Yoon Suk-yeolo biuras teigė, kad kibernetinė ataka paveikė tik asmeninę neidentifikuojamo darbuotojo, kuris pažeidė saugumo protokolus iš dalies naudodamasis komerciniu el. paštu tarnybinėms pareigoms atlikti, paskyrą.

Pareigūnai nepatikslino, kokia informacija buvo pavogta iš darbuotojo asmeninio el. pašto, tačiau pabrėžė, kad bendra biuro saugumo sistema nebuvo paveikta.

„Nustatėme šį atvejį prieš [Yoon Suk-yeolo] vizitą ir ėmėmės būtinų priemonių“, – sakoma prezidento biuro pareiškime žurnalistams. Administracija nurodė, kad nuosekliai stebi ir užtikrina prevenciją nuo nuolatinių bandymų įsilaužti, kaip spėjama, susijusių su Šiaurės Korėja.

Lapkritį Yoon Suk-yeolas su trijų dienų vizitu lankėsi Jungtinėje Karalystėje, kur susitiko su karaliumi Charlesu III (Karoliu III) ir ministru pirmininku Rishi Sunaku (Rišiu Sunaku), o po to vyko į Prancūziją.

Šiaurės Korėja vykdo didžiulę, vyriausybės remiamą įsilaužimo į kompiuterius programą, ir yra kaltinama pavogusi dideles pinigų sumas, dažnai kriptovaliuta, kad galėtų finansuoti savo neteisėtas branduolinių ginklų ir raketų programas, nepaisydama JAV vadovaujamų tarptautinių sankcijų.

Šiaurės Korėjos remiami programišiai taip pat kaltinami vogę informaciją iš užsienio vyriausybių, įmonių ir analitinių centrų.

Praėjusią savaitę naujienų agentūros AP gautame pranešime teigiama, kad Jungtinių Tautų ekspertų grupė tiria 58 įtariamas Šiaurės Korėjos kibernetines atakas 2017–2023 metais, kurių metu buvo pavogta apie 3 mlrd. dolerių (2,8 mlrd. eurų). Šie pinigai, kaip pranešama, naudojami masinio naikinimo ginklų kūrimui finansuoti.

Nors Šiaurės Korėja neigia su tuo susijusi, pastaraisiais metais ji buvo siejama su didelėmis kibernetinėmis atakomis, įskaitant 2013-ųjų kampaniją, kurios metu buvo paralyžiuoti Pietų Korėjos finansų įstaigų serveriai, 2014-ųjų įsilaužimą į bendrovės „Sony Pictures“ sistemas ir 2017 metais įvykdytą kenkėjiškų programų ataką „WannaCry“.