svarbiau tranzitas

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pritaria tokios rezoliucijos priėmimui, tačiau vadina ją politiškai saugia. Mat politikai tarsi ir atsižvelgia į ūkininkų norus, tačiau įstatymo nepriima, nes nori, kad tai būtų padaryta ES lygiu. Tarsi norima parodyti, kad politikai ūkininkus išgirdo, deja, nieko negali padaryti. Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad ES iš karto pritartų tokioms iniciatyvoms, kai kalbame apie maistą.

„Žinoma, yra dalis produktų, kuriems jau paskelbtas embargas. Tačiau kai kalbame apie grūdus, maistą, tai jau kita situacija. ES yra Jungtinių Tautų (JT) organizacija, o JT skatina spręsti bado problemą pasaulyje. Nuolat yra apie 800 mln. badaujančių žmonių, kuriuos reikia pamaitinti. Tad būtų neteisinga trukdyti maisto transportavimą. Vis dėlto yra tokių, kurie prisidengia kilniais tikslais“, – sakė R. Juknevičius. – Lietuvai yra svarbesnis ne rusiškų grūdų importo, o tranzito klausimas. Vakarams – importo, nes jie patys geresnės kokybės grūdus eksportuoja, o pašarams atsiveža prastesnių, iš trečiųjų šalių. Taip pat jie importuoja rusiškus grikius, nes Europoje jų auginama mažiau.“

R. Juknevičius primena, kad dėl pigesnių grūdų iš trečiųjų šalių įvežimo nėra bendros ir pačių ūkininkų nuomonės dėl to, kad gyvulininkystės, ypač paukštininkystės, ūkiams labai aktualu pigesni grūdai pašarams. Jis juos supranta.

„Lietuvoje apie 70 proc. žemės ūkio pajamų gaunama iš augalininkystės ūkių, – sakė LŪS pirmininkas. – Tad didžioji dauguma augalininkystės atstovų būtų už draudimą įvežti ir tranzitu gabenti grūdus. Paukštininkai nelinkę pritarti, jiems aktualu pigesni pašarai, ypač dabar, kai pabrango energijos ištekliai. Jiems būtų sunku rinkoje konkuruoti su kokiu kitu pasaulio paukštynu. Visi žinome, kad pašarai yra pagrindinė galutinio produkto savikainos dalis. Neatmetu tikimybės, kad paukštininkystės ūkiai daro įtaką ir politikams. Paukštininkai aiškina, kad po kai kurių sprendimų jie iš viso turės bankrutuoti. Tad suprantu, kad dėl to politikai ir neskuba su įstatymais.“

Kai kurie ūkininkai mišriuose ūkiuose taip pat užsiaugina grūdų pašarams, jie taip pat pritaria importo draudimams.

R. Juknevičius nesiima spręsti, ar ES yra linkusi priimti kardinalius sprendimus.

Dokumentą palaikė visi 107 balsavime dalyvavę parlamentarai.

Rezoliuciją pristatęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis aiškino, kad priėmus dokumentą Europai būtų parodyta, kokia kryptimi galime ir turime veikti.

„Idėja parengti tokią rezoliuciją kilo praeitą savaitę, kai buvo svarstoma idėja, kaip pateikti įstatymą uždrausti į Lietuvą importuoti ir tranzitu per Lietuvą vežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdus. Kilo idėja, kad reikėtų siūlyti, jog visa Europa galėtų bendrai priimti tokį sprendimą ir tam reikalinga rezoliucija“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo V. Pranckietis.

Jis taip pat tikino, kad balandžio pradžioje Lietuvoje vyks Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio atstovų susitikimas, kuris pasiųs žinią, jog šalys dirba viena linkme.

„Mes susisiekėme su Lenkijos Žemės ūkio komisijos pirmininku, pasikalbėjome su juo ir sutarėme balandžio 5 d. surengti Lietuvoje, jiems neutralioje žemėje, ukrainiečių ir Lenkijos atstovų susitikimą, žemės ūkio asocijuotų organizacijų atstovų ir komitetų pirmininkų“, – sakė parlamento Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas.

„Tą iniciatyvą priėmėme ir tokiu būdu kuriame žinią lenkų ūkininkams, kad dirbame viena linkme su jais“, – tikino jis.

Rezoliucijai pritaręs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius džiaugėsi dokumento tekstu bei atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) yra suvartota rusiškų maisto produktų už 2 mlrd. eurų.

Tą iniciatyvą priėmėme ir tokiu būdu kuriame žinią lenkų ūkininkams, kad dirbame viena linkme su jais.

 

„Labai džiaugiuosi, kad ši subalansuota rezoliucija pasiekė Seimo salę. Mes joje kalbame apie maisto produktų eksporto uždraudimą iš Rusijos. Daugelis įsivaizdavome, kad to negali būti, Lietuvoje parduotuvėse labai sunku surasi rusiškų maisto produktų, nes patys juos ignoruojame, bet kuo toliau į Vakarus, tuo tų produktų yra daugiau“, – teigė K. Starkevičius.

„Už 2 mlrd. eurų Europos Sąjungoje matome maisto produktų“, – pažymėjo jis.

Galiausiai „valstietis“ Giedrius Surplys tikino pritariantis rezoliucijos idėjai, tačiau aiškino manąs, kad ji yra „šiek tiek pavėluota“.

Parengtame dokumente Seimas prašo EK imtis neatidėliotinų veiksmų parengiant atitinkamus teisės aktus, dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ir per Europos Sąjungos teritoriją uždraudimo.

Taip pat kviečia EK apsvarstyti galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į Europos Sąjungą, o žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimui naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją.

Parlamentas siūlo EK apsvarstyti galimybę taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą perteklinių grūdų supirkimui Ukrainoje, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taip palaikant grūdų kainą, užtikrinant augintojų pajamas ir prisidedant prie Pasaulio maisto programos tikslų įgyvendinimo.

Galiausiai raginama Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą, Europos Vadovų Tarybą remti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ir per Europos Sąjungos teritoriją uždraudimą ir bendrą Europos Sąjungos poziciją šioje srityje.

ELTA primena, kad įvairioms frakcijos atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo laikinai uždrausti importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Siūloma, kad importo draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Įstatymo pataisas parėmė beveik 20 parlamentarų.

Vienas iš sausio mėnesį protestavusių Lietuvos ūkininkų reikalavimų buvo sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.

Seime iš ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas siūlymas uždrausti į Lietuvą įvežti, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Klausimą išimti iš darbotvarkės paprašęs V. Pranckietis sakė, kad yra gauta Teisės departamento išvada ir Vyriausybės siūlymas integruoti idėją i kitą įstatymą.

Tokiai iniciatyvai trečiadienį komitete pritarta bendru sutarimu.

„Mes kalbame apie politinį apsisprendimą, kad būtų uždraustas (rusiškų grūdų – BNS) ir importas, ir tranzitas, ir manau, kad tas politinis sprendimas gali atsispindėti. Siūlau Kaimo reikalų komitetui ir dabar galbūt pritarti pasiūlymui, kad inicijuotume kreipimosi rezoliuciją“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

„Ta rezoliucija galėtų kreiptis ir į Europos Komisiją, ir atskirai dar į Latvijos Saeimą tam, kad jie irgi dar uždraustų tranzitą. (...) Bet bent jau į Europos Komisiją šiandien galėtume kreiptis“, – pridūrė jis. 

Seimo nariams siūlant laikinai uždrausti rusiškų bei baltarusiškų grūdų ir pašarų importą bei tranzitą, V. Pranckietis teigė, jog šie ribojimai nebūtų taikomi tranzitui į Kaliningrado sritį.  

Net jei ir kai kurios šalys, kurios yra pasienyje su Rusija, imsis nacionalinių sprendimų, nėra garantijos, kad rusiški grūdai ir gaminiai nepateks į Europos Sąjungą kitais keliais.

 

„Į Kaliningradą (iš Rusijos – BNS) tranzitas yra atskira su Europos Sąjunga sutartimi, ir tai nėra Lietuvos kontrolės subjektas. Tik karinis tranzitas yra kontroliuojamas. Todėl apie Kaliningradą mes nekalbame kalbėdami ir apie trąšas, kurios taip pat uždraustos tranzitu vežti per Lietuvą“, – teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Pasak V. Pranckiečio, pagrindinis rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzitas į Klaipėdos uostą vyksta per Kenos ir Pagėgių pasienio punktus.

Užsienio reikalų ir susisiekimo viceministrai teigė, kad tokius draudimus efektyviau būtų priimti visos Europos Sąjungos (ES) lygiu.

„Net jei ir kai kurios šalys, kurios yra pasienyje su Rusija, imsis nacionalinių sprendimų, nėra garantijos, kad rusiški grūdai ir gaminiai nepateks į Europos Sąjungą kitais keliais“, – komitete teigė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas

Kad ES turėtų priimti bendrus sprendimus dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo draudimo pirmadienį sakė ir Lenkijos bei Lietuvos premjerai.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius svarstė, kad grūdų kainai nukritus žemiau 101 už toną Briuselis ir Ukrainoje galėtų vykdyti šiuo metu tik ES šalyse taikomus intervencinius žemės ūkio produkcijos pirkimus.

Beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, be to, pasiūlė uždrausti ir šios produkcijos tranzitą. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.  

Vilniuje viešintis D. Tuskas pabrėžia, kad ES bendras sprendimas būtų efektyvesnis nei pavienių valstybių.

„Esu įsitikinęs, kad bendras Europos sprendimas bus daug efektyvesnis nei atskirų šalių sprendimai. (...) Norėčiau, kad kartu kaip ES priimtume sprendimus dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lenkijos Vyriausybės vadovas.

Jis žada jau pirmadienį prašyti Lenkijos Seimo vadovo inicijuoti sprendimą dėl sankcijų šių šalių žemės ūkio produkcijai.

Mes visada pasisakom už kuo daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir kuo mažiau joms galimybių gauti kokius nors pinigus iš Europos Sąjungos (...)

 

„Šiandien kreipsiuosi į Lenkijos Seimo maršalką dėl Lenkijos Seimo sprendimo dėl sankcijų taikymo Rusijos žemės ūkio ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – pridūrė D. Tuskas.

I. Šimonytė taip pat teigė, kad Lietuva palaikytų bendrus ES sprendimus.

„Kai tai daro atskiros šalys, visada ieškoma, kur galima surasti kažkokią kitą skylę ir per ją įvežti pasienio ruože – tuo esame įsitikinę iš ankstesnių įvairių precedentų. Mes visada pasisakom už kuo daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir kuo mažiau joms galimybių gauti kokius nors pinigus iš Europos Sąjungos, tai palaikytume ir tokią europinę iniciatyvą, nes ji yra vienintelė, kuri iš tikrųjų veikia“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.

D. Tusko teigimu, sankcijų griežtinimas svarbus ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dėl saugesnės Lenkijos bei visos Europos žemės ūkio rinkos.

„Tikrai tos rinkos jaučia didelį spaudimą dėl karo, ir jokios abejonės, kad viena iš pagrindinių užduočių – eksporto galimybės blokavimas iš Rusijos ir Baltarusijos į trečiąsias valstybes, kurios tradiciškai buvo tų žemės ūkio produktų gavėjos“, – sakė D. Tuskas.

Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D. Tusko, problemą kelia ir grūdų importas iš Rusijos.

Lietuvoje dalis Seimo narių siūlo laikinai visiškai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai. 

Pasak jo, iki šiol ministerija rusiškų grūdų importo draudimo neinicijavo, nes dėl nedidelių jo apimčių nematė tokio poreikio.

„Jeigu Seimas apsispręs, tai taip – aš tą idėją (dėl laikino importo uždraudimo – BNS) palaikau“, – žurnalistams penktadienį sakė K. Navickas.

„Pagal apimtis tai yra tiek nepaveiku, kad mes tokio politinio prioriteto nematėme“, – teigė ministras, paklaustas, kodėl ministerija iki šiol nesiūlė uždrausti rusiškų grūdų importo.

Latvija praėjusią savaitę laikinai jau uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą.

„Jeigu jie (Latvija – BNS) negauna rimtų pastabų iš Europos Komisijos, aš manau, kad jis (laikinas importo draudimas – BNS) yra priimtinas“, – teigė žemės ūkio ministras.

„Reikia suprasti situacijos skirtumą tarp Latvijos ir Lietuvos. Mes įsivežame savo reikmėms labai mažus kiekius rusiškų grūdų, daugiausia kukurūzus, ir neįsivežame kviečių“, – kalbėjo jis.

Ministras pažymėjo, kad Lietuva nėra patraukli šalis ir rusiškų grūdų tranzitui, nes tarp valstybių nėra tiesioginės sienos. Todėl, anot jo, didesnė šio tranzito dalis keliauja per Latviją. 

„Mes kalbame apie mažą kolbą didžiuosiuose aruoduose – tokius (nedidelius – BNS) kiekius mes turime Lietuvoje, ypač rusiškos kilmės“, – teigė ministras.  

Pasak K. Navicko, ministerija jau pasiūlė nuo kovo vidurio įvesti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kilmės patikrą. 

Jo teigimu, tokią patikrą leistų nuo karo Ukrainoje pradžios vykstantis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Jungtinėje Karalystėje esančių grūdų kilmę tiriančių laboratorijų.

„Mes Lietuva (bendradarbiavome – BNS) nusiųsdami savo grūdų pavyzdžius, ukrainiečiai yra nusiuntę iš savo visų regionų grūdų pavyzdžius, ir tai sudaro prielaidas ir galimybes gana tiksliai patikrinti, ar tie grūdai nėra iš užgrobtų teritorijų“, – sakė K. Navickas. 

Žemės ūkio ministerija šį pirmadienį pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau teigė, jog visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai. 

Savo ruožtu EK, reaguodama į tokį Lenkijos sprendimą, jau priminė, kad prekybos politika priklauso EK kompetencijai ir valstybės narės negali savarankiškai priimti sprendimų šiuo klausimu.

„Atsižvelgiant į saugumo, gyvybės ir sveikatos apsaugos interesus, galima priimti sprendimus dėl prekių eksporto ribojimo. Ir mes pasinaudojome šia galimybe. Gavome oficialią informaciją, kad Slovakijoje [ukrainietiškuose grūduose] buvo rasta draudžiamų pesticidų, ir tai buvo tokios reakcijos priežastis. Tam turime teisinį pagrindą. Tai ne visuotinis draudimas ir ne kišimasis į Europos valdymą, o pasinaudojimas tam tikra galimybe, kurią mums suteikia Europos ir nacionaliniai įstatymai“, – sakė W. Buda.

Balandžio 15-ąją Lenkijos plėtros ir technologijų ministras pasirašė įsakymą, kuriuo iki birželio 30-osios uždraudžiamas žemės ūkio produktų importas iš Ukrainos į Lenkiją, ribojimas bus taikomas 18 rūšių prekėms.

Netrukus tokiu Lenkijos pavyzdžiu pasekė dar dvi ES valstybės narės – Vengrija ir Slovakija.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasario pabaigoje ir netrukus po to prasidėjusios Ukrainos uostų blokados dideli kiekiai ukrainietiškų grūdų, kurie yra pigesni už Europos Sąjungoje pagamintus grūdus, dėl logistikos kliūčių liko Vidurio Europos valstybėse, ir tai smogė vietos grūdų augintojams.

Lenkija ir keturios kitos Vidurio Europos šalys praėjusį mėnesį paprašė EK pagalbos siekiant atlaikyti pigių ukrainietiškų grūdų poveikį.

„Mano žiniomis, praktinės problemos šiuo metu dėl tokio sprendimo nėra, kadangi eksportas į Kiniją tos produkcijos pastaraisiais mėnesiais nevyksta, tiek eksportuotojai yra persiorientavę į kitas rinkas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Ukrainoje viešinti I. Šimonytė.

Ji teigė nesiimanti interpretuoti, kokios realios priežastys tai lėmė.

„Jeigu problema yra tam tikruose dokumentuose, tai aš esu tikra, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tuos dokumentus, kurių trūksta, ar kitus neaiškumus su Kinijos institucijomis gali išsiaiškinti“, – pridūrė ji.

Kinijos generalinė muitinės administracija trečiadienį Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnybą informavo, kad stabdomas lietuviškos jautienos, pieno produktų ir alaus importas, o priežastis – dokumentų trūkumas.

Tarnybos vadovas Mantas Staškevičius BNS sakė, kad nuo pernai rudens Lietuva neeksportuoja gyvūninės kilmės produktų į Kiniją, įmonėms pačioms atsisakius juos siųsti.

Kinija yra didžiausia pasaulyje jautienos importuotoja, tačiau importas iš Lietuvos yra minimalus. Kinijos muitinės duomenimis, šalis pernai importavo iš viso 2,36 mln. tonų jautienos, įskaitant vos 775 tonas iš Lietuvos.

„Kol kas sprendimų nėra. Manau, kad pirmadienį-antradienį jau bus taškai galutinai sudėti. Kalbėsiuosi“, – BNS sekmadienį sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar situaciją žada aptarti su Lenkijos Vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu).

Lenkija gruodį paskelbė draudimą įvežti lietuvišką kiaulieną ir kiaules. Lietuvos Vyriausybė šį sprendimą vadina nepagrįstu, nes Lietuvoje laikomasi visų saugumo standartų, ir perspėjo galinti įvesti atsakomąsias priemones apriboti importą iš Lenkijos.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys BNS sakė, jog su Lenkijos ministru žada susitikti bendrame renginyje kitą savaitę Berlyne. Jis neatmetė, kad nepavykus diplomatiškai susitarti su Lenkija dėl lietuviškos kiaulienos importo atnaujinimo iš didžiosios šalies dalies, Lietuva ketina imtis atsakomųjų veiksmų – imtis „labai nuodugniai, labai rimtai ir atsakingai“ tikrinti iš Lenkijos įvežamą kiaulieną.

Vyriausybės atstovai pažymi, kad kiaulienos importo-eksporto santykis yra Lenkijos nenaudai, nes iš šios šalies į Lietuvą importuojama gerokai daugiau mėsos, nei išvežama iš Lietuvos.

Lietuvoje šią savaitę viešėjęs Lenkijos prezidento patarėjas Krzysztofas Szczerskis (Kšyštofas Ščerskis) sako tikintis, kad kaimyninių šalių vyriausybėms pavyks išspręsti šį ginčą abiems šalims naudingų būdu.

Ketvirtadienį Maskvoje susitikęs su Rusijos žemės ūkio ministru Aleksandru Tkačevu, komisaras sakė, kad Europos Komisija yra nepatenkinta tokiu sprendimu ir pasiūlė Rusijai jį persvarstyti. 

„Mes laimėjome bylą Pasaulio prekybos organizacijoje ir klausėme, kaip jie žada įgyvendinti tą sprendimą, nes jau artėja įgyvendinimo termino pabaiga. Sprendimas bus toks, kad Rusija sutinka su Pasaulio prekybos organizacijos išvadomis ir nutaria, kad jų vyriausybė nebenaudos apribojimo, kuris buvo taikomas dėl fitosanitarinių normų, bet perkels tai į politinių draudimų, politinių sankcijų sąrašą“, – telefonu BNS sakė V. Andriukaitis.

„Mes išsakėme savo nepasitenkinimą tokiu sprendimu, siūlome jiems dar kartą jį persvarstyti, kadangi tai dar kartą rodo, kad Rusija toliau išlieka protekcionistinių priemonių režime, kas yra nepriimtina kaip Pasaulio prekybos organizacijos šaliai nariai“, - pridūrė komisaras.

Pasak V. Andriukaičio, susitikime su Rusijos žemės ūkio ministru taip pat tartasi dėl bendrų veiksmų stabdant tolesnį afrikinio kiaulių maro, kurio atvejai jau yra užregistruoti ir Rusijos Karaliaučiaus srityje.

„Pateikiau siūlymą tartis dėl bendrų pilotinių projektų įgyvendinimo pasienio rajonuose su Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija. Jie atsiliepė pozityviai ir mano, kad tik bendromis priemonėmis galima tai suvaldyti, nes dabar tas virusas jau yra išplitęs ir Rusijos azijinėje dalyje, Irkutsko srityje, gali pasiekti ir Kiniją“, – sakė V. Andriukaitis.

Jo teigimu, susitikime taip pat diskutuota apie antimikrobinį atsparumą, pasiutligės suvaldymo priemones, bendradarbiavimą pranešant apie naujas infekcijas, bendius mokslinius projektus kuriant vakcinas.

„Sutarėme, kad Rusija galėtų notifikuoti naujus infekcinius židinius ar naujas infekcijas Europos Sąjungos notifikavimo sistemoje, kad mes galėtume naudotis bendra informacija. Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras ir visos kitos infekcijos dėl klimato kaitos tampa pandeminėmis ir reikia bendrų pastangų“, - aiškino V. Andriukaitis.

Susitikimas su Rusijos žemės ūkio ministru įvyko V. Andriukaičiui Maskvoje dalyvaujant Pasaulio sveikatos organizacijos konferencijoje apie tuberkuliozę.

Europos Komisija 2014 metais kreipėsi į PPO dėl Rusijos draudimo įvežti kiaulieną iš ES. Maskva šį draudimą įvedė po to, kai 2014 metų sausį afrikinis kiaulės maras buvo aptiktas Lietuvoje. Kiek vėliau Rusija uždraudė iš ES įvežti beveik visus maisto ir žemės ūkio produktus, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl Krymo aneksijos ir paramos prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.

PPO Pernai rugpjūtį paskelbė, kad 2014 metų pradžioje Rusijos įvestas kiaulienos importo draudimas iš ES dėl plintančio afrikinio kiaulių maro buvo nepagrįstas. Po mėnesį Rusija pateikė apeliaciją, tačiau šiemet vasarį ji buvo atmesta.

Lietuvos mėsos perdirbėjų teigimu, PPO sprendimas Lietuvai daug naudos neduos, nes kiaulienos produktų eksportą stabdo šalyje toliau plintantis kiaulių maras. Prieš įvedant embargo Rusijai teko daugiau kaip 40 proc. lietuviškos kiaulienos eksporto.

Statistika rodo, kad 2013 metais ES šalių kiaulienos ekspertas į Rusiją buvo vertinamas 1,4 mlrd. eurų.

Pasak valstybinės vyną gaminančios bendrovės „Plantaze“ atstovų, Rusijos valdžia nuo trečiadienio uždraudė importuoti alkoholį dėl neva pažeidžiamų sanitarijos standartų. Pastaruosius kaltinimus kompanija neigia.

„Aišku, kad tas sprendimas (buvo priimtas) narystės NATO kontekste“, – pareiškė Juodkalnijos premjeras Duško Markovičius (Duškas Markovičius).

Anot jo, Rusijos piliečiai dėl „neatsakingos (jų valdžios) politikos prarado galimybę vartoti geriausius vynus“.

Juodkalnija NATO nare turėtų tapti vėliau šiemet, o penktadienį šalies parlamentas planuoja patvirtinti stojimą į Aljansą.

Rusija savo ruožtu kategoriškai prieštarauja tokiam žingsniui ir sako, kad Juodkalnijos narystė Vakarų kariniame aljanse yra „giliai klaidinga“.

Dauguma iš 620 tūkst. Juodkalnijos gyventojų yra ortodoksai, o Maskva jau seniai laiko šią Adrijos jūros pakrantėje esančią šalį savo įtakos sferos dalimi.

„Plantaze“ vadybininkas Milanas Milutinovičius žurnalistams sakė, kad 20 proc. jų eksportuojamos produkcijos paprastai keliaudavo į Rusiją. Per pastaruosius penkerius metus į šią šalį buvo eksportuota iki 10 mln. butelių vyno, tad naujasis Rusijos draudimas ženkliai sumažins kompanijos pardavimus.

„Eksportuojame (produkciją) į 42 šalis visame pasaulyje; kai kuriose jų galioja griežčiausia kokybės kontrolė, ir niekada nesame turėję tokių problemų“, – teigė M.Milutinovičius.

Juodkalnijos priėmimas į NATO sustiprintų Aljanso pozicijas Balkanuose, nes jam jau priklauso Graikija, Kroatija bei Albanija.