Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), popietę, apie 14.20 val., gautas pranešimas, kad Visagino rajone, Ramybės I kaime vadovas su vaikų grupe atplaukė į Visagino ežero pusiasalį ir negali parplaukti.

Pusiasalyje grupė užstrigo dėl pakilusių didelių bangų. Atstumas nuo kranto siekė apie tris kilometrus.

„Vaikų grupelė su vadovu išsinuomojo irklentes ir nuplaukė į kitą ežero pusę, į pusiasalį, o kai bandė grįžt – vėjas pakilo, nesugebėjo, liko toj pusėj ir išsikvietė pagalbą. Kai didelės bangos, ant irklenčių nepastovėsi“, – BNS sakė Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Andrius Vasiljevas.

Anot jo, į pagalbą grupei pasisiūlė netoliese buvę žvejai, kurie pasisiūlė nuvežti iki miesto. Ugniagesiai į krantą parplukdė vaikų irklentes.

Plaukimas gali būti kitoks

„Turiu daug veiklų. Viena iš jų – kelionės, žygiai baidarėmis ir irklentėmis“, – pasakoja P. Gataveckas.

Karantino metu jis drauge su bendraminčiais pradėjo kurti platformą www.upiukelias.lt, kurioje siūlomi baidarių turistiniai maršrutai, pažymėtos trasos, nurodytas jų sudėtingumas.

„Pradėjus domėtis keliavimu upėmis, išryškėjo vandens turizmo kultūros nebuvimas Lietuvoje. Vyrauja tendencija, kad baidarės upėse yra išgertuvių vieta. Mes norime vandens turizmą atkurti kaip sveiką, tvarią ir aktyvią visuomenės veiklą, – sako Pranas ir priduria, kad plaukimą baidarėmis galima organizuoti taip, kad žmonės neturėtų nei laiko, nei noro vartoti alkoholinius gėrimus ar teršti gamtą. – Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių tai vertina.“

Neįprastai: rugpjūtį, keliaudami baidarėmis į tvarumo festivalį, susituoks P. Gataveckas ir jo išrinktoji R. Montvydaitė. / P. Gatavecko asmeninio archyvo nuotr.

Tvaraus keliavimo užuomazgos

P. Gataveckas pasakoja, kad per koronaviruso pandemiją, sustojus jo daugeliui veiklų, jis išsikėlė į Puvočius – Dzūkijos nacionalinio parko širdyje esantį kaimą, kur pradėjo bendradarbiauti su Merkinėje įsikūrusiu Vytaru Radzevičiumi.

„Jo įkvėpti mes įsigijome daugiau kaip 100 baidarių ir pradėjome organizuoti šiek tiek kitokius plaukimus, t. y. į vieną pusę maršruto žygiuojame pėstute, o atgal plaukiame baidarėmis. Be to, visada renkame šiukšles ir edukuojame žmones primindami nešiukšlinti ir atsakingai elgtis gamtoje“, – tikina pašnekovas.

Norime vandens turizmą atkurti kaip sveiką, tvarią ir aktyvią visuomenės veiklą. Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių tai vertina.

Taip, pasak jo, buvo pradėti organizuoti vasaros ir net žiemos, dienos ir nakties žygiai, pradėta kurti kitokia vandens turizmo kultūra.

„Lietuvoje yra tobulos sąlygos keliauti upėmis, tačiau žmonės to neišnaudoja. Jie ne tyrinėja, o plaukia ten, kur pasiūlo baidarių nuomotojai“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Pakeliui… vestuvės

Rugpjūčio 11–13 d. P. Gatavecko komanda planuoja dalyvauti tvarumo festivalyje „Zero Waste Fest“, kur organizuos festivalio dalyvių transportavimą traukiniais, autobusais ir baidarėmis.

„Šiemet ne tik prisidėsiu prie festivalio, bet ir kartu su sužadėtine Rasa Montvydaite iškelsime vestuves, kurios vyks pakeliui į festivalį“, – unikalia idėja dalijasi žygių baidarėmis organizatorius, savo vestuvių svečius pakvietęs keliauti drauge.

„Keliaudami traukiniu į festivalį susituoksime Bezdonyse, šventę tęsime keliaudami į Švenčionėlius, iš kurių autobusais ar baidarėmis keliausime į festivalį ir prisijungsime prie festivalio programos“, – pasakoja P. Gataveckas ir džiaugiasi, kad pavyko sujungti dvi progas ir suorganizuoti tvaresnes vestuves.

P. Gatavecko asmeninio archyvo nuotr.

Prie uosto vartų vykusiame čempionate dalyvavo 18 vyrų ir 10 moterų banglentininkių bei keturi dalyviai irklenčių rungtyje.

"Labai džiugina moterų dalyvių skaičius. Pernai nesusirinko nė keturios dalyvės, tad moterų čempionatas neįvyko, tačiau dešimt – visų laikų dalyvavimo rekordas. Taip pat ir vyrų įskaitoje – 18 dalyvių iš Lietuvos dar nesame turėję, nors keletas stiprių sportininkų yra išvykę. Manau, tai patvirtina, kad banglenčių sportas juda teisinga kryptimi, ir augantys dalyvių skaičiai kalba patys už save", – mintimis dalijosi neseniai iš pasaulio čempionato grįžęs 2021 m. Lietuvos čempionas Girmantas Neniškis.

Lietuvos bangų sporto asociacija Lietuvos Respublikos čempionatus organizuoja nuo 2017 m., o ant pereinamosios taurės graviruojami Lietuvos čempionų vardai ir pavardės.

Šiemet tokia garbė teko 15-metei klaipėdietei Godai Staškevičiūtei.

"Tai yra mano mokinė, ji treniruojasi penkerius metus. Mūsų vaikinui nepasisekė, nes šiemet turėjo sunkią stuburo traumą ir nespėjo atgauti sportinės formos. Bet jam taip pat tik 15 metų, viskas dar prieš akis. Su suaugusiaisiais susirungti nėra taip paprasta", – pasakojo Klaipėdos banglentininkų treneris Tomas Ūksas.

Tarp vyrų geriausiai pasirodė Rokas Bakstys.

Laimėtojams buvo įteiktos pereinamosios taurės ir piniginiai prizai. Čempionės treneris tikino, kad didžiausia dovana – pats laimėjimas, teikiantis daugybę gerų emocijų.

Čempionatas vyko dvi dienas. Sąlygos varžytis ir stebėti varžybas buvo puikios – džiugino saulėta be vėjo diena.

Kaip pasakojo T.Ūksas, ne visada didelės bangos leidžia atsiskleisti banglentininkų meistriškumui: esant didelėms bangoms, sudėtingiau valdyti banglentes, nes jos pasiekia didesnį greitį, o tada tampa sudėtingiau manevruoti.

Banglentininkų čempionatas Klaipėdoje vyksta jau penkeri metai. 2020-aisiais jis neįvyko dėl pandemijos apribojimų ir kitų problemų.

Pirmuosius čempionatus rengė T.Ūksas, o kai susikūrė Lietuvos bangų sporto asociacija, šią misiją perėmė ji.

Abi dienas varžybas stebėjo daugybė į pajūrį pasivaikščioti atėjusių žmonių.

„Kokia graži gamta!“ – pokalbio metu kelis kartus kartojo Andrea Ricci, ketvirtadienį tik vėlai vakare išlipęs į krantą. 60 km tai dienai nusimatytas įveikti atstumas labai prailgo dėl didelio priešpriešinio vėjo. Su keliomis nedidelėmis pertraukėlėmis, kai teko lipti į krantą, jis ant vandens praleido apie 11 val.

Jis sakė, kad visos kelionės, trukusios kelias dienas, metu jokių netikėtumų nepasitaikė. Laisvalaikio iššūkį apsunkino tik vėjas. Vyras pripažino, kad ketvirtadienį dėl vėjo taip nuvargo, kad paskutinius kelis kilometrus vos įveikė. „Buvo ir lietaus, bet jis man ne problema. Priešpriešinis vėjas ir bangos  – visai kas kita. Bet plaukiant lydi tokie gražūs vaizdai“, – teigiamą kelionės pusę vis pabrėždavo A. Ricci.

Penkis paskutinius kilometrus iki Prienų, anot vyro, vėjas buvo toks stiprus, kad atrodė, jog tuoj pakils irklentė. Kilo beveik pusmetrinės bangos. 

Penktadieniui liko paskutinis, tačiau ilgiausias kelionės – 80 km – etapas. Nuo Prienų iki Kauno. Prieš tai jis nakvojo Alytuje ir Merkinėje.

Deja, dėl didelio vėjo Kauno su su irklente jis penktadienį nepasiekė. Plaukimą baigė anksčiau, tačiau dėl to nusivylimo nejaučia. Nuovargis dėl neplanuoto vėjo, anot jo, nublanksta prieš Lietuvos gamtos grožį.

Atgaiva širdžiai ir akims A. Ricci vadino ne tik plaukimą upe, bet ir kelionę automobiliu iki Druskininkų. „Žalias natūralus Lietuvos grožis mane supo visą kelią. Nėra šiukšlių, nėra reklaminių iškabų, bjaurių pašiūrių. Žali medžiai ir laukai, mėlynas dangus“, – apibūdino italas, pridūręs, kad nepaisant to, priešakyje – tai yra, jau stojus ant irklentės, buvo dar geriau. 

Jis akcentavo ne tik gamtos grožį, bet ir sutiktų žmonių draugiškumą. Šie jį ir vaišino, ir siūlė nakvynę.

„Lietuvos ir lietuvių neįmanoma nemylėti, – žavėjosi A. Ricci. – Lietuvos tokios gražios ir natūralios upės, ežerai! Tai galimybių žemė irklentininkams: ir vietiniams, ir užsieniečiams“.

Žalias natūralus Lietuvos grožis mane supo visą kelią. Nėra šiukšlių, nėra reklaminių iškabų, bjaurių pašiūrių. Žali medžiai ir laukai, mėlynas dangus.

Sumanymu plaukti šimtus kilometrų Lietuvos upėmis jis teigia norintis parodyti naujas erdves ir galimybes irklenčių sporto gerbėjams, juos padrąsinti atrasti Lietuvą, jos upes ir ežerus.

Gegužę jis startavęs Vilniuje prie Mindaugo tilto kelionę Nemunu baigė prie Kauno pilies. Iš viso tuomet per keturias kelionės dienas įveikė apie 170 km. Irkluotojas aplankė Grigiškes, Kernavę ir Jonavą.

Tuomet neapsieita be nesklandumų. Prakiurus irklentei teko stabtelėti Karmėlavoje.

Ateityje jis norėtų surengti grupinį plaukimą, kai ant irklenčių stotų ir žemyn upe pasileistų grupė entuziastų.

Lietuvą jis atrado joje apsilankęs darbo reikalais. Italas dirba susisiekimo, tiksliau, geležinkelio srityje.

A. Ricci irklente yra įveikęs nemažai upių Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Šveicarijoje.

Anot jos, Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras apie 19 val. gavo informaciją apie dviejų žmonių dingimą Kuršių mariose.

Pranešta, kad iš Svencelės kaimo Šilutės rajone į marias viena irklente išplaukė vyras su mergaite, tačiau jie negrįžo. Taip pat gauta informacija, kad dingusieji vilkėjo tik maudymosi kostiumus be gelbėjimosi liemenių.

Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad Karinių jūrų pajėgų jungtinis gelbėjimo ir koordinavimo centras nedelsiant pradėjo didelės apimties operaciją.

Jos metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė išsiuntė savo laivą „Boomeranger“, taip pat rajone paieškos darbus pradėjo ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Siekiant dar labiau sustiprinti paieškos pajėgumus į rajoną išsiųstas papildomai dar vienas pasieniečių „Boomeranger“ iš Nidos.

Apie 21 val. gauta informacija, kad dingusieji atsirado – jie krantą pasiekė savarankiškai.

"Regint emigracijos mastus ir tendencijas kituose renginiuose, galvojau, kad šiemet atvažiuos perpus mažiau dalyvių nei įprastai, tačiau šiandien matydamas skaičius galiu tik pasidžiaugti”, – šypsojosi vienas iš maratono organizatorių ir teisėjas Robertas Gradauskas.

106 vandens sporto entuziastai varžėsi trijose disciplinose: burlenčių maratono, burlenčių super maratono bei irklenčių maratono. Gamta lėmė, kad pirmąsias tris dienas palankios sąlygos plaukti buvo burlentininkams, o Žolinių antradienį, nurimus vėjui, į Kuršių marias išsiyrė irklentininkai.

“Vėjo sąlygos vyravo nuo labai silpno iki kai kam net per stipraus, tad sportininkai turėjo ne tik pademonstruoti savo taktinius sugebėjimus renkantis techniką, bet ir meistriškumą vandenyje”, – pasakojo finišo tiesiojoje budėjęs teisėjas Mindaugas Čirvinskas.

Pirmąją vietą maratono distancijoje pelnė vienas perspektyviausių Lietuvos burlentininkų, buvęs extreme-sports.lt auklėtinis, dabar treniruojamas G. Bernoto, Rokas Didrikas. Super maratono distancijoje neaplenkiamas buvo Mindaugas Karbauskas Irklenčių įskaitoje greičiausiai distanciją įveikti pavyko Laimonas Staniulionis. Puikiai pasirodė ir moterys, kurios taip pat nepabijojo perplaukti Kuršių marių. Irklenčių įskaitoje nugalėjo Ieva Neverauskaitė, o burlenčių maratono distanciją greičiausiai įveikė Dominyka Vasiljeva.

Kasmetinis renginys organizuojamas nuo 2005-ųjų ir yra skirtas Arūno Rinkevičiaus žygiui burlente per Baltijos jūrą paminėti, kuomet startavęs Šventojoje ir daugiau nei 10 valandų praleidęs ant burlentės, vyras pasiekė Švedijos krantus.

Klasikinį burlenčių maratoną jau kelerius metus iš eilės papildė vis labiau populiarėjančių irklenčių disciplina. Tad kasmet beveik šimtą dalyvių sutraukiantis renginys šiemet tikisi dar labiau paaugti.

"Labai džiaugiamės, kad jau tiek metų vykstančios varžybos tapo ne tik tradicija ilgamečiams dalyviams, bet ir smagiu atradimu kasmet vis prisijungiantiems naujiems vandens sporto entuziastams", - sakė vienas varžybų organizatorių Mindaugas Čirvinskas.

Pirmasis startas planuojamas šeštadienį 12 val. Maratonas vyks šalia Šilutės urėdijos Kintų pažintinio tako. Važiuojant iš Kintų, reikia pasukti Ventės rago link ir pavažiuoti apie 3 km. Suvernų kaime sukti "Pažintinio tako" link. Varžybų būstinė bus įrengta Ežerskų sodyboje ties Muižės pelke.

Renginį organizuoja viešoji įstaiga "Ekstremalus sportas", vienijanti šio sporto mėgėjus.