PSO taip pat rekomenduoja uždrausti visas kvapiąsias medžiagas, įskaitant mentolį ir sintetinius jo analogus.

Lietuvoje nuo praėjusių metų spalio galioja draudimas prekiauti kaitinamojo tabako gaminiais, jeigu juose yra pridėtinio kvapo ar skonio. Tuo metu įvairių skonių ir kvapų elektroninėmis cigaretėmis prekiauti draudžiama nuo 2022-ųjų, tačiau to nepaisoma.

Anot PSO, elektroninės cigaretės su nikotinu sukelia didelę priklausomybę ir kenkia sveikatai, o jų pasiūla rinkoje sparčiai auga pasauliniu mastu ir pasižymi didele produktų gausa.

„Prieinamumas, skonių įvairovė, agresyvi prekyba, klaidinanti reklama, kad tai mažiau kenksminga alternatyva įprastoms cigaretėms, turi neigiamų pasekmių – įtraukia vis daugiau vaikų ir jaunimo. Daugelyje šalių jaunimas elektronines cigaretes vartoja dažniau nei suaugusieji“, – nurodoma Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) pranešime, kuriame cituojama PSO.

Organizacija siūlo nustatyti maksimalią elektroninės cigaretės baterijos galią, siekiant apriboti galios įtaką nikotino ir toksinių medžiagų tiekimui.

PSO taip pat nurodo uždrausti įrenginio funkcijas, leidžiančias perduoti informaciją trečiosioms šalims ir iš jų, siūlo atsisakyti priedų, turinčių kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai savybių.

PSO įspėjo šalis kontroliuoti draudimą parduoti elektronines cigaretes vaikams ir pridūrė, kad elektroninių cigarečių kontrolės priemonės turi būti orientuotos į pasiūlos ir paklausos mažinimą.

Anot NTAKD, vis daugiau mokinių iki 13 metų Lietuvoje pradeda vartoti elektronines cigaretes.

2022 metais atliktas Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas parodė, kad tarp 5–9 klasių mokinių elektroninių cigarečių vartojimas per pastarąsias 30 dienų Lietuvoje didėja. 2014 metais jis siekė 11,7 proc., 2018 metais – 17,9 proc., o 2022 metais – 21 procentą.

Seimas pernai gruodį nutarė padidinti baudas už rūkalų pardavimą nepilnamečiams ir jas įvesti elektroninių cigarečių bei jų pildyklių perpardavėjams.

Pagal priimtas pataisas, tabako ar susijusių gaminių, tarp jų ir elektroninių cigarečių, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas, jų pardavimas prekybos ar viešojo maitinimo vietose nepilnamečiams užtrauktų baudą nuo 220 iki 320 eurų. Tai padarius pakartotinai grėstų 320–580 eurų bauda.

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad  vidutiniškai vienas žmogus kasdien suvalgo apie kilogramą maisto iš plastikinių ar kitokių pakuočių, iš kurių į maistą patenka įvairių cheminių medžiagų. Jų didžiausi leistini kiekiai yra ribojami ir kontroliuojami. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiemet perėmusi su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių kontrolę, šiai sričiai skiria ypatingą dėmesį.

Cheminės medžiagos iš pakuotės migruoja į produktą

Kaip užtikrinti, kad iš įvairių pakuočių, vienkartinių indų, pakavimo medžiagų, ypač plastiko, į maisto produktus nepatektų toksiškų dalelių, rugsėjo 22 d. tarptautinėje konferencijoje „Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų rizikos vertinimas ir valdymas gamybos ir prekybos įmonėse“ patirtimi dalinosi Vokietijos, Belgijos, Airijos, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekspertai.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja Dalia Uksienė pabrėžė, kad dėl netinkamos pakuotės net ekologiškas, aukščiausios kokybės produktas gali tapti kenksmingas. Mat medžiagos, esančios pakuotėse, liesdamosi su maistu į jį migruoja. „Kai kurios cheminės medžiagos yra toksiškos, jos kaupiasi organizme. Ūmių apsinuodijimų nediagnozuojama, tačiau po tam tikro laiko gali išsivystyti įvairios lėtinės ligos“, - sakė D. Uksienė.

Lietuvoje tirti įpakavimai – saugūs

„Europos Komisija paskelbė, kad verslininkai, gaminantys su maistu besiliečiančius gaminius ar pakuojantys produktus, dabar kur kas atsakingesni nei prieš dešimt metų. Lietuvoje atlikti tyrimai tą patvirtino. Šiemet atlikus beveik 2 tūkst. patikrinimų, nenustatyta pažeidimų. Patikrinus sulčių pakuotes, šviežiems konditerijos gaminiams skirtus įpakavimus, kartonines picų dėžes, polietileninius maišelius ir vienkartinius plastikinius indelius, paaiškėjo, kad mūsų verslininkai naudoja saugias pakuotes“, - teigė A. Išarienė.

Ši kontrolės sritis Lietuvoje bus toliau stiprinama:  registruojami gaminių ir medžiagų, besiliečiančių su maistu, gamintojai bei importuotojai, atliekami pakuočių laboratoriniai tyrimai.

„Tokia sistema veikia daugelyje Europos šalių – su maistu besiliečiančių medžiagų kontrolė prasideda nuo jų gamintojų, importuotojų ir platintojų registro sudarymo. Tai principinė nuostata, įgyvendinama vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, - pabrėžė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius. – Kita svarbi šios srities kontrolės dalis – laboratoriniai tyrimai. Jie padeda įvertinti su maistu besiliečiančių medžiagų išskiriamas chemines daleles ir jų kiekį“.

Pasak Z. Stanevičiaus, laboratorinių tyrimų patikimumą ir objektyvumą lemia mėginių atrinkimo ir tyrimo metodikos, todėl jos turi būti akredituotos.

Vokietijoje tiriamas net popierius

Dr. Stefano Merkel iš Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto sakė, kad visose šalyse turi būti skiriamas itin didelis dėmesys su maistu besiliečiančioms medžiagoms, nes jas sudaro tūkstančiai dalelių ir ne visų jų poveikis žmogui yra žinomas. „Vokiečiai daug dėmesio skiria net popieriaus tyrimams. Nors jis vadinamas viena ekologiškiausių medžiagų, tačiau pakuotėms dažnai naudojamas dažytas, kitomis medžiagomis padengtas ar maišytas su plastiku popierius“, - pabrėžė S. Merkel.

Belgijoje yra sukurta duomenų bazė, kurioje surinkta beveik 9 tūkst. medžiagų, kurios gali liestis su maistu. Bazę, kurioje – informacija apie konkrečios medžiagos cheminę sudėtį, nurodytas reglamentas, į kurį ji įtraukta, išsiskyrimo ribinė vertė, galima rasti www.fcm.wiv-isp.be. Duomenų bazę ir kitus tyrimus konferencijoje pristatė Belgijos visuomenės sveikatos mokslinio instituto mokslinė vaistinių medžiagų toksikologė Birgit Martnens.

Airijos, Danijos, Latvijos ir Estijos atstovai pasidalino su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų rizikos valdymo bei valstybinės kontrolės patirtimis.

„VMVT specialistai tik šiemet perėmę šių medžiagų kontrolę, konferencijoje išgirdo daug praktinės informacijos kaip kitose šalyse užtikrinama, kad maisto pakuotės būtų saugios. Kolegų patirtį jie pritaikys savo darbe tiek kontroliuodami verslininkus, tiek konsultuodami, kad visi jaustumėmės ramūs ir saugūs dėl su maistu besiliečiančių medžiagų“, - apibendrino Z. Stanevičius.

Importuotojams ir eksportuotojams nuo gegužės privalant deklaruoti pakuotės atitikimą Europos Sąjungos (ES) direktyvoms, verslininkai nežino, kokiais kriterijais reikės vadovautis, rašo "Verslo žinios".

"Visi gamintojai ir importuotojai nuo gegužės 1 dienos nebeturės teisės rinkai patiekti pakuotės ar supakuoto produkto, jei prieš išleidžiant jį į rinką nebus įrodyta ir formaliai deklaruota, kad pakuotė tenkina visus Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos ir darniųjų standartų reikalavimus", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė viešosios įstaigos Pakavimo instituto direktorius Lionginas Paulauskas.

Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis tvirtino, kad verslininkams šiuo metu nėra aišku, kaip reikės įrodyti, ar naudojama pakuotė yra tinkama, nes ES direktyvoje nėra nurodyti tikslūs pakuotės kriterijai.

Vyriausybė antradienį pritarė užstato už plastiko ir aliumio tarą sistemai. Tačiau, pasak aplinkos ministro Valentino Mazurono, kol kas nenustatytas konkretus užstato dydis.

"Vyriausybė pasitarimo metu iš esmės pritarė užstato sistemai, atitinkamam įstatymo pakeitimui ir pavasario sesijoje bus pradėta svarstyti Seime, ir manau, kad per pavasario sesiją mes privalom ir tikiuosi, kad priimsim šitą įstatymą.", - antradienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė V.Mazuronis.

Pasak jo, kol kas neapsispręsta, kokia kaina bus nustatyta už tarą, tačiau ji gali svyruoti tarp 20-30 centų.

"To aš dabar dar pasakyti negalėčiau, reikės susirinkus apsispręsti, bet ji negalėtų būti per maža, todėl, kad žmonės paprasčiausiai neneš tos taros, o išmes, ir ji negalėtų būti per didelė. (...) Ta protinga kaina, kad skatintų nešti ir priduoti ir neleistų piktnaudžiauti. Realiai aš įsivaizduoju, kad galėtų kažkur tarp 20-30 centų", - aiškino ministras.

Pasak jo, į užstato sistemą greičiausiai bus įtraukta ne tik plastiko ir aliuminio tara, bet ir tetrapakai.

Planuojama, kad užstato sistema įsigaliotų kitų metų pabaigoje.

"Dabar priklausys nuo priėmimo datos, jeigu pavasarį priimam, tai mes skaičiuojam, kad įsigalioti turėtų nuo 2015 metų, man atrodo, lapkričio mėnesio. Reikalingas laiko tarpas pasirengimui, reikalingas konkursas administratoriui, atitinkamos įrangos pirkimas, tų presavimo mechanizmų ir panašiai. Tas pasirengimo etapas yra pakankamai rimtas, bet esmė, kad įstatymas pajudėjo", - tikino V.Mazuronis.

Ministras aiškino, kad taros surinkimu turėtų rūpintis viena įmonė visoje Lietuvoje, o aparatai buteliams ir skardinėms bus išdėlioti visose didesnėse parduotuvėse.

„Šiuo atveju bus paskelbtas konkursas, įmonė visoje Lietuvoje turėtų būti viena, kuri užsiims administravimu, tie automatai surinkimo bus visose parduotuvėse, didesnėse nei 200 kvadratų prekybos ploto ir visose kaimo parduotuvėse. Jie (laimėtojai - BNS) juos sustatys ir surinkdami atitinkamą kiekį pakuočių gaus pinigus iš gamintojų ir importuotojų. Tokia viso šito biznio esmė yra, ta prasme, žmonėms tai nekainuos nieko“, - teigė V.Mazuronis.

Anot Vyriausybės pranešimo, Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad vienkartinių pakuočių užstato sistema leidžia surinkti 80-90 proc. taros ir sumažina aplinkos taršą.

Įvedus užstato sistemą, gamintojai ir importuotojai už gėrimus, supakuotus į vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei 100 mililitrų, bet mažesnė nei trys litrai, privalės imti užstatą už šią pakuotę.

Artėjant Kalėdoms skubame pasirūpinti dovanomis šeimai, draugams bei bendradarbiams. Joms supakuoti dažniausiai renkamės parduotuvinį dovanų pakavimo popierių arba blizgius maišelius, kurie iškart po dovanos išpakavimo virsta atliekomis ir, negana to, brangiai kainuoja. Siūlome 10 alternatyvių, mažiau gamtą teršiančių dovanų pakavimo būdų, kuriems žaliavas greičiausiai rasite dulkančias namų stalčiuose ar virtuvės spintelėse. Be to, taip supakuota dovana bus asmeniškesnė ir dar labiau nudžiugins jums artimą žmogų, o užtruksite keliolika minučių ilgiau.

1. Laikraščiai ir senos knygos

Laikraščius ir senų, beverčių knygų puslapius galima panaudoti ne tik kaip dovanų pakavimo popierių, bet ir kaip dovanų pakuočių dekoracijas. Iš jų galima iškarpyti snaiges ar gavėjo vardo raides, iš juostelių suklijuoti kaspinus ir „gėles“.

Į laikraštį suvyniotą dovaną puoškite antspaudais, markeriu ar kreidelėmis nupieštais raštais, apriškite iš storų siūlų ar šiaudinių virvelių supintais kaspinais. Pats laikraščio ar knygos turinys taip pat gali būti susijęs su dovana ar tiesiog būti papildoma pramoga dovanos gavėjui, pavyzdžiui, kryžiažodžių puslapiai ar juokinga teksto ištrauka.

2. Seni žemėlapiai, lankstukai iš kelionių

Turbūt ne vienas namuose turi prikaupęs dar sovietmetį menančių pasaulio atlasų ir popierinių žemėlapių, kuriuos jau seniai pakeitė GPS, „Google Maps“ ir kitos išmaniosios technologijos.
Tokius senus žemėlapius galite panaudoti dar kartą - keliauti mėgstančius draugus nudžiuginsite į juos supakuotomis dovanomis. Jeigu į kelionę vykote kartu, panaudokite tos vietovės žemėlapį ir jame sužymėkite jūsų aplankytas, pamėgtas vietas. Pakuotės tyrinėjimas leis prisiminti smagius kelionės nuotykius. O galbūt jums artimas žmogus svajoja aplankyti vieną ar kitą šalį? Žemėlapis su pažymėtomis lankytinomis vietomis tiks įvairioms su kelione susijusioms dovanoms įpakuoti.

3. Popierius nuo batų (plonas beveik permatomas popierius)

Nauji batai dėžėse paprastai būna suvynioti į ploną apsauginį popierių. Išsaugokite šį popierių ir turėsite puikią medžiagą pakuoti dovanoms. Ant balto popieriaus galima piešti, antspauduoti tušu ar aliejiniais dažais panaudojant norimos formos kempinėlę, bulvę ar paprasčiausią trintuką. Į spalvotą, raštuotą popierių suvyniotą dovaną galima papuošti kaspinėliu ar virvute.

4. Tapetų likučiai

Nuo remonto likusios tapetų popieriaus atraižos puikiai tiks supakuoti kalėdinėms (ir ne tik) dovanoms. Kadangi tapetai yra gerokai storesni nei įprastas dovanų popierius, todėl į juos geriausia pakuoti sunkesnes dėžes. Tik priminkite dovanos gavėjui, kad vėliau arba panaudotų tapetus dar kartą, arba pristatytų į statybinių atliekų surinkimo aikšteles.

5. Seni kalendoriai ir žurnalai

Dovanų popieriaus gamyba – puikus būdas perdirbti senus žurnalus ir kalendorius. Ypač, jei pastarųjų jau nebepanaudosite pagal paskirtį. Jeigu kaupėte kalendorius, tikriausiai patiko jų nuotraukos ar piešiniai, turėjote planų juos kur nors dar kartą pritaikyti. Dovanų pakavimo metas - puiki proga tai padaryti!

6. Vaikų apipieštas popierius

Namai lūžta nuo vaikų piešinių? O gal turite užsilikusio švaraus vyniojimui tinkamo popieriaus (tiks perdirbimui atidėtas baltas, vyniojamasis rudas popierius ar paprasčiausias didelis vokas)? Vaikiškais piešiniais išmargintas dovanų popierius ypač patiks seneliams, krikšto tėvams bei artimiems šeimos draugams.

7. Medžiagų skiautės

Dovanas nebūtina vynioti tik į popierių. Pakavimui labai tiks nuo rankdarbių likusios medžiagų skiautės. Įvairias tiulio, nėrinių ir kitų medžiagų atraižas galima panaudoti kaspinams ar tiesiog dėžutės dekoravimui. Puošybos idėjų yra įvairiausių: nuo paprasčiausių iš veltinio iškirptų eglučių iki iš šilko skiaučių suformuotų rožių.

8. Batų dėžės, dėžutės nuo kiaušinių

Smulkioms dovanoms galima panaudoti senas kartonines kiaušinių dėžutes, kurias dekoruoti galima įvairiausiais būdais – dažais, žurnalų iškarpomis ar medžiaginiais kaspinais. Didesnėms dovanoms tiks vienspalvės batų dėžės. Gamintojų logotipus galite paslėpti po dekoracijomis ar storesniu kaspinu.

9. Stiklainiai, metalinės dėžutės

Dovanoms pakuoti tiks ir įdomesnių formų stiklainiai bei metalinės dėžutės (pavyzdžiui, nuo kavos ar sausainių). Etiketes nuo stiklainių lengviau nuimsite prieš tai juos užmerkę šiltame, muiluotame vandenyje. Likučius lengvai pašalinsite patrynę su metaline kempinėle. Sausus, švarius stiklainius galima dažyti, dekoruoti permanentiniu markeriu ar apipurkšti netikru sniegu. Dovanos gavėjas tokį papuoštą stiklainį galės vėliau panaudoti kaip pieštukinę, žvakidę ir panašiai.

10. Iš popieriaus juostelių nuaustas raštas

Mokykloje per dailės ar darbelių pamokas turbūt nevienam yra tekę „austi“ darbelius iš popieriaus juostelių. Ta pačia technika galima papuošti ir dovanų dėžutes – tik naudokite seną, perdirbimui atidėtą popierių.

Kiekvienai žiemai artėjant, dažnai pasižadame, jog kalėdinėmis dovanomis apsirūpinsime iš anksto. Tačiau dar dažniau, užklupti kasdieninių rūpesčių, tik paskutinę minutę pradedame ieškoti idėjų, kaip nustebinti mylimus žmones. Nepamirškite, jog svarbu ne nupirktas daiktas, o jūsų nuoširdus noras pradžiuginti žmogų būtent jam ar jai miela staigmena.

Net ir kukliausia dovana įgija neįkainojamą vertę, jei apgalvojate ją, jos įpakavimą, ir netgi jos etiketę. Niekada nesusimąstėte apie etiketes? "Zoombook" komanda siūlo 10 idėjų, kaip gražiai papuošti savo dovaną ir tuo pačiu nurodyti jos gavėją.

Asmeninės dovanų etiketės

Jeigu gerai pažįstate savo draugus ir šeimą, turbūt nesunkiai galėtumėte išvardinti bent keletą jų hobių ar mėgstamų dalykų. Sukurkite skirtingas etiketes gurmanui, kelionių ar gyvūnų mylėtojui, ar netgi draugei, kuri tiesiog mėgsta dryžuotus raštus. Tokios smulkmenos parodys, jog, ruošdami dovanas žmogui, išties galvojote būtent apie jį. O juk visi norime pasijusti ypatingais.

Natūralios dekoracijos iš gamtos

Dovanų etiketę galite papuošti gražiomis šakelėmis, mažomis uogomis ar cinamono lazdelėmis. Pasivaikščiokite miške ir prisirinkite žiema kvepiančių smulkmenų – jums nereikės išleisti nė cento. Pačią etiketę iškirpkite iš žemės spalvų popieriaus, pvz. žalsvo ar rudo.

Šiltos kalėdinės pirštinaitės

Iš raudono veltinio iškirpkite mažas kumštines pirštines, priklijuokite jas ant balto kartono ir užrašykite žmonių vardus. Štai ir turite kalėdišką bei šiltą akcentą jūsų dovanos įpakavimui. Beje, tokiomis pirštinėmis galite papuošti ir savo Kalėdų eglutę.

Kalėdų senelio kepurės

Šioms kepurėms sukurti jums reikės keleto gabalėlių vatos bei spalvoto popieriaus ar veltinio. Tas pačias medžiagas galima panaudoti ir kuriant Kalėdų senelio su didele balta barzda atvaizdą.

Etiketė „Neatidaryti iki gruodžio 25 d.“

Pasinaudokite šia paprasta idėja, jei dovanas ruošiatės įteikti ar padėti po Kalėdų eglute kiek anksčiau. Tegu ir patys nekantriausieji palaukia iki šventinio ryto.

Etiketė „Knyga“

Dovanodami knygą galite ir atitinkamai ją įpakuoti. Padarykite storesnį etiketės viršelį iš kartono, o viduje įsekite balto popieriaus puslapių. Šioje mažoje knygelėje galite užrašyti ir trumpą palinkėjimą ar eilėraštį.

Vilnonės eglutės

Prie rusvo kartono etikečių priklijuokite eglutes iš žalio vilnonio siūlo. Jei norite, galite papuošti ir pačias eglutes prisiūdami karoliukų. Paprastesnis būdas – tiesiog suklijuoti tokias eglutes iš gražaus spalvoto popieriaus.

Etiketė „Pagaminta Kalėdų senelio dirbtuvėse“

Nesvarbu, kiek žilų plaukų jau slepiate – nenustokite laukti Kalėdų senelio ir priminkite apie jį artimiesiems. Šis prierašas patiks ne tik vaikams, bet ir visiems, kurie vis dar tiki Kalėdų stebuklais.

Etiketė su skalbinių segtukais

Iš spalvoto popieriaus iškirpkite dovanos gavėjo vardo raides, savaip jas dekoruokite, ir segtukais pritvirtinkite prie juostelės, kuria aprišite dovaną. Stenkitės pasirinkti kuo mažesnius segtukus, jie atrodys žymiai gražiau.

Dovanos iš Šiaurės ašigalio

Iškirpkite dvi rodykles, nurodančias kryptį iš „Šiaurės ašigalio“ bei dovanos adresatą. Jas galite priklijuoti prie šiaudelių arba medinių lazdelių. Paprasta, bet miela ir originalu!