Padarė puikią karjerą

JAV Teisingumo departamento pranešimas, kad 73 metų diplomatui pateikti kaltinimai prilygo sensacijai. Šią istoriją JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas pavadino viena didžiausių ir ilgiausiai trukusių užsienio agento infiltracijų į Jungtinių Valstijų vyriausybę.

Įtariama, kad V. M. Rocha, Kolumbijoje gimęs natūralizuotas JAV pilietis, Jeilio, Harvardo ir Džordžtauno universitetų absolventas, nuo 1981 m., kai pradėjo dirbti JAV valstybės departamente, buvo slaptas Kubos generalinės žvalgybos valdybos agentas.

V. M. Rocha 1994–1995 m. dirbo Nacionalinio saugumo taryboje Billo Clintono administracijoje – buvo atsakingas už Kubą. 2000–2002 m., valdant B. Clintonui ir George’ui W. Bushui, buvo paskirtas ambasadoriumi Bolivijoje. Be to, yra dirbęs Argentinoje, Meksikoje, Dominikos Respublikoje, Italijoje, Šveicarijoje. Paskiausias postas – ambasadorius Kuboje.

Oficialiame pranešime sakoma, kad svarbios pareigos vyriausybėje suteikė V. M. Rochai prieigą prie neviešos informacijos, įskaitant įslaptintą, ir galimybę daryti įtaką JAV užsienio politikai. V. M. Rocha buvo pasirašęs informacijos neatskleidimo susitarimus ir turėjo patvirtinti savo lojalumą Jungtinėms Valstijoms ir tai, kad nevykdo slaptos veiklos jokios užsienio valstybės vardu.

Kai kuriais duomenimis, pasitraukęs iš valstybės tarnybos, V. M. Rocha tapo Dominikos aukso kasyklos, kurios dalis priklauso Kanados „Barrick Gold“ ir kuri buvo kaltinama aplinkos teršimu, prezidentu. Įmonė taip pat susidūrė su kaltinimais, kad prisidėjo prie neteisminių žudynių Tanzanijoje.

G. Espinozos / AFP / „Scanpix“ ir „Wikipedia“ nuotr.

Įkliuvo į spąstus

Teismo dokumentuose nurodoma, kad prokurorai pateikė kaltinimus remdamiesi neįvardytais tyrimo įrodymais ir daugybe pastaraisiais metais įvykusių V. M. Rochos ir slaptojo FTB agento, apsimetusio Kubos agentu, susitikimų.

Tyrėjai teigia, kad per tris susitikimus pernai ir šiemet V. M. Rocha aptarė savo dešimtmečius trukusią partnerystę su Kubos žvalgyba, o per pirmąjį susitikimą 2022-ųjų lapkritį prie vienos Majamio bažnyčios slaptajam agentui pasakė, esą jo svarbiausias prioritetas – užkirsti kelią Vašingtono veiksmams, kurie keltų pavojų revoliucijai.

„Turiu apsaugoti tai, ką padarėme, nes tai, ką padarėme... cementas, kuris sustiprino pastaruosius 40 metų“, – per antrąjį susitikimą su kontržvalgybos agentui sakęs V. M. Rocha.

„Susitikimų metu V. M. Rocha elgėsi kaip Kubos agentas, nuolat vadindamas Jungtines Valstijas priešu ir vartodamas įvardį „mes“, kad apibūdintų save ir Kubą“, – teigiama JAV Teisingumo departamento pareiškime. V. M. Rocha gyrė Kubos revoliucijos, o vėliau ir valstybės lyderį Fidelį Castro, o savo darbą Kubos labui pavadino dideliu laimėjimu.

V. M. Rocha elgėsi kaip Kubos agentas, nuolat vadindamas Jungtines Valstijas priešu ir vartodamas įvardį „mes“, kad apibūdintų save ir Kubą.

2023 m. birželį, per paskutinį susitikimą, slaptasis agentas paklausė diplomato, ar jis vis dar esąs su kubiečiais. „Aš esu piktas. Esu įsiutęs... Tai tarsi abejojimas mano vyriškumu“, – į šį klausimą tariamai atsakė V. M. Rocha. Naujas susitikimas turėjo įvykti šių metų gruodžio 8-ąją.

Išdavė priesaiką

Diplomatui pareikšti kaltinimai buvus užsienio agentu ir dėl JAV paso, gauto pateikus melagingus faktus, naudojimo. „Tiems, kurie turi privilegiją tarnauti Jungtinių Valstijų vyriausybėje, visuomenė, kuriai tarnaujame, suteikia didžiulį pasitikėjimą, – sakė M. Garlandas. – Išduoti šį pasitikėjimą melagingai prisiekus ištikimybę Jungtinėms Valstijoms ir tuo pat metu tarnauti užsienio valstybei yra nusikaltimas, už kurį bus imtasi visų Teisingumo departamento veiksmų.“

Teisingumo departamento pranešime teigiama, kad, siekdamas išvykti į užsienį ir susitikti su Kubos agentu, V. M. Rocha teikė klaidinančią informaciją.

„Asmenys, kurie pažeidžia federalinius įstatymus dalyvaudami slaptoje veikloje priešiškų užsienio valstybių naudai ir teikdami melagingą informaciją apie šią veiklą JAV vyriausybei, kelia pavojų Amerikos demokratijai“, – sakė federalinis prokuroras Markenzy Lapointe.

Anot pareigūno, tai ypač aktualu buvusiems ar esamiems Jungtinių Valstijų darbuotojams, davusiems priesaiką ginti JAV Konstituciją, ir JAV piliečiams, kurie naudojasi šios šalies laisvėmis ir galimybėmis.

Kaltinimai V. M. Rochai pateikti praėjus beveik metams, kai laisvę atgavo kita Kubos šnipė, daugiau nei 20 metų praleidusi už grotų. Iki suėmimo 2001 m. buvusi Gynybos žvalgybos agentūros analitikė Ana Montes septyniolika metų šnipinėjo Kubai, atskleisdama slaptų Jungtinių Valstijų žvalgybos pareigūnų tapatybes ir itin slaptus duomenų rinkimo pajėgumus.

Kaip V. M. Rochai pavyko dirbti Kubos režimui tokį ilgą laiką? Atsakymų į šį klausimą galėtų būti ne vienas. „Valstybės departamentas žmonių poligrafu netikrina, jie periodiškai tikrinami, bet ne itin dažnai. Kai jie pasiekia aukštesnį rangą, tai vyksta labai retai. Patikrinimai yra labai paviršutiniški, – „National Public Radio“ sakė buvęs CŽV agentas Robertas Baeris. – Kubos žvalgyba, manau, yra – labai mažai kas tai supranta – nepaprastai gera. Tai tikriausiai viena geriausių žvalgybos tarnybų pasaulyje.“

V. M. Rocha, anot šio eksperto, akivaizdžiai dirbo iš idėjos, o ne dėl pinigų. Būtent tokius agentus labai sunku demaskuoti.

Tai, kad diplomatas taip ilgai dirbo aukščiausiuose JAV valdžios kabinetuose, sunkina jo bylos nagrinėjimą. Nustatyti, kokią informaciją per ilgus dešimtmečius nutekino V. M. Rocha, bus itin sudėtinga. Anot R. Baerio, jis turėjo priėjimą prie „karūnos brangakmenių“, pradedant agentų pranešimais, baigiant dokumentais.

„Ar jis perdavė dokumentus? Ar jis išdavė mūsų gebėjimus perimti ryšius Rusijoje ar Kuboje? Sprendžiant iš to, ką sakė M. Garlandas, manau, kad taip“, – šio atvejo padarinių rimtumu neabejojo ekspertas.

R. Baeris neabejoja, kad vietoj demaskuoto agento Havana toliau dirbs su kitais. „Kubiečiai ir rusai vadovaujasi viena taisykle: visada, kai tik turi šnipą, turi turėti jam pamainą“, – sakė jis. Agentai paprastai nežino, kokią informaciją perduoda kiti agentai, nežino, kokių tikslų siekia šalis, kuriai jie šnipinėja. Bet kokiu atveju istorija su V. M. Rocha esanti blogesnė nei legendinių KGB šnipų buvusio FTB agento Roberto Hanseno ir CŽV agentas Aldricho Ameso išdavystės. Tai tarsi grįžimas į šaltojo karo pradžią.

Šie asmenys, įvardyti kaip Carstenas L. (Karstenas L.) ir Arthuras E. (Arturas E.), kaltinami bendradarbiavę su vienu Rusijos verslininku, kad „įsigytų slaptos informacijos iš BND portfelio“ ir perduotų ją Rusijos FSB saugumo tarnyboms.

BND darbuotojas Carstenas L. buvo sulaikytas gruodį, o jo bendrininkas – po mėnesio, kai atvyko į Miuncheno oro uostą iš Jungtinių Valstijų.

Carstenas L. kaltinamas perdavęs BND dokumentus Arthurui E., kuris savo ruožtu perdavė juos kontaktiniam asmeniui Rusijoje, sakoma prokurorų pareiškime.

Įtariama, kad 2022 metų rugsėjį ir spalį Carstenas L. atspausdino devynis BND vidaus dokumentus arba padarė jų ekrano nuotraukas.

Tada, kaip teigiama, jis perdavė informaciją Arthurui E., kuris nuvežė dokumentų skaitmeninius vaizdus į Maskvą, juos atspausdino ir perdavė FSB.

Teigiama, kad minėtas Rusijos verslininkas organizavo susitikimus Maskvoje ir sumokėjo už Arthuro E. skrydžius.

Informacija buvo įslaptinta ir jos nutekinimas kėlė rimtą pavojų Vokietijos saugumui, teigė prokurorai.

Teigiama, kad FSB sumokėjo Carstenui L. mažiausiai 450 tūkst. eurų, o Arthurui E. – mažiausiai 400 tūkst. eurų, o pastarasis atsiėmė mokėjimus grynaisiais pinigais iš Maskvos.

Be to, Carstenas E. pasirūpinęs, kad jo bendrininkas grįždamas į Vokietiją būtų praleistas per oro uosto muitinę.

Jei įtariamieji būtų pripažinti kaltais dėl valstybės išdavystės, jie galėtų būti įkalinti iki gyvos galvos.

Šalies saugumo agentūra BfV birželį perspėjo dėl agresyvios Rusijos šnipinėjimo operacijos pavojaus, Maskvai tęsiant didelio masto invaziją į Ukrainą.

Vakarų sankcijos Rusijai ir parama Ukrainos karinei gynybai reiškia, kad Kremlius labiau domisi informacijos rinkimu, teigiama BfV metinėje ataskaitoje.

Rugpjūtį buvo sulaikytas kariuomenėje dirbęs Vokietijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.

Pernai lapkritį vienam vokiečiui buvo skirta lygtinė bausmė už informacijos perdavimą Rusijos žvalgybos tarnyboms, kai jis buvo Vokietijos kariuomenės atsargos karininkas.

Turkija kaltina Švediją suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, jos nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trukusia kurdų kova už nepriklausomą valstybę, todėl delsia ratifikuoti jos paraišką dėl narystės NATO.

Švedijos teisingumo ministerija pranešė, kad sutiko išduoti 29-erių Turkijos pilietį Omerą Altuną (Emerą Altuną), kurį Turkijos teismas praėjusiais metais nuteisė 15 metų kalėjimo už tai, kas Švedijoje prilygtų sukčiavimui.

Ministerija teigė, kad dėl ekstradicijos buvo susitarta tik su sąlyga, kad O. Altunui grįžus į Turkiją jo byla bus nagrinėjama iš naujo.

Sprendimas, kurio kopiją gavo naujienų agentūra AFP, kovo 30-ąją priimtas po to, kai Švedijos Aukščiausiasis Teismas uždegė žalią šviesą ekstradicijai.

„Vyriausybė pritaria Aukščiausiojo Teismo vertinimui, kad nėra jokių kliūčių išduoti Omerą Altuną Turkijai“, – teigiama pranešime.

Nepriklausomi teismai

Stokholmas ne kartą pabrėžė, kad jo teismai yra nepriklausomi ir sprendžia ekstradicijos klausimus.

Tačiau vyriausybė atmetė ekstradicijos prašymą dėl 51-erių Švedijos piliečio Mehmeto Zakiro Karayelio (Mechmeto Zakiro Karajelio), kurį Ankara įtaria esant „ginkluotos teroristinės organizacijos“ nariu, remiantis Švedijos teisingumo ministerijos dokumentais.

Pagal Švedijos įstatymus „Švedijos pilietis negali būti išduotas“, rašoma pranešime.

Praėjusiais metais Skandinavijos šalis išdavė mažiausiai du Turkijos piliečius, tačiau atmetė prašymus išduoti kelis kitus, įskaitant prašymą išduoti buvusį dienraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių, kurį Turkija kaltina dalyvavus 2016-ųjų bandyme nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).

Po istorinio posūkio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgametės karinio nesijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į NATO.

Praėjusį mėnesį, kelis mėnesius delsusi, Ankara ratifikavo Suomijos narystę, todėl šią savaitę ji tapo visateise gynybos aljanso nare.

Kaciaryna Bachvalova, naudojanti žurnalistinį slapyvardį Kaciaryna Andrejeva, jau atlieka dvejų metų įkalinimo bausmę, skirtą už „viešosios tvarkos pažeidimus“. Tikėtasi, kad ji išeis į laisvę rugsėjį.

28 metų reporterė buvo sulaikyta 2020 metų lapkritį kartu su žurnaliste Darja Čulcova, kai filmavo demonstraciją prieš vyriausybę – vieną iš daugelio, įvykusių Baltarusijoje tais metais.

„Mūsų kolegė Kaciaryna Andrejeva buvo nuteista kalėti aštuonerius metus“, – per platformą „Telegram“ parašė Lenkijoje įsikūrus televizija „Belsat“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Ji sakė vasarį buvusi perkelta iš pataisos kolonijos pietrytiniame Gomelio mieste į ikiteisminio kalinimo centrą.

„55 dienas jos artimieji nežinojo bylos detalių“, – rašo „Belsat“.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje parašė, kad K. Bachvalovos šeima balandį buvo informuota, jog žurnalistei iškelti nauji kaltinimai dėl „valstybės išdavystės“.

„Viasna“ laiko K. Bachvalovą viena iš 1 244 šiuo metu Baltarusijoje laikomų politinių kalinių.

Į Lietuvą pasitraukusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė, kad žurnalistei skirtas nuosprendis yra bausmė už tiesos atskleidimą.

„Smarkiai pykstu matydama, kaip režimas keršija išdrįstantiems priešintis, – per „Twitter“ parašė opozicionierė. – Ji išdrįso parodyti pasauliui tiesą apie režimo žiaurumą.“

A. Lukašenkos režimas brutaliai numalšino visas nepaklusnumo apraiškas, kai Baltarusiją 2020 metais po prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais, apėmė beprecedenčių protestų banga.

Autoritarinis lyderis, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, kliaujasi kaimyninės Rusijos palaikymu.

Rusijos pajėgos naudojosi Baltarusijos teritorija, kai vasario pabaigoje pradėjo puolimą prieš Ukrainą.

Stebint D. Kazėnaitę, pozuojančią fotografui, gali apimti pavydas... Graži, fotogeniška, pasitikinti savimi, atrodo šiai merginai gyvenime viskas it sviestu patepta. Tačiau šiandien Deimantė papasakos apie kiek kitokią, nematomą išvaizdžių moterų gyvenimo pusę – apie vyrus, kuriems dailios merginos – tarsi medžioklės trofėjus, skaudžią draugo išdavystę, po kurios net buvo susitikusi pasikabėti su jo žmona, ir apie tai, kad išvaizdžioms moterims reikia dirbti dvigubai daugiau, kad aplinkiniams įrodytų, jog grožis ne vienintelis privalumas.

Deimantė septynerius metus draugavo su garsiu fotografu Gediminu Žilinsku. Jam yra pozavusios turbūt visos gražiausios Lietuvos moterys. Daugelis juos vadindavo svajonių pora. Kokia skyrybų priežastis, Deimantė sako neketinanti viešai gvildenti: „Jei taip daryčiau, negerbčiau pati savęs. Tiesiog išsisėmėm kaip pora – šeimos nesukūrėme, vaikų nesusilaukėme, galbūt tiesiog nebuvo lemta...“.

Deimantė sako antrosios pusės po skyrybų neieškojusi, tačiau vieną dieną jos dėmesį patraukė vyro žinutė. „Jis iš tiesų mokėjo labai gražiai asistuoti, buvo įdomus, mandagus, tiesiog simpatiškas vyras. Ar greitai susisuko galva? Tuomet galvojau, kad tai nebuvo taip greitai. Tikrai nebuvo tas žmogus, kuris puola labai greitai į santykius. Tačiau dabar galvoju, kad nėriau labai greitai...“, – pasakos D. Kazėnaitė.

Kas jis iš tiesų yra, ir kuo užsiima jai patikęs vyras Deimantė sužinojo tik tada, kai po pusantro mėnesio pažinties netikėtai sulaukė žinutės iš jo žmonos. Netrukus paaiškėjo, kad visa naujo pažįstamojo Deimantei papasakota gyvenimo istorija buvo grįsta melu – pradedant tuo, kur jis gyvena ir dirba, baigiant kilme. Vienintelis dalykas apie kurį vyrukas nemelavo, tai, kad turi dukrą.

„Jungtiniai Arabų Emyratai išdavė islamo pasaulį, arabų tautas, regiono šalis ir Palestiną“, -pareiškė jis antradienį per Irano valstybinę televiziją transliuotoje kalboje.

„Žinoma, ši išdavystė ilgai netruks, tačiau stigma liks, - pridūrė A. Khamenėjus, pirmą kartą viešai komentuodamas taikos susitarimą.  – Viliuosi, kad Emyratai greitai pabus ir ištaisys žalą“.

JAE po Egipto ir Jordanijos yra tik trečioji arabų šalis, užmezgusi diplomatinius santykius su Izraeliu. Sekmadienį JAE dekretu atšaukė Izraelio boikotą. Prieš tai rugpjūčio viduryje šalys netikėtai paskelbė apie santykių normalizavimą. Pasiekiant susitarimą tarpininkavo JAV, kur jis ir bus iškilmingai pasirašytas.

Pirmadienį pirmą kartą Abu Dabyje nusileido iš Tel Avivo atskridęs keleivinis lėktuvas. Juo skrido Izraelio ir JAV delegacija, kuriai priklausė ir JAV prezidento patarėjas Artimųjų Rytų klausimu Jaredas Kushneras. Po „istorinio skrydžio“ delegacija antradienį vėl išskrido iš Abu Dabio.

Vakarų šalys abiejų valstybių suartėjimą įvertino visiškai pozityviai. Palestiniečiai tuo tarpu susitarimą pavadino „išdavyste“.

"Jeigu taip nutiktų, vienareikšmiškai mūsų keliai išsiskirtų" – teigia atlikėja. Dešimtys tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose turinti mergina prisipažįsta dažnai sulaukianti asmeninių žinučių su prašymais patarti arba žmonės rašo tiesiog norėdami išsipasakoti.

"Labai daug moterų Lietuvoje patiria vyrų išdavystę. Daugeliu atveju tai tampa norma. Mūsų moterys labai stiprios, viską nešioja savo viduje, patyrusios neištikimybės pažeminimą ryžtasi ir toliau gyventi su tuo pačiu vyru. Taip atsitinka dėl baimės. Aš, tikiuosi, irgi esu stipri. Man atrodo, kad gyvenime atleisti galima beveik viską, bet kaip gyventi su tave išdavusiu vyru?" – klausia Laisva.

"Mylėt tave" – tai naujasis dainininkės kūrinys, skirtas visoms su neištikimybe susidūrusioms moterims.

Be to, viename iš JAV režisieriaus Oliverio Stone'o (Oliverio Stouno) paimtų naujų interviu V. Putinas, regis, patvirtina, kad prieš jį buvo rezgama daug nužudymo sąmokslų.

Ketvirtadienį paskelbtose „Putino interviu“ ištraukose matyti, kaip prezidentas šnekučiuojasi sėdėdamas prie mašinos vairo, Kremliuje ir užmiesčio name, o O.Stone‘as klausosi.

Tris „Oskarus“ pelnęs O.Stone‘as labiausiai garsėja Amerikos istorijos įkvėptais didelio populiarumo sulaukusiais Holivudo filmais, tokiais kaip „JFK“ ir „Gimęs liepos 4-ąją“ (Born on the Fourth of July). Anksčiau yra sukūręs filmus apie velionį Kubos lyderį Fidelį Castro (Fidelį Kastrą) ir 2013-aisiais mirusį Venesuelos prezidentą Hugo Chavezą (Hugą Čavesą).

Interviu su V. Putinu režisierius paklausė, Kremliaus vadovas, buvęs KGB agentas, smerkia E. Snowdeną, kuris inicijavo vieną didžiausių duomenų nutekinimų per JAV istoriją ir kuriam Rusija suteikė prieglobstį.

Gestikuliuodamas prie „Mercedes“ vairo, už nugaros sėdint vertėjui, V. Putinas pabrėžia, kad E. Snowdenas „nėra išdavikas“ ir „nesuteikė jokios informacijos kitai šaliai, kuri būtų pakenkusi jo liaudžiai“.

Vis dėlto paklaustas, ar sutinka su tuo, ką padarė E. Snowdenas, V. Putinas atsakė: „Ne.“

Tas, kuriam lemta būti pakartam, nenuskęs.

„Mano nuomone, ne, tai negerai“, – sakė jis ir pridūrė, kad E. Snowdeno vietoje būtų paprasčiausiai pasitraukęs iš darbo.

Trumpas „Kremliaus kišenėje“?

„Jeigu jam kas nors nepatiko dėl darbo, kurio jis buvo pakviestas atlikti, jam derėjo tiesiog atsistatydinti, štai ir viskas“, – sakė V. Putinas.

Rusijos lyderis sakė anksčiau neįžvelgęs paralelių, bet tvirtino, kad 1991 metais paliko KGB, nes nepritarė vyriausybės veiksmams ir „bandymui įvykdyti valstybės perversmą“ prieš tuometė Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. V. Putinas teigė „tuo metu nenorėjo likti žvalgybos tarnybų gretose“.

Pernai buvo išleistas O.Stone'o vaidybinis filmas, paremtas E. Snowdeno istorija. Kelis „Putino Interviu“ (The Putin Interviews) televizija „Showtime“ turi pradėti rodyti birželio 12 dieną.

Kitoje ištraukoje, kurią parodė televizija CBS, O.Stone‘as sako girdėjęs apie penkis bandymus nužudyti V. Putiną, o šis ramiai išklauso ir atsako, kad jo saugumo tarnyba rūpinasi jo saugumu ir „iki šiol jiems neprastai sekėsi“.

„Aš jais pasitikiu“, – sakė Rusijos prezidentas.

„Žinot, kaip sako mūsų žmonės: tas, kuriam lemta būti pakartam, nenuskęs“, – pridūrė jis, prajuokindamas O. Stone‘ą.

Ištraukose matyti, kad V. Putinas važiuoja paprastu viešu plentu, šalia kurio matyti reklamos ir ženklai.

Interviu buvo nufilmuoti per dvejus metus, bet juose yra ir palyginti naujos medžiagos. O.Stone‘as paklausia V. Putino, ar Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) „yra Kremliaus kišenėje“, tačiau ištraukose Rusijos lyderio atsakymas nepateikiamas.

Atrodo, kad tarp abiejų vyrų buvo užsimezgęs ryšys. Vienu metu V.Putinas šypsodamasis sako: „Galvoju, kad jūs labai gudrus žmogus“. O.Stone‘as nusijuokia ir paklausia: „Kodėl?“

Prieš kelias dienas prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pritarė 38 mlrd. dolerių (34 mlrd. eurų) karinės pagalbos Izraeliui paketui ir dalyvavo Izraelio buvusio prezidento Shimono Pereso (Šimono Pereso) laidotuvėse Jeruzalėje,  bet dabar Baltieji rūmai sukritikavo trijų šimtų būstų statybas žemėje, „daug artimesnėje Jordanijai nei Izraeliui“.

Perspėjęs, kad šis sprendimas kelia pavojų ir taip tolimai Artimųjų Rytų taikos perspektyvai bei paties Izraelio saugumui, spaudos sekretorius Joshas Earnestas (Džošas Irnestas) sakė, kad iškilo abejonių dėl premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) žodžio.

„Mes tikrai gavome viešus Izraelio vyriausybės patikinimus, kurie prieštarauja šiam pranešimui, – sakė jis. – Manau, kalbant apie tai, kaip elgiasi geri draugai, visa tai kelia rimtą susirūpinimą.“

Griežtesni nei paprastai komentarai buvo pareikšti Baltiesiems rūmams svarstant paskutinės minutės pastangas taikos procesui atgaivinti iki B. Obama sausio mėnesį baigs savo kadenciją.

Nors rimtos derybos neatrodo tikėtinos, JAV pareigūnai aptarinėja svarbios kalbos apie taikos parametrus galimybę.

Taikos pastangos yra įstrigusios nuo 2014 metų balandžio, kai žlugo dar viena amerikiečių iniciatyva.

Griežtesnis tonas dėl gyvenviečių dabar galėtų padėti įspėti Izraelį, kad ryšiams ateityje iškilo pavojus, ir pelnyti Vašingtonui didesnį palestiniečių ir jų sąjungininkų arabų pasitikėjimą.

Amžina okupacija

Panašiame pareiškime Valstybės departamentas nurodė, kad planuojami būstai „yra dar vienas žingsnis į realų vienos valstybės amžinos okupacijos įtvirtinimą“.

Šiuo planu ne tik pakertamos taikos su palestiniečiais viltys – jis yra „iš esmės nesuderinamas su Izraelio, kaip žydų ir demokratinės valstybės, ateitimi“, – sakė atstovas Markas Toneris.

Vašingtonas seniai nepritaria Izraelio politikai statyti žydų gyvenvietes tose Vakarų Kranto žemėse, kurių palestiniečiai norės pagal bet kokį suderėtą taikos susitarimą dėl dviejų valstybių.

JAV pareigūnai pastarosiomis savaitėmis laikėsi griežtesnio tono B. Netanyahu vyriausybės atžvilgiu ir kaltino ją beatodairišku statybų spartinimu, nekreipiant dėmesio į tarptautinį susirūpinimą.

Vadinamasis Artimųjų Rytų ketvertas – JAV, Rusijos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų kontaktinė grupė – liepos mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje Izraelis raginamas sustabdyti gyvenviečių statybas.

Tačiau po to statybos tik paspartėjo, pritariama naujiems būstams, keičiamos administracinės ribos, atgaline tvarka tvirtinami neteisėti avanpostai, sako Vašingtonas.

Nauja gyvenvietė

Trys šimtai būstų, apie kuriuos kalbėjo Baltieji rūmai, būtų nauja gyvenvietė Vakarų Kranto širdyje, maždaug pusiaukelėje tarp palestiniečių miestų Ramalos ir Nabulaus, nurodo gyvenvietes stebinti organizacija „Peace Now“.

Izraelio užsienio reikalų ministerija neigė, kad planuojami būstai prilygsta naujai gyvenvietei, ir tvirtino, kad jie bus pastatyti jau egzistuojančioje gyvenvietėje. „Peace Now“ nurodo, kad ta vieta yra maždaug už kilometro.

„Izraelis lieka įsipareigojęs dėl dviejų valstybių dviem tautoms sprendinio, kai demilitarizuota palestiniečių valstybė pripažįsta Izraelio žydų valstybę“, - nurodė ministerija.

Vašingtonas pasmerkė kruvinų pastarojo meto palestiniečių išpuolių prieš Izraelio civilius ir policiją bangą, taip pat paragino palestiniečių lyderius susilaikyti nuo kurstymo ar provokuojamos kalbos.

B. Obama ir B. Netanyahu santykiai pastaruosius aštuonerius metus buvo itin sunkūs.

Baltieji rūmai įniršo, kai Izraelio lyderis sutiko kreiptis į respublikonų dominuojamą JAV Kongresą ir spausti nepritarti B. Obamos susitarimui su Iranu.

Nauja įtampa kilo, kai B. Netanyahu, kuris tuo metu siekė perrinkimo, pareiškė, kad jam vadovaujant palestiniečiai niekada negaus savo valstybės.

Kai kas tai laikė pataikavimu dešiniojo sparno rinkėjams, bet kiti sakė, kad B.Netanyahu parodė savo tikrąjį veidą.

Per Sh. Pereso laidotuves praėjusią savaitę B. Obama kalbėjo apie „neužbaigtą taikos reikalą“.

„Jis tikėjo, kad sionistinė idėja bus geriausiai apsaugota, kuomet palestiniečiai turės savo valstybę“, - sakė JAV lyderis, kalbėdamas apie velionį Nobelio taikos premijos laureatą.

„Žinoma, mes susirenkame čia žinodami, kad Shimonas niekada nepamatė savo taikos svajonės išsipildymo“, – pridūrė B. Obama.