Nepaisant to, kad 51-erių metų P. Sanchezas žadėjo sumažinti savo kabinetą, jame vis dėlto liko 22 ministrų pareigybės.

Penki postai atiteko jo jaunesniajai koalicijos partnerei, kraštutinių kairiųjų partijai „Sumar“, kuriai vadovauja Yolanda Diaz – ji ir toliau bus darbo reikalų ministrė.

P. Sanchezas sakė, kad jo kabinetą sudaro „žmonės, gebantys ne tik vadovauti, bet ir sudaryti susitarimus ir juos viešai paaiškinti“.

Biudžeto ministrė Maria Jesus Montero, gynybos ministrė Margarita Robles ir užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas yra vieni iš svarbiausių ministrų, kurie lieka savo postuose.

Nauji ministrai – du Y. Diaz artimi žmonės: Monica Garcia, gydytoja ir Madrido regioninės vyriausybės įstatymų leidėja, eisianti sveikatos apsaugos ministro pareigas, ir Ernestas Urtasunas, paskirtas kultūros ministru.

Penktadienį P. Sanchezas buvo prisaikdintas ministru pirmininku, kitą dieną po to, kai gavo daugumos įstatymų leidėjų pritarimą susiskaldžiusiame Ispanijos parlamente, kad galėtų suformuoti naują mažumos koalicinę vyriausybę su „Sumar“.

Šis gaisras nuniokojo beveik 14 tūkst. hektarų teritoriją.

„Tikimės, kad artimiausiomis valandomis ir dienomis orai padės mums paskelbti, kad gaisras stabilizavosi. Tegul orai būna mūsų pusėje“, – žurnalistams sakė jis, lankydamasis šioje turistų pamėgtoje saloje.

Vėlyvą antradienį kalnuotoje šiaurės rytų vietovėje įsiplieskęs gaisras greitai virto didžiausiu visų laikų Kanarų salų miškų gaisru.

Iki šiol gaisras, kurio perimetras šiuo metu yra apie 90 kilometrų, išdegino beveik 41 tūkst. hektarų žemės, tai yra apie 6,5 proc. viso Tenerifės ploto, pranešė regiono vyriausybė.

Dėl to daugiau kaip 12 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau vietos valdžia teigė, kad vėsesnė temperatūra ir silpnesnis vėjas padėjo ugniagesiams kovoti su gaisru.

„Po labai trumpo laiko tikriausiai galėsime atsargiai teigti, kad padėtis stabilizuota“, – anksčiau pirmadienį spaudos konferencijoje sakė kaimyninės Gran Kanarijos salos gelbėjimo tarnybų vadovas Federikas Grillo (Federikas Griljas).

Maždaug 600 ugniagesių ir karių, kuriems padeda vandenį pilantys lėktuvai, kovojo su gaisru, nuo kurio nukentėjo 12 savivaldybių.

Gaisras kilo po to, kai archipelagą užklupo karščio banga, dėl kurios daug vietovių išdžiūvo.

Dėl klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai, mokslininkai įspėjo, kad karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės.

Remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) duomenimis, 2022 metais labiausiai nukentėjo Ispanija, kurioje kilo beveik 500 gaisrų, sunaikinusių daugiau kaip 300 tūkst. hektarų.

Anot EFFIS, šiemet šalyje kilo 340 gaisrų, kurie nuniokojo beveik 76 tūkst. hektarų.

„Lietuva ir Ispanija yra Europos Sąjungos partnerės ir NATO sąjungininkės. Džiugu, kad mūsų šalys vieningai stovi europinių vertybių sargyboje, remia Ukrainą ir drauge siekia taikos kontinente. Esame dėkingi Ispanijos oro pajėgoms už tęstinį buvimą mūsų regione. Turime ir toliau dirbti kartu stiprindami NATO rytinio flango ir viso Aljanso saugumą“, – sakė prezidentas.

Lietuvos vadovas G. Nausėda, tęsdamas pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, trečiadienį su darbo vizitu lankosi Ispanijoje. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikime šios šalies premjeru daugiausiai dėmesio skirta NATO viršūnių susitikimo darbotvarkei, bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karui prieš Ukrainą.

Susitikime su Ispanijos karaliumi G. Nausėda aptarė Rusijos karo Ukrainoje ir paramos Ukrainai, dvišalio bendradarbiavimo gynybos, ekonomikos, kultūros ir mokslo srityse klausimus.

„NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtina priimti sprendimus, sustiprinsiančius NATO rytinio flango saugumą per efektyvų atgrasymą ir NATO sąjungininkų pajėgų buvimo regione didinimą, oro ir priešraketinės gynybos stiprinimą“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Esame dėkingi Ispanijos oro pajėgoms už tęstinį buvimą mūsų regione.

Kalbėdamas apie dvišalį bendradarbiavimą kultūros ir mokslo srityje, G. Nausėda kalbėjo, kad „ispanai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje, ypač teisės ir mokslo srityse.“

„Ispanai buvo tarp pirmųjų Vilniaus universiteto rektorių, o teisinių veikalų autorius ir švietėjas Pedro Ruiz de Moros, arba Petras Roizijus, buvo vienas iš Antrojo Lietuvos Statuto – kertinio mūsų šalies teisės sistemos ramsčio – rengėjų“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę investuoti į Baltijos regiono ir viso rytinio NATO flango priešraketinę ir oro gynybą bei sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo. Pasak Lietuvos valstybės vadovo, Ukraina – transatlantinės saugumo architektūros dalis, o artėjantis NATO viršūnių susitikimas – istorinė galimybė aptarti šią perspektyvą.

G. Nausėda padėkojo Ispanijai už indėlį į Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą – ispanų oro pajėgos dalyvavo oro policijos misijose Baltijos šalyse devynis kartus.

Lietuvos vadovas su Ispanijos ministru pirmininku taip pat aptarė paramos Ukrainai klausimus. Prezidentas pabrėžė, kad sąjungininkų pagalbos Ukrainai greitis ir apimtis yra lemiami veiksniai priešinantis Rusijos agresijai.

Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad būtina didinti spaudimą Rusijai: tęsti ES sankcijų politiką ir reikalauti Kremliaus režimo atsakomybės už agresijos nusikaltimus. Prezidentas taip pat išsakė poziciją, kad ES sankcijos turi galioti ir Baltarusijai, netaikant išimčių.

Šalies vadovas taip pat išreiškė viltį, kad, Ukrainai įgyvendinus visas Europos Komisijos rekomendacijas, per Ispanijos pirmininkavimą ES bus priimtas sprendimas dėl derybų dėl Ukrainos narystės ES pradžios.

Šalies vadovas taip pat pakvietė premjerą stiprinti dvišalius ekonominius ryšius, išnaudojant Lietuvos ir Ispanijos pasiekimus atsinaujinančios energetikos, informacinių, finansinių technologijų, fotonikos ir biotechnologijų srityse.

„Pastaraisiais metais Lietuvos eksportas į Ispaniją išaugo 43, o dvišalė prekyba – 24 procentais. Turime ir toliau stiprinti verslo ryšius, skatinti abiem pusėms naudingų projektų įgyvendinimą“, – pažymėjo Lietuvos valstybės vadovas.

Po vizito Ispanijoje Lietuvos vadovas vyks į Portugaliją, o artėjant NATO viršūnių susitikimui liepą Vilniuje G. Nausėda jau aplankė Aljanso narių sostines Vokietijoje bei Italijoje.

Kaip informavo vyriausybės kanceliarija, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis surengs dvišalius susitikimus su J. Trudeau, P. Sanchezu ir J. Stoltenbergu, per kuriuos aptars saugumo padėtį Europoje, Rusijai tęsiant karo veiksmus Ukrainoje. 

Taip pat numatytas atskiras Baltijos šalių premjerų susitikimas su Kanados vyriausybės vadovu. Jame Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvaus vaizdo ryšiu.

K. Karinis, Latvijos prezidentas Egilas Levitas, J. Trudeau, P. Sanchezas ir J. Stoltenbergas apsilankys Adažių karinėje bazėje, kur nuo 2017 metų dislokuojama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Kanados.  

Anksčiau Ispanija ir Kanada paskelbė, kad nusiųs į Latviją papildomų pajėgų.

Antradienį 17 val.  Adažių karinėje bazėje numatyta bendra spaudos konferencija.

Apie tai jis telefonu kalbėjosi su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu), pranešė Prezidentūra.

„Prezidentas akcentavo būtinybę stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę, skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms“, – teigiama pranešime.

G. Nausėdos, teigimu, sąjungininkų pajėgų didinimas regione yra patikimiausia tolesnės karinės eskalacijos užkardymo priemonė.

Prezidentas akcentavo būtinybę stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę, skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms.

Pokalbio metu aptartas rytinio NATO flango stiprinimas, atsakomosios priemonės į Rusijos agresiją Ukrainoje.

G. Nausėda pokalbio metu taip pat paprašė Ispanijos premjero paremti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą paraišką bei pabrėžė, kad būtina ir toliau aktyviai teikti Ukrainai politinę, finansinę ir karinę paramą.

Taip pat – stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, izoliuoti jas energetikos, finansų, ekonomikos, sporto, kultūros srityse.

Rusija praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.

Reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ėmėsi stiprinti Aljanso gynybą rytiniame flange.

NATO pirmą kartą istorijoje aktyvavo savo greitojo reagavimo pajėgas, kad jos prisidėtų prie tūkstančių karių, kuriuos sąjungininkais jau išsiuntė į rytines gynybinio bloko nares.

Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas – priešakinių pajėgų kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija. Įprastai jame tarnauja apie 1,2 tūkst. karių, tačiau dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sąjungininkės padidino šį vienetą.

Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda su Ispanijos ministru pirmininku aptarė įtemptą saugumo situaciją regione ir Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje.

Prezidentas pokalbio metu pabrėžė, kad saugumo situacija regione yra blogėjanti, įtampa prie sienos su Ukraina auga.

Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad geopolitinei įtampai augant yra itin svarbu nepriimti Rusijos primesto naratyvo apie buvusias sovietines šalis, interesų zonas, kontakto linijas, nepriimti Rusijos iššūkio visai Europos saugumo architektūrai.

„Esame dėkingi Ispanijai ir visiems sąjungininkams už rytinio NATO sparno stiprinimą. Vieningas ir solidarus veikimas grėsmių akivaizdoje – esminė sąjungininkių vertybė ir principas“, – sakė G. Nausėda.

Vieningas ir solidarus veikimas grėsmių akivaizdoje – esminė sąjungininkių vertybė ir principas.

Jis bei P. Sanchezas, be kita ko, sutarė nuolat keistis informacija ir situacijos vertinimu.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.

Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į Europos Sąjungos kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.

Rusiją reikalauja, kad NATO nesuteiktų narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuotų jose savo pajėgų bei ginkluotės.

Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.

Ispanijoje būgštauta, kad premjerą Pedrą Sanchezą gali ištikti toks pat likimas, kaip jo kairįjį kolegą Portugalijoje Antonio Costą. Parlamentui atmetus biudžetą, čia mėnesio pradžioje buvo paskirti nauji rinkimai, kurie įvyks sausio 30 dieną.

Po balsavimo Madride finansų ministrė María Jesús Montero pribėgo prie P. Sanchezo, jį apkalbino ir pabučiavo. Premjeras tviteryje netvėrė džiaugsmu: „Žengėme dar vieną žingsnį, kad būtų galutinai priimtas biudžetas, kuris paskatins mūsų šalies atsigavimą ir didelį modernizavimą“.

Biudžete numatytos didžiausios istorijoje socialinės išlaidos – 240,375 mlrd. eurų, pranešė Finansų ministerija. Didelės sumos bus skirtos ir tyrimams, plėtrai, inovacijoms bei skaitmenizacijai. Realios išlaidos didės 0,6 proc. iki 458,97 mlrd.

Kalbėdamas besibaigiant tris dienas trukusiam jo atstovaujamos socialistų partijos kongresui, P. Sanchezas pabrėžė savo vyriausybės politiką, kuri, premjero teigimu, padėjo Ispanijai „žengti į priekį“, pavyzdžiui, sugriežtinant smurto artimoje aplinkoje įstatymus ir padidinant minimalų darbo užmokestį.

„Ir iš šio kongreso kyla įsipareigojimas, kurį įvykdysiu. Mes žengsime į priekį panaikindami prostituciją, kuri įvergina moteris“, – pareiškė ministras pirmininkas, nepateikdamas išsamesnės informacijos.

Nors Ispanijoje seksualinis išnaudojimas ir sąvadavimas yra draudžiami įstatymais, prostitucijos veikla teisės aktuose neminima.

Tie, kurie savo noru siūlo mokamas seksualines paslaugas, nėra baudžiami, jei tokie veiksmai neatliekami viešose erdvėse, tuo tarpu įstatymai yra nukreipti kovai su prekyba žmonėmis.

Nors prostitucija nėra pripažįstama įprastu užsiėmimu, visoje šalyje yra daug viešnamių. Daugelis jų veikia kaip viešbučiai ar kitos apgyvendinimo įstaigos.

Vienas iš trijų vyrų Ispanijoje bent kartą gyvenime mokėjo už seksą, rodo 2009 metais atliktas šalies Socialinių tyrimų centro (NVS) tyrimas.

Kampanijos dalyviai teigia, kad nesant teisinio reglamentavimo, prostitucija skatina prekybos žmonėmis paklausą.

P. Sanchezas pradėjo eiti pareigas 2020 metų sausį, stojęs prie mažumos koalicinės vyriausybės vairo.

Prieš 2019 metų balandžio mėnesį vykusius visuotinius rinkimus socialistų partija paskelbė į moteris orientuotą manifestą, kuriame pasiūlė uždrausti prostituciją. Šie pažadai buvo laikomi mėginimu pritraukti rinkėjų moterų balsus.

Manifeste prostitucija pavadinta „vienu žiauriausių skurdo feminizavimo aspektų ir viena blogiausių smurto prieš moteris formų“.

Jis pridūrė, kad Lietuva gali tikėtis paramos, sprendžiant išaugusios neteisėtos migracijos iš Baltarusiją, problemą.

„Reikia griežtai pasmerkti trečiųjų šalių naudojamą migraciją kaip ginklą prieš Europos Sąjungos šalis, ir šiuo atveju prezidentas gali tikėtis mūsų visapusiško palaikymo, nes mes taip pat kentėjome nuo tokio tipo elgesio netolimoje praeityje“, – žurnalistams ketvirtadienį Šiauliuose sakė P. Sanchezas.

Anot jo, migracija, su kuria dabar susiduria Lietuva, verčia galvoti apie bendrą ES sutartį.

„Tai, kas vyksta Lietuvoje su migracija iš Baltarusijos, parodo, kad būtina Europos Sąjungoje sudaryti migracijos sutartį, ir tai bus pagrindinė kelerių kitų metų diskusija“, – teigė Ispanijos premjeras.

„Lietuva tikrai gali tikėtis Ispanijos vyriausybės ir Ispanijos pilietinės visuomenės solidarumo“, – pridūrė jis.

Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su keliolika kartų išaugusiais nelegalių migrantų srautais Baltarusijos pasienyje. Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai – organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1509 neteisėti migrantai.

Vyriausybė dėl šios padėties yra paskelbusi ekstremalią padėtį.

Susitikime su Ispanijos premjeru planuojama aptarti regiono saugumo ir priimtų NATO sprendimų įgyvendinimo klausimus, bendradarbiavimą ES, santykius su Rusija ir Baltarusija, nelegalios migracijos keliamus iššūkius, ES rytinių ir pietinių sienų apsaugą, Astravo AE ir elektros, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse, pateikimo į ES vidaus rinką užkardymo problemas.

Lietuvos prezidentas ir Ispanijos premjeras taip pat susitiks su NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse tarnaujančiais ispanų kariais.