Išsaugoja gyvybes
Pirmasis infarkto (su ST pakilimu) klasteris Klaipėdos jūrininkų ligoninėje įsteigtas prieš trejetą metų. Nuo 2014 metų veikiančio miokardo infarkto klasterio dėka savalaikį gydymą gavo penktadaliu daugiau pacientų nei iki tol.
Džiuginančių rezultatų pasiekta, kai Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu dėl miokardo infarktų klasterinių paslaugų buvo nustatyta paciento logistika, priklausomai nuo jo gyvenamos teritorijos, nurodytos kiekvieno medicinos darbuotojo pareigos ir laikas, per kurį turi būti suteikta pagalba. Trumpiau tariant, užkirstas kelias laisvoms interpretacijoms, kas ir kaip turėtų gydyti pacientą, susirgusį ūminiu miokardo infarktu.
Nuo lapkričio pradžios Jūrininkų ligoninėje pradėjo veikti ir antrasis infarktų klasteris, kuris apima susirgusius miokardo infarktu be rando ir taip vadinamos „priešinfarktinės“ būklės pacientus.
Klaipėdos krašto vyriausioji kardiologijos specialistė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė teigė, kad ligoninė turi didžiulę patirtį gydant širdies ligas.
„Pacientai, sergantieji kraujagyslių ligomis, mūsų įstaigoje gydomi nuo pat jos atidarymo. Tačiau organizaciniu požiūriu klasterinės paslaugos – didelis žingsnis į priekį, nes yra tiksliai apibrėžta pacientų grupė, kuriai turi būti suteikta greita pagalba. Ligonis bet kuriuo paros metu gabenamas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kur jam atliekama angioplastika – širdį maitinančių kraujagyslių išplėtimas. Sveikatos apsaugos ministerijai įkūrus klasterius ir reglamentavus veiklos sritis bei pareigas, su mumis kur kas glaudžiau bendradarbiauja Vakarų Lietuvos ligoninės. Rajonų medikams tapo aiškiau, kam reikia skambinti ir ką daryti kritiniu atveju“, – pasakojo D.Jarašūnienė.
Aiški pagalbos schema
Įkūrus pirmąjį infarktų klasterį Klaipėdos jūrininkų ligoninėje padaugėjo pacientų. Tai nulėmė patobulėjusi logistika, kai susirgusieji greičiau pasiekia aukščiausio lygio pagalbos centrą.
Neabejojama, kad panašių rezultatų galima tikėtis įsibėgėjus ir antrojo klasterio veiklai – besigydančiųjų skaičius tik didės.
„Šiandien žengtas dar vienas žingsnis – atsirado tvarkos aprašas, kaip elgtis su „priešinfarktinės“ būklės pacientais. Nors tai yra mažesnės rizikos ligoniai, pažvelgus į statistiką matyti, kad per pirmus metus po hospitalizacijos labai didelis jų mirtingumas. Todėl šiems žmonėms, ne mažiau nei kitiems, svarbu greitai ir laiku suteikti pagalbą. Nuo šiol aiškiai apibrėžta rizika, tai yra, kada reikia pervežti ligonį į angioplastikos centrą – nedelsiant, per parą ar per tris paras. Kad darbai vyktų sklandžiai, reikės vidinio susiklausymo ne tik tarp mūsų ligoninės medikų, bet ir tarp kitų įstaigų, teikiančių skubią pagalbą“, – įsitikinusi D.Jarašūnienė.
Pacientus parsigabena patys
„Įsteigus antrąjį miokardo infarkto klasterį – be ST pakilimo – didžiausią pokytį pajus didelės infarkto rizikos ligonių grupė, nes atsiras daugiau aiškumo, kokiais kriterijais remdamiesi ir, kokių rajonų gydytojai turi skambinti mums, kad pacientai kuo greičiau sulauktų pagalbos“, – antrino Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Nerijus Klimas.
Pagal nustatytą tvarką tiesiai į Klaipėdos jūrininkų ligoninę ūmaus miokardo infarkto ištiktus pacientus greitosios medicinos pagalbos automobiliai veža iš Klaipėdos, Telšių, Tauragės apskričių, išskyrus Jurbarko rajoną, kuriam artimesnis Kaunas.
„Šiuo atveju vertinami ne administraciniai rajonai, o atstumai iki artimiausių intervencinės kardiologijos centrų. Ūmaus infarkto atveju ir labai didelės rizikos pacientus į Klaipėdos jūrininkų ligoninę reanimobiliu parsigabename patys“, – kalbėjo gydytojas anesteziologas-reanimatologas N.Klimas.
Per metus – 2 tūkst. intervencijų
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje infarkto ištiktiems žmonėms teikiama skubi intervencinė pagalba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas kardiologas Aurimas Knokneris pasakojo, kad vien šiais metais centre pacientams atlikta beveik 2 tūkst. kardiologinių intervencijų.
Pagrindine problema gydant ūminius infarktus vis dar išlieka laikas, per kurį pacientas patenka į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kur jam atveriama širdies kraujagyslė.
Pasak II kardiologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Raugelienės, nuo skausmų pradžios pacientui užsikimšusi kraujagyslė turėtų būti atverta ne vėliau nei per dvi valandas.
Tai vadinama „auksinėmis valandomis“.
Pajutę miokardo infarkto simptomus pacientai turėtų kuo skubiau kreiptis į medikus.
„Dažniausiai tai būna spaudžiančio, banguojančio pobūdžio skausmas krūtinėje, užsitęsęs 15–20 minučių ir ilgiau. Ramybės būsenoje skausmas gali būti maudžiantis, plintantis į kaklą, gerklę, kartais – į kairę ranką. Tai ženklas, kad reikia nedelsiant kviestis pagalbą. Stenokardinius skausmus patyrę pacientai paprastai jau žino šiuos simptomus“, – sakė R.Raugelienė.
Suserga ir jauni
Klastinga aterosklerozė yra nebyli, vystosi ilgai, o simptomai užklumpa netikėtai, kai arterijų spindis susiaurėja daugiau nei 50 proc. ir jose susidaro trombai.
Aterosklerozės negalima sieti vien su amžiumi. Ją sąlygoja daugelis veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, įtampa, stresas.
„Jeigu per dvi valandas pacientas patenka į ligoninę ir jam atstatoma kraujotaka, gali būti, kad jokių liekamųjų reiškinių po infarkto nebus. Tačiau užsitęsus procesui liekamųjų pasekmių daugėja, tai yra širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai, vožtuvų nesandarumas. Todėl medikams keliamas uždavinys ir yra kiekvienam pacientui maksimaliai greitai suteikti geriausią pagalbą“, – pabrėžė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja Roma Kavaliauskienė.
Pašnekovės žodžiais tariant, atsiradus modernioms gydymo metodikoms pacientų gulėjimo laikas ligoninėje po operacijos sutrumpėjo kone perpus. Jei anksčiau vidurkis buvo iki 10 dienų, tai šiuo metu po trijų–penkių parų ligonis išvyksta reabilitaciniam gydymui.
Siekiant padėti pacientui, patyrusiam ūmų miokardo infarktą, artimiausiu metu ligoninėje planuojama atidaryti širdies nepakankamumo kabinetą, pradėti taikyti naujas metodikas rimto sutrikimams gydyti.
„Šiame darbe svarbi kiekviena grandis – nuo greitosios medicininės pagalbos, intensyviosios terapijos, priėmimo iki intervencinės kardiologijos. Vaizdžiai tariant, orkestro muzika gali gražiai skambėti tik vienu atveju – jei visi instrumentai yra suderinti ir visi žino natas. Labai svarbu ir tai, kad pacientas kreiptųsi laiku“, – atkreipė dėmesį D.Jarašūnienė.
