Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo parlamentinių Aplinkos apsaugos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetų inicijuotą, Aplinkos ministerijos parengtą Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą.

Kodekso pataisas Seimui teikia ir parlamentaras Algirdas Stončaitis. Jis siūlo įspėjimą skirti, kai automobilių išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus dydžius ir taip pat, jei neveikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Įspėjimas numatytas tik tais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą.

Anot A. Stončaičio, tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos taikyti švelniausią prevencinio pobūdžio administracinę nuobaudą, išaiškinti vairuotojui jo veiką, įpareigoti jį nutraukti šiuos veiksmus bei įspėti, kad ateityje bus taikoma griežtesnė administracinė nuobauda, t. y. bauda.

Tuo tarpu A. Gedvilienė siūlo skirti įspėjimą, o ne baudą, tik jei automobilio teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius. Jei transporto priemonė yra su neveikiančia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema galimybė skirti įspėjimą  nenumatyta. Už tokį pažeidimą Seimui siūloma palikti šiuo metu numatytą sankciją – baudą asmenims nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų.

Parlamentarės teigimu, imtis kodekso pataisų paskatino vairuotojų nepasitenkinimas, kad šiuo metu taikomos per griežtos poveikio priemonės už išmetamų į aplinką teršalų kiekio normų viršijimą, nes yra skiriama bauda ir panaikinamas transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas.

„Gyventojai susirūpinę, kad gali būti situacijų, kai vairuotojas nežino darantis pažeidimą, nes jo automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio elektronika nerodo jokio gedimo“, – sako A. Gedvilienė.

Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia baudą asmenims nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas – nuo 600 iki 900 eurų.  Įspėjimas už šias veiklas nenumatytas.

Naujosiose taisyklėse taip pat pirmą kartą įvedamos stabdžių ir padangų dilimo leistinos ribos.

Galiojančių leistinų normų peržiūra grindžiama Europos Komisijos pasiūlymu mažinti transporto priemonių išmetamų medžiagų, kenksmingų aplinkai ir sveikatai, kiekį.

Tačiau sutartos naujos leistinos ribos yra mažiau ambicingos nei pirminis Komisijos pasiūlymas.

Pirmą kartą ES transporto priemonių išmetamųjų teršalų „Euro standartai“ bus įvesti ne tik išmetamosioms dujoms, pavyzdžiui, azoto oksidams (NOx), bet ir kitiems eismo teršalams, pavyzdžiui, labai smulkioms dalelėms, kurios atsiranda dėl padangų ar stabdžių nusidėvėjimo.

Tai reiškia, kad elektra ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms taip pat bus taikomi „Euro 7“ standartai.

ES valstybės ir Europos Parlamentas dar turi oficialiai patvirtinti susitarimą – tai laikoma formalumu.

Parlamento teigimu, taisyklės lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams bus taikomos praėjus 30 mėnesių nuo jų įsigaliojimo. Autobusams ir sunkvežimiams jos bus taikomos praėjus 48 mėnesiams po šios datos.

Galiojančiais „Euro 6“ standartais reglamentuojamas azoto oksidų, anglies monoksido (CO), kietųjų dalelių, angliavandenilių ir metano išmetimas, taip pat amoniako išmetimas sunkvežimiuose ir autobusuose.

Komisijos duomenimis, dėl oro taršos vien ES kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 300 000 žmonių.