Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad daugumoje butų išmanieji šalto vandens skaitikliai galėtų atsirasti per artimiausius trejus-ketverius metus.

„Manau, kad per tris-keturis metus tai tikrai pilnai galima įgyvendinti daugumoje butų. (...) Manau, kad tai tikrai yra terminas, kada galima galvoti, kad dauguma gyventojų turės šią nuotolinę apskaitą“, – BNS teigė B. Miežutavičius. 

Pasak jo, išmanieji skaitikliai šiuo metu įrengiami visuose didžiuosiuose šalies miestuose.

„Šiaulių vandenų“ direktorius Jonas Matkevičius BNS teigė, kad įmonė ketina per šešerius metus, pradedant 2023 ar 2024 metais, išmaniuosius skaitiklius įdiegti visuose Šiaulių namuose ir butuose. Tam, pasak jo, prireiks daugiau nei 2 mln. eurų.

„Mes kalbamės su „Šiaulių energija“, nes (...) pas juos irgi yra numatytas apskaitos (karšto vandens – BNS) skaitmenizavimas, ten jau iš europinių pinigų. Tai mes kalbamės ir bandysime vieną modelį taikyti. (...) Skaitikliai karštam ir šaltam vandeniui yra kažkiek skirtingi, bet duomenų apdorojimo principas yra tas pats“, – BNS sakė J. Matkevičius.

„Manyčiau, nuo kokių 2024-ųjų metų tikrai startuosime. Jeigu „Šiaulių energija“ pradės 2023 metais daryti, mes lygiagrečiai kartu su jais irgi eisime“, – pridūrė jis.

Pasak J. Matkevičiaus, 2019 ir 2021 metais atlikto bandomojo projekto metu 12-oje daugiabučių, kuriuose labiausiai neatitiko patiekto vandens ir deklaruoti duomenys, buvo įrengta apie 570 išmaniųjų skaitiklių.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ rugpjūtį taip pat paskelbė šuliniuose ir daugiabučių namų įvaduose įrengusi daugiau nei 8 tūkst. išmaniųjų skaitiklių. Diegti šiuos prietaisus vilniečių butuose įmonė planuoja pradėti šių metų pabaigoje.

Planuojama, kad išmanieji skaitikliai įprastus Vilniuje visiškai pakeisti turėtų iki 2030 metų, o bendras jų skaičius siektų 350 tūkst. Tam „Vilniaus vandenys“ planuoja skirti 27 mln. eurų, iki šiol ji išleido daugiau nei 2 mln. eurų.  

B. Miežutavičius sako, kad išmanieji skaitikliai užtikrins tikslią vandens vartojimo apskaitą, o įmonėms – laiku gaunamas pajamas.

„Jeigu žmogus pamiršo, yra išvykęs ir tą mėnesį nedeklaruoja ir neatsiskaito (už vandenį – BNS), vadinasi, įmonė tų pajamų negauna. Kada yra nuotolinė tiksli ir gera apskaita, tai galima organizuoti ir planinę prietaisų patikrą, o nepriklausomai, ar gyventojas yra bute, įmonė mato, kiek jis suvartoja vandens ir pagal suvartojimą galima išrašyti teisingą sąskaitą“, – teigė B. Miežutavičius.