Australijos premjeras Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) įstatymų leidėjams pranešė, kad tirdami ankstesnį įsilaužimą į parlamento sistemas „taip pat sužinojome, jog dar buvo paveikti kai kurių partijų – Liberalų, Leiboristų ir Nacionalinės – tinklai“.
„Mūsų elektroninės erdvės ekspertai mano, kad už šią kenksmingą veiklą yra atsakingas patyręs valstybinis subjektas“, – sakė premjeras.
Visgi australų saugumo agentūros sakė nežinančios, kas tiksliai yra atsakingi už tas atakas ir kokie buvo jų motyvai.
Taip pat neaišku, ar buvo pavogta kokių nors duomenų, kaip ilgai nusikaltėliai veikė nesusekti ir ar šie įsilaužimai galėjo sudaryti sąlygas šantažuoti kuriuos nors politikus.
Anksčiau šį mėnesį Australija pranešė užfiksavusi „saugumo incidentą parlamento kompiuteriniame tinkle“.
Dėl to vartotojai, įskaitant premjerą ir vyriausybės narius, turėjo pasikeisti slaptažodžius ir imtis kitų saugumo priemonių.
Ekspertai perspėja, kad nustatyti tikruosius tos atakos kaltininkus bus sudėtinga ir užims daug laiko.
„Manau, kad dar tikrai pernelyg anksti sakyti“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas iš Australijos strateginės politikos instituto Fergusas Hansonas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad tokią ataką galėjo surengti tik „vienas ar du veikėjai“.
Pasak F. Hansono, Kinija galėtų būti įtariamųjų sąrašo viršuje, bet jis neatmeta ir galimo Rusijos įsikišimo.
Pekinas ir Kanbera anksčiau yra konfliktavę dėl prieigos prie gamtinių išteklių, jūrinių reikalavimų ir Kinijos remiamų technologijos kompanijų.
Pastaruoju metu dvišaliai santykiai buvo įtempti dėl Australijos sprendimo nacionalinio saugumo sumetimais neleisti kinų telekomunikacijų milžinei „Huawei“ padėti diegti 5G mobiliojo ryšio tinklą bei kinų verslininko Huang Xiangmo (Huang Siangmo), garsaus dviejų svarbių Australijos partijų donoro, išsiuntimo iš šalies.
Vertingas tikslas
Australai gegužės viduryje turėtų eiti prie balsadėžių, todėl esama tikimybės, kad programišiai gali bandyti paveikti rinkimų rezultatus arba pakeisti diskusijų turinį.
Tiek Rusija, tiek Kinija yra bandžiusios kibernetinėmis operacijomis padaryti įtakos demokratiniams rinkimams kitose šalyse.
Pekino šnipai kaltinami nusitaikymu į Taivano pareigūnus pernykščių rinkimų išvakarėse.
Dešimtims rusų yra pareikšti kaltinimai dėl mėginimų paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Be to, esama įrodymų, kad Maskva galėjo įsikišti į tais pačiais metais vykusį Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Maskva atmeta visus šiuos kaltinimus.
Australija, kartu su JAV, Didžiąja Britanija, Kanada ir Naująja Zelandija, priklauso vadinamajam „Penkių akių“ žvalgybos tarnybų aljansui, ir yra itin vertingas tikslas užsienio interesams.
„Mūsų politinės institucijos yra vertingi tikslai. Tačiau pas mus veikia atsparios sistemos, kad aptiktume pažeidimus ir juos pašalintume“, – sakė Australijos kibernetinio saugumo centro vadovas Alastairas MacGibbonas (Alisteras Makgibonas).
Narystė „Penkių akių“ aljanse taip pat suteikia Australijai prieigą prie didžiulio kiekio žvalgybinės informacijos, leidžiančios pagrįsti įtarimus apie valstybinio masto įsilaužimus.
A. MacGibbono teigimu, programišiai buvo pakankamai patyrę, kad įsilaužtų į tinklą, tačiau „nepakankamai patyrę, kad liktų nepastebėti“.
Australijos kibernetinio saugumo centras jau instruktavo rinkimų komisijas visoje šalyje, be to, šios organizacijos specialistai gali suteikti techninę pagalbą nukentėjusiesiems nuo tų atakų.
A. MacGibbonas sakė, kad kol kas neaišku, ar programišiams pavyko gauti prieigą prie slaptų duomenų ar elektroninių laiškų.
„Nežinome. Dar labai anksti, – kalbėjo jis. – Tikrai nežinome.“
Ministras pirmininkas S. Morrisonas savo ruožtu patikino, kad „nėra jokių įrodymų, kad būtų kišamasi į rinkimus“.
„Ėmėmės kelių priemonių, kad užtikrintume savo rinkimų sistemos vientisumą“, – pabrėžė jis.
