Pastebima, kad pacientai vis dažniau kreipiasi dėl užleistų akių ligų, kai jau ne visada galima sugrąžinti prarastas regėjimo funkcijas. Viena iš tokių ligų – glaukoma. Apie šią ligą ir jos gydymo galimybes kalbiname  Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovę prof. Ingridą Janulevičienę. Pasak profesorės, vienintelis būdas išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti ši klastinga liga – tai reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku nustatytų ligą ir skirtų atitinkamą gydymą.

– Profesore, kodėl svarbu glaukomą diagnozuoti laiku?

– Glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi, nes pacientui kreipusis per vėlai, kai pakitimai akyse jau toli pažengę, gydytojai nebegali užkirsti kelio aklumui.  Dažnai pacientai net nežino, kad serga šia liga, nes pradinėse stadijose glaukoma nesukelia jokių nusiskundimų, lėtai siaurėja akiplotis. Vėliau darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“. Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau skirtingu greičiu, todėl žiūrint abejomis akimis, atrodo, kad regėjimas geras. Be to, sergant glaukoma, tris kartus dažniau pasireiškia sunkios gretutinės širdies-kraujagyslių ligos, kepenų ligos, cukrinis diabetas, skrandžio opos.

Reguliari akių patikra leistų nustatyti glaukomą laiku ir paskirti savalaikį gydymą. Skaičiuojama, kad pasaulyje glaukoma serga apie 3,5 proc. 40-80 metų amžiaus žmonių, o apie 50 proc. sergančiųjų nežino, kad šia liga serga. Prognozuojama, kad 2040 m. glaukoma sirgs apie 111,8 milijonų žmonių.

– Kokie šios ligos gydymo būdai?

– Sergant glaukoma, pradinis gydymas yra rizikos veiksnių korekcija – skiriami akispūdį mažinantys lašai, taikomas lazerinis gydymas. Šiam gydymui nedavus efekto ir toliau progresuojant pakitimams, taikomi chirurginiai gydymo metodai, tačiau net ir po sėkmingai atliktos glaukomos operacijos, liga gali progresuoti. Svarbiausia įvertinti, ar sulėtėja progresavimas tiek, kad pacientui užtektų regėjimo iki gyvenimo pabaigos.

– Kodėl pacientams svarbu reguliariai tikrintis regėjimą?

– Apie 80 proc. informacijos mus pasiekia per regėjimą. Moksliškai įrodyta, kad netekus regėjimo suprastėja ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sutrumpėja gyvenimo trukmė.

Nuotolinis darbas ir ilgesnis laikas praleidžiamas prie ekranų yra susijęs su akies paviršiaus problemomis, sausos akies sindromu ir blogesne gyvenimo kokybe. Taip pat, naudojantis elektronikos prietaisais, didėja rizika atsirasti ne tik akies paviršiaus pažeidimams, bet ir geltonosios dėmės degeneracijai, trumparegystei.

Karantino laikotarpiu dažnai pacientai dėl lėtinių akių ligų tokių kaip katarakta, geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma kreipiasi per vėlai. Tai kelia pavojų, kad uždelstos ligos sukels negrįžtamus regėjimo pokyčius, dėl kurių atstatyti regėjimo bus beveik neįmanoma.

– Dėl kokių priežasčių pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytoją oftalmologą?

– Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją, skundžiasi akių perštėjimu, teigia, kad akys lyg „pripiltos smėlio“, greitai pavargsta dirbant kompiuteriu, vakarais tampa sunkios. Tai – sausos akies sindromui būdingi nusiskundimai, tačiau būtent šie nusiskundimai gali tapti sudėtingos akių ligos diagnostikos pradžia. Po detalaus akių būklės patikrinimo, gali būti įtariama ar patvirtinama diagnozė, skiriamas gydymas ir sudaromas tolesnio sekimo bei priežiūros planas. Kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo.

– Kaip COVID-19 pandemija paveikė akių sveikatą?

– Nuotolinis darbas ir prie ekranų praleidžiamas ilgesnis laikas yra susijęs su akies paviršiaus problemomis, sausos akies sindromu ir blogesne gyvenimo kokybe. Neryškus, išplaukęs matymas, akių sausumas kartais pasireiškia smėlio jausmu akyse, o kartais priešingai – intensyviu refleksiniu ašarojimu, kai pats organizmas stengiasi drėkinti akies paviršių. Tačiau jo metu nesusidaro kokybiška taip vadinama „ašarų plėvelė“, kuri turėtų tolygiai padengti akies paviršių vandens-mucino ir riebalų sluoksniu. Todėl nubėgus vandeningoms ašaroms, akis ir toliau lieka sausa.

Regos sutrikimai dažniau pasireiškia dėl elektronikos prietaisų skleidžiamos mėlynos šviesos, dėl kurios dažniau atsiranda geltonosios dėmės degeneracija. Mėlyna ekranų skleidžiama šviesa gali sukelti fototoksinį pažeidimą. Matomos šviesos spektras turi skirtingus bangų ilgius ir atitinkamai skirtingus energijos lygmenis. Mėlynos šviesos yra trumpesnis bangos ilgis ir didesnė energija, lyginant su kitomis spalvomis. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp akių pažeidimų ir mėlynos 415-455 nanometrų ilgio šviesos. Dauguma išmaniųjų telefonų, televizorių, planšečių mėlynos bangos ilgis ir yra 400-490 nanometrų.

Sausis – žinių apie glaukomą mėnuo. Gydytojai primena, kad pandemija gerokai pakeitė įprastą gyvenimo tvarką, bet jie yra pasirengę saugiai ir kompetentingai atlikti savo pareigą ir padėti pacientams. Registracijai pas gydytojus specialistus veikia ne tik įprasta registracija telefonu arba atvykus į gydymo įstaigą, bet ir išankstinė pacientų registracijos sistema https://ipr.esveikata.lt, leidžianti pacientams pasirinkti ir nuotoliniu būdu rezervuoti konsultacijos laiką.

– Ši savaitė pasaulyje skirta glaukomos prevencijai. Nemažas indėlis tyrinėjant šios klastingos ligos priežastis tenka ir Lietuvos mokslininkams. Štai vienos jūsų doktorantės baigiamasis darbas apie galvospūdžio įtaką glaukomai sulaukė dėmesio pasaulio mastu.

– Nenorėčiau apsiriboti vieno doktoranto darbu. Linos Šiaudvytytės tyrimas buvo svarbus ir įdomus, nes bendradarbiavome su KTU mokslininkais, kurie sukūrė technologiją, leidžiančią neinvazyviu būdu pamatuoti galvospūdį, vykdėme tarptautinį visuotinės dotacijos projektą. Visgi glaukomos mechanizmai nėra iki galo aiškūs, įtakos turi ne tik akispūdis ir galvospūdis. Štai kita doktorantė Rūta Mačiulaitienė tyrinėja naujus glaukomos gydymo metodus, ieško, kaip apsaugoti regos nervą.

Akvilė Daveckaitė – sąsąjas tarp neurodegeneracinių ligų – panašu, kad glaukomos, Parkinsono, Alzheimerio ligų atvejais ankstyvi pažeidimai gali būti nustatomi būtent akių tyrimų metu. Pernai metais doktorantūrą baigė ir sėkmingai apsigynė Daiva Pailavičiūtė-Baikštienė, kurios tema buvo glaukomos chirurgijos ypatumai. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo mokinių pasiekimais. Nors esame pakankamai maža šalis, pasauliniu mastu tikrai neblogai atrodome.

– Atitinkamas asmeninis įvertinimas ir tai, kad pernai rudenį tapote Europos glaukomos draugijos tarybos nare.

– Malonu, kad tave pastebi, tačiau sėdėti drauge su pasaulinio lygio mokslininkais ir specialistais prie vieno stalo – kartu ir didžiulis įpareigojimas. Keliamos bendros problemos, tačiau vieningai jas išspręsti toje pačioje Europoje gali būti sudėtinga. Vieniems trūksta pinigų, kitiems – žinių, tretiems – net prieigos prie interneto. Kitą kartą norintieji mokytis tam tiesiog neturi galimybių. Todėl neatsitiktinai dalyvauju ir komiteto, kuris skiria stipendijas glaukomos specialistams Europoje, veikloje.

– Suvaldyti glaukomą – vis dar vienas didžiausių oftalmologų iššūkių?

Jei kataraktą ar amžinės geltonosios dėmės degeneraciją išduoda tam tikri simptomai ir sėkmingai padėti šiems ligoniams galima laiku, glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi.

– Kiekvienam sergančiajam svarbiausia atrodo ta liga, su kuria jis pats susidūrė. Tačiau jei kataraktą ar amžinės geltonosios dėmės degeneraciją išduoda tam tikri simptomai ir sėkmingai padėti šiems ligoniams galima laiku, glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi. Žmogui ilgą laiką atrodo, kad jis mato puikiai, tačiau akiplotis nepastebimai siaurėja. Iki tol, kol pacientas atkreipia dėmesį, kad regėjimas suprastėjo, ši lėtinė, su amžiumi progresuojanti liga paprastai jau būna pažengusi – „nuėjusi“ du trečdalius kelio.

O suvaldyti glaukomą galima tik tos stadijos, kada ji buvo diagnozuota. Kuo didesnį pagreitį ji įgauna, tuo padėti sunkiau. Kasmet minime glaukomos savaitę, kalbame apie ligą, skatiname bent kartą per metus pasitikrinti. Atrodo, smarkiai pažengusios glaukomos atvejų turėtų beveik nepasitaikyti, ypač tarp jaunų, aktyvių žmonių, kuriems dar visas gyvenimas prieš akis. Deja, realybė yra kitokia. Paprastai pacientų, kuriems yra diagnozuota glaukoma yra lygiai tiek pat, kiek ir nediagnozuotų.

– Vadinasi, didžiausia problema – ne mūsų medicinos galimybių, bet pačių žmonių rūpinimosi savimi stoka?

– Turime įvairiausios aparatūros ir visas galimybes anksti nustatyti glaukomą. Mūsų specialistai ne tik šią vieną savaitę, bet visus metus pasiruošę kasdien atlikti būtiniausius tyrimus, kad glaukoma būtų nustatyta anksti. Tereikia ateiti. Nors tokie simptomai kaip ašarojančios akys, mirguliavimas vairuojant, akinių stygius skaitant nėra glaukomos požymis, tai gali padėti laiku patekti pas gydytoją.

Kita vertus, labai svarbus paciento elgesys jau paskyrus gydymą. Jei žmogus nenori pripažinti, kad jam reikia pagalbos, gydytojas ne visada gali padėti.

Beje, lietuviai – labai kantrūs. Jei gydymas netinka, jie tiesiog nebesigydo ir galvoja, kad problema savaime išsispręs. O naujo gydymo ieškoti būtina, nes kito būdo glaukomai sustabdyti nėra.

– Specialistai pastebi, kad gydant brandaus amžiaus pacientą dažnai dėl šalutinio vaistų poveikio nepavyksta išvengti ir operacijos.

– Vaistai bet kuriuo atveju turi šalutinį poveikį, lašinant lašus akies paviršius yra pažeidžiamas. Taigi vartojant vaistus būtinai skiriama ir papildoma pagalba akims – vitaminai ar dirbtinės ašaros. Deja, operacija problemos neišsprendžia, glaukoma vis tiek lieka. Aišku, kai glaukoma operuojama dar negydytoje akyje, kada akies paviršiaus audiniai nėra paveikti ligos, galima pasiekti sėkmingesnio rezultato, gijimas lengvesnis. Tačiau kitiems po operacijos problemos tik prasideda – žaizda gyja ne taip, kaip tikėtasi, yra randėjimo tikimybė. Ir tada rezultato nėra, vis tiek reikia grįžti prie tų pačių vaistų.

– Kuo jus sužavėjo oftalmologija?

– Pro mikroskopą tyrinėjama akis – visai kitas pasaulis, stipriai besiskiriantis nuo kitų medicinos sričių. Juo labiau visai naujos erdvės atsivėrė tobulėjant technologijoms. Dabar didžiausiu iššūkiu išlieka – ką padaryti, jei akis nemato, kaip tai išgydyti, koks robotukas ar prietaisas galėtų atstoti receptorius, kurie atsakingi už regą.

Teoriškai žinome, kad žūsta nervinės ląstelės, o ką padaryti, kaip jas apgauti, kad jos nesusirgtų, kaip atrasti, kurios ketina sirgti ir užkirsti tam kelią bei galiausiai, kaip atkurti jau numirusias. Šiandien regos nervo atkūrimas ir persodinimas – didelė mokslininkų viltis ir svajonė.

Dosjė

Nuo 2000 m. iki dabar – Akių ligų klinikos gydytoja-oftalmologė

2000–2010 m. – Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikos administratorė,

2009–2011 m. – Kauno medicinos universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos docentė

Nuo 2010 m.iki dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė

Nuo 2011 m. iki dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akių ligų klinikos profesorė.

2011 m. pelnė Amerikos oftalmologų akademijos apdovanojimą.

Nuo 2004 m. iki dabar – Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė

Nuo 2009 m. iki dabar – Europos oftalmologų draugijos tarybos atstovė Lietuvai

Nuo 2016 m. – išrinkta Europos Glaukomos draugijos Vykdomosios Tarybos nare.

– Ką daryti, kai šeimos gydytojo siuntimą oftalmologo konsultacijai turintys ligoniai negali užsiregistruoti ne tik pas jus, nors labai to norėtų, bet ir nė pas vieną Kauno klinikų oftalmologą. Internetinėje sergu.lt registratūroje – vieni nuliai, tai ir telefonu teirautis talonėlių yra beprasmiška.

– Pirmiausia mums visiems reikia diferencijuoti, dėl kokios problemos ir kur kreiptis susirgus. Pagal dabartinę tvarką galima rinktis gydymo įstaigą ir joje dirbantį specialistą. Nueina ligonis pas šeimos gydytoją ir sako: kažkas negerai su mano akimis. Gali būti, kad netinka akiniai skaityti, bet gali būti ir taip, kad akis reikia operuoti, pavyzdžiui, dėl kataraktos. Gali būti ir kitokių regėjimo problemų, kurios yra neurologinių ar kardiologinių ligų padarinys, todėl reikia neurologo ar kardiologo konsultacijos.

Dėl visų šių problemų pacientai išsirikiuoja vienoje eilėje prie universitetinės Akių ligų klinikos, nes galvoja, kad tik čia gaus deramą pagalbą. Toks neteisingas mąstymas sukelia daug problemų, ir pas trečiojo lygio specialistus nepatenka tie, kuriems reikia patekti būtent čia. Ateina prieš du mėnesius užsiregistravusieji ir sako: man reikia akinių skaityti. Juos kuo puikiausiai gali parinkti optikose dirbantys gydytojai oftalmologai. Jie gali atlikti ir profilaktinius tyrimus: nustatyti akispūdį, refrakciją, nufotografuoti akių dugną.

– Kur kreiptis, galėtų patarti šeimos gydytojas, rašantis siuntimą specialisto konsultacijai?

– Pagal universitetinės ligoninės tvarką į ją turi patekti pacientai, kuriems jau atlikti pradiniai tyrimai. Mes juos toliau vertiname arba tiksliname. Būna pacientų, kurie pas mus ateina dėl to, kad jiems graužia akis. O taip gali atsitikti, kai visą dieną dirbame kompiuteriu arba nuo ryto iki vakaro žiūrime televizorių. Tokiu atveju gali padėti ir vaistininkas, pasiūlęs dirbtinių ašarų. Kai kurios sausų akių problemos įveikiamos nesunkiai. Esant sunkioms sausos akies formoms, kai akyse atsiranda žaizdos, jos opėja, pas gydytoją reikia eiti nedelsiant. Deja, neretai tokie ligoniai elgiasi atvirkščiai, sėdi namuose ir laukia, gal bėda praeis savaime.

– Kaip išsaugoti sveikas akis ir gerą regėjimą? Daugumai iš mūsų  reikalingi akiniai, jei ne nuolat naudoti, tai, bėgant metams, atsiranda skaitymo akinių poreikis. O kiek vaikų su akiniais...

– Reikia žinoti tris pagrindinius dalykus. Pirmiausia, koks mūsų gyvenimo būdas: kiek dirbame, kiek ilsimės. Daug kas iš mūsų dirba nuo ryto iki vakaro, po to sėda prie televizoriaus, kompiuterio ar "iPhono". Kada akims pailsėti? Kas iš mūsų atlieka paprasčiausią pratimą – pabūti užsimerkus arba nesusikaupus pažiūrėti į tolį? Rastume tam laiko, bet net nepagalvojame, kad jei neleisime pailsėti akims, jos tikrai netarnaus mums amžinai.

Antras dalykas – mityba. Ne tik dėl akių ji turi būti sveika, subalansuota. Jei valgome šlamštą, atleiskite už tą žodį, tikėtis, kad jo galutiniai produktai ilgainiui nenusės šlakais, degeneraciniais pakitimais, būtų naivu.

Reikia keisti blogus įpročius ir nelaukti, kol atsiras ligos.

Trečias dalykas – reikia keisti blogus įpročius ir nelaukti, kol atsiras ligos. Norint sulaukti sveikos senatvės, reikia sveikai gyventi nuo jaunystės. O mes galvojame taip: atsiras problema, nueisime pas daktarą. Norime, kad jis duotų stebuklingą tabletę, ir išvengsime degeneracijos, kataraktos. Deja, taip nebūna.

– Mums nuolat primenama saugoti širdį, neperšalti ir panašai. Akys – tarsi atskiras organas, ir su bendra organizmo būkle jų nesiejame. Taip kenkiame sau?

– Senovės filosofai sakė, kad akys yra sielos veidrodis. Jei siela nesveika – nesveikos ir akys. Regėjimas gyvenimo kokybę lemia net 90 proc. Ar susimąstome apie tai? Dauguma galvoja, kad pirštų sąnariai sustingo, jei negali įverti siūlo į adatą, bet nesusirūpina, kad jos nemato. Sunku pasakyti, kas blogiau: nematyti adatos ar jos nesučiupinėti? Akis turime dvi, galima sakyti, kad viena yra pirmoji, kita – paskutinė. Nuo akių ligų staigi mirtis, kaip nuo širdies, neištiks, gal todėl jų nebijome. Didžioji akių ligų dalis yra lėtinės neinfekcinės, jos progresuoja lėtai, ir ateina diena, kai pasireiškia. Kraujotakos sutrikimai gali būti neurologinių ar kardiologinių ligų komplikacijos.

– Kaip tai susiję su akimis?

– Akys yra galvoje. Akių tinklainė – tai smegenų dalis, joje yra nervinės ląstelės, šviesos patekimą į akį transformuojančios į regėjimo pojūtį, ir neuronais informacija perduodama į smegenis. Šios ją apdoroja, išanalizuoja. Jei akis paduoda blogą informaciją, smegenys neturi ko analizuoti. Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių, kaip, pavyzdžiui, netinkami akiniai, akys žvairuoja, terpės neskaidrios, nes išsivysčiusi katarakta ar viduje akies išsiliejęs kraujas. Jei vietoje nervinių ląstelių susikaupęs pigmentas, riebaliniai intarpai, akis gali atrodyti sveika, bet regėjimo pojūtis bus sutrikęs.

– O kaip širdis gali pakenkti akims?

– Kai širdis nesveika, sutrinka akies aprūpinimas krauju, atnešamos nekokybiškos maisto medžiagos, nepašalinami toksinai, jie kaupiasi. Akis yra labai izoliuotas uždaras organas. Kas patenka į apvalų akies obuolį,  tas jame ir laikosi. Nuo odos nešvarumus galime nuplauti muilu, iš akies, deja, ne.

– Tuomet padeda gydytojai oftalmologai...

– Gydytojai oftalmolgai tikrai gali padėti, tačiau mes ne dievai. Galime padėti daugeliu atveju, net ir kai kurių rūšių aklumą galime gydyti. Bet jei akies nervas jau žuvęs, išsivysčiusi tinklainės degeneracija, jos vietoje – tik randai, tokiu atveju padėti nebeįmanoma. Akis nėra paprastas fofotaparatas, kuris paima vaizdą ir nusiunčia jį į smegenis. Turi būti sveika ir tinklainė, ir regos nervas, ir optinis traktas – regos takai. Viskas iki pat smegenų žievės turi būti sveika, kad galėtume regėti.

– Regėjimą atima viena pavojingiausių lėtinių ligų – glaukoma? Kaip ją įtarti iš anksto?

– Tai regos nervo liga, kuri, laiku jos nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, baigiasi negrįžtamu aklumu. Negrįžtamas aklumas reiškia, kad sugrąžinti proceso atgal, padaryti taip, kad žmogus vėl matytų, negalime. Tačiau gera žinia ta, kad aklumas nuo glaukomos yra išvengiamas. Vadinasi, laiku pradėję gydyti, galime stabilizuoti ar bent sulėtinti ligos eigą. Siekiame, kad žmogus iki gyvenimo pabaigos išsaugotų regėjimo funkcijas.

Glaukoma yra neskausminga, neturi jokių specifinių ankstyvų simptomų, todėl tai labai klastinga liga. Žmonės dažniausiai susirūpina, pajautę skausmą ar kokį kitą ligos simptomą, pavyzdžiui, plaukiojantį debesėlį ar rūką. Tačiau susirgus glaukoma jokių specifinių ankstyvų simptomų nėra: matymas slopsta lėtai, negrįžtamai siaurėja regos laukas, kol rega visai išnyksta.

– Tai gal reikia skubėti pas gydytoją, vos pajutus, kad regėjimas silpsta?

– Ne visų ligų atvejais žmogus pajunta silpnėjantį regėjimą, juolab kad žiūrėdamas abiem akimis mato gerai, kol atsitiktinai primerkus vieną akį, pastebi sutrikimą. Glaukomos atveju siaurėja regos laukas, todėl ligonis gerai mato į tolį gana ilgai.

– Vadinasi, reikia periodiškai tikrintis akis profilaktiškai?

– Būtent tai ir yra svarbiausia. Visiems. Sulaukusiems 40 metų akis reikia pasitikrinti bent kartą per metus. Tiems, kurių tėvams, seneliams ar kitiems artimiesiems buvo diagnozuota glaukoma, rekomenduojama pradėti tikrintis jau nuo 20 metų. Geriau pasitikrinti ir nieko nerasti, nei ligą uždelsti. Kauno klinikose yra pati naujausia ir moderniausia aparatūra, kuria galime įvertinti ankstyvus pakitimus ir sustabdyti ligą, kad nereikėtų praleisti senatvę tamsoje.

– Nuo apakimo gelbsti vaistai?

– Akių ligų ir aklumo priežasčių gali būti įvairių. Nuo glaukomos sukelto aklumo tikrai pirmiausia gelbsti akių lašai. Jie visiems, sergantiesiems glaukoma, kompensuojami 80 proc., ir tai yra didelė paspirtis. Vaistus tenka vartoti visą likusį gyvenimą ir laikytis gydytojo nurodymų. Dažnai pacientai skundžiasi, kad palašino ir nepagerėjo. Reikia suprasti: glaukomos atveju vaistai skiriami tam, kad nebūtų blogiau. Esant geltonosios dėmės degeneracijai, vadinamosios šlapios, eksudacinės, formos gydomos vaistų injekcijomis į akies vidų. Injekcijos kartojamos įvairiais intervalais, kas kelis mėnesius, kol degeneracija stabilizuojasi.

– Katarakta – atvirkščiai, gydoma operaciniu būdu? Kaip ją įtarti sau pačiam?

– Kataraktos simptomai – blogėjanti rega į tolį, vis stiprėjantis rūkas akyse. Nebetinka akiniai skaityti, ir su jais blogai, ir be jų. Vienintelis objektyvus ir teisingas kataraktos gydymas – drumsto lęšiuko pašalinimas ir dirbtinio implantavimas.

– Kaip vertinate chirurginį trumparegystės gydymą?

– Labai kritiškai vertinu tuos chirurginio gydymo metodus, kurie nesusiję su specialiomis terapinėmis indikacijomis. Supjaustyti sveiką rageną vien tam, kad nereikėtų akinių, nėra teisinga. Randinis audinys visada blogesnis už sveiką. Dabar atliekamos lazerinės procedūros, ir komplikacijų skaičius daug mažesnis.

– Geriau akiniai ir kontaktiniai lęšiai?

– Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Akiniai neliečia akies paviršiaus, mažesnė tikimybė subraižyti akį ar įnešti infekciją. Kontaktiniai lęšiai yra puikus pasirinkimas aktyviems, sportuojantiems žmonėms, taip pat tiems, kurie nenori akinių. Deja, su kontaktiniais lęšiais susiję daugybė priežiūros ypatumų, švaros reikalavimų. Reikia laikytis gydytojų nurodymų, nes grėsmingos komplikacijos dėl blogos kontaktinių lęšių priežiūros gali baigtis ragenos persodinimo operacija. Kai kurie žmonės netoleruoja kontaktinių lęšių, todėl tenka ieškoti kitokių regėjimo koregavimo variantų. Medicinoje nebūna, kad visiems tiktų absoliučiai viskas.

Deja, su kontaktiniais lęšiais susiję daugybė priežiūros ypatumų, švaros reikalavimų.

– Gal reikia valgyti daug morkų, kad išsaugotume gerą regėjimą?

– Yra toks posakis: jei esi alkanas – suvalgyk morką. Jei jos nesinori, vadinasi, nesi alkanas. Morkos sveikiau nei sumuštiniai su dešra, bet jas valgant išgelbėti regėjimą tikrai nepavyks.

– Akims kenkia skaitymas atsigulus?

– Toks paprotys žalingas, nes skaitant atsigulus keičiasi žiūros kampas. Geriausias matymas tada, kai žiūrime centrine akies dalimi ir vaizdas patenka į centrinę tinklainės dalį. Atsigulę matome ne centru, jis būna pasislinkęs. Tai vargina akį. Be to, tokia galvos padėtis yra netaisyklinga ir užspaudžiamos kaklo kraujagyslės. Ne tik raukšlės ant kaklo formuojasi, bet ir kraujotaka sutrinka, o tai tikrai nesveika.

– Jūs daug bendraujate su garsiausiais pasaulio oftalmologais. Ką naujo žada oftalmologijos mokslas?

– Akių kol kas dar niekas nežada persodinti, todėl reikia saugoti savas. Pažangiausia naujovė – keisti mąstymą, atsikratyti blogų įpročių, saugoti sveikatą. Galvokime apie sveiką senatvę, kol esame jauni.