Pirmosios po automobilių ratais žūva ramiai peržiemojusios, anksčiausiai atsibudusios ir saugias žiemavietes palikusios pievinės varlės, vėliau – rupūžės. Orams vis labiau šylant paskutiniosios atkunta žaliosios varlės. Ne kartą esate stebėję kelių atkarpas klote nuklotas sutraiškytų varlių kūneliais. Tai neabejotinai didelė žala gamtai. Visgi slidi kelio danga pavojinga ir vairuotojams, nes gali tapti pavojingų avarinių situacijų priežastimi.

Bendra varliagyvių populiacijos būklė sparčiai blogėja. Daugiau nei 70 proc. pasaulio varliagyvių rūšių gresia išnykimas, nurodoma Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo pranešime. Jame pažymima, kad yra dvi tiesioginės varliagyvių nykimo priežastys: išaugęs mirtingumas (žūtys) bei mažėjantis populiacijų gausimas dėl reprodukcinių problemų, dažniausiai sukeltų aplinkos taršos ir patogenų. Abi priežastys yra tiesiogiai susijusios su buveinių kitimu bei nykimu, klimato kaita, aplinkos tarša (cheminių medžiagų naudojimu žemės ūkyje) ir invazinių rūšių plitimu. Dėl pastaruosius metus mūsų šalį vis dažniau kamuojančių vasaros sausrų išdžiūsta vandens telkiniai, pelkės, šlapynės, todėl pastebimai mažėja varliagyviams veistis, gyventi, maitintis. ir saugiai žiemoti tinkamų buveinių. Pastarųjų ima trūkti ir dėl miško kirtimų, nes dalis varliagyvių žiemoja sausumoje po išvartomis, kelmais, nuokritomis ir pan. Švarūs ir gėli vandens telkiniai labi svarbūs varliagyvių nerštui ir, žinoma, pirmųjų vystymosi stadijų jaunikliams išgyventi. Daugiamečių pievų nykimas ir intensyvus jų naudojimas, virsmas ariama žeme ar infrastruktūros dalimi kasmet mažina mitybai tinkamų buveinių plotus. Kai kurių varliagyvių – pievinių bei smailiasnukių varlių – populiacijos galėjo sumažėti kartais ar net dešimtimis. Itin svarbu pavasarinės migracijos metu apsaugoti mūsų krašto varliagyvius.

Kad varliagyviai galėtų saugiai migruoti, įrengiamos nuolatinės gelžbetonio tvorelės su specialiomis pralaidomis arba statomi laikini atitvarai. Tinkamose vietose įrengtos apsaugos apriboja varliagyvių patekimą ant važiuojamosios kelio dalies. Nors nuolatinės tvorelės yra gana brangus inžinerinis įrenginys, tačiau užtikrina ilgalaikę gyvūnų apsaugą. Tvorelių įrengimui būtinas bendras inžinierių ir varliagyvių biologiją išmanančių ekologų darbas. Nors tokios apsaugos gana įprastos daugelyje užsienio šalių, tačiau kol kas Lietuvoje jos įrengtos tik 4-iose vietovėse, esančiose Veisiejų, Varnių, ir Pavilnių regioniniuose parkuose.

Kovo pabaigoje dėl privačių iniciatyvų varliagyviai saugomi Kauno miesto Kleboniškio gatvėje, kurioje VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo, Kleboniškio ir Kauno Tado Ivanausko progimnazijos bendruomenių pastangomis yra įrengti laikini apsauginiai atitvarai, skirti užtikrinti saugią varliagyvių migraciją Kleboniškio gatvės atkarpoje nuo miško pradžios iki įvažiavimo į Eigulių vandenvietės teritoriją.

Organizatorių ir talkininkų pastangomis nutiestas 0,5 km ilgio ir 0,5 aukščio metalinio tinklo atitvaras-tvorelė. Ties atitvaro kraštu kas 15-20 m iškastos duobelės, į kurias įleisti 12 l talpos perforuoti, t. y. su specialiai pragręžtomis mažomis skylutėmis (skirtomis vandens ištekėjimui), plastikiniai kibirai. Būtent į šiuos kibirus susirinks migruojantys varliagyviai. Jie negalės tiesiogiai įšokuoti į važiuojamąją kelio dalį, todėl judės palei atitvarą tol, kol sukris į žemės įkastus surenkamuosius kibirus. Į kibirus susirinkusius varliagyvius kasdien saugiai perkelti į kitą kelio pusę įsipareigojo Kauno Tado Ivanausko progimnazijos mokiniai ir Kleboniškio bendruomenės atstovai. Akcija bus vykdoma iki varliagyvių migracijos pabaigos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ketvirtadienio naktį daug kur palis, vietomis gali susiformuoti rūkas, pietryčių Lietuvoje – plikledis.

Kelininkai įspėja, kad rudenį, orų temperatūrai naktį nukritus žemiau nulio, tiltų ir viadukų danga tampa slidi, todėl svarbu atsižvelgti į dangos būklę, oro sąlygas ir pasirinkti saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį.

Žemiausia oro temperatūra sieks nuo nulio iki penkių laipsnių šilumos, pajūryje – 6-8 laipsniai, pietrytiniuose rajonuose termometro stulpeliai kai kur gali nukristi iki dviejų laipsnių šalčio.

Trečiadienio vakarą pagrindinių kelių dangos šalyje sausos, eismo sąlygos geros. Šiuo metu be kritulių, temperatūra siekia 3-8 laipsnius šilumos.

Rangovai žada Liepų gatvės pabaigoje įrengti siurblinės šulinį.

Eismas bus ribojamas atvažiuojant į Klaipėdą nuo Palangos plento pusės. Tarp Palangos plento viaduko ir sankryžos su Jaunystės gatve bus uždaryta pirmoji eismo juosta.

Todėl tikėtina, kad ketvirtadienį ryte ir pavakare šioje vietoje gali susidaryti eismo spūstys.

Vairuotojai Liepų gatvę šiomis dienomis renkasi dėl Vilniaus plente vykstančių darbų.

Į darbą Klaipėdoje vairuotojai šiomis savaitėmis dažniausiai traukia Tilžės ir Liepų gatvėmis.

Rangovai tikina, kad stengsis atlikti darbus kuo greičiau, ir eismas pirmąja juosta bus paleistas, kai darbus šioje vietoje baigs sunkioji technika.

Sekmadienio rytą iškritęs negausus sniegas ištirpo vos po kelių valandų, tačiau panašu, kad vakare ir naktį sulauksime gerokai didesnės sniego porcijos.

Miesto gatvėse automobiliai sulėtino greitį, prireikė daugiau atidumo, nes įkalnėse buvo slidu.

Skaitytoja Simona portalo žurnalistams teigė, kad Aleksote eismo sąlygos išties sudėtingos, o miesto gatvėse vairuotojus įspėjo sulėtinti greitį.

„Išvažiavau iš namų, kai iš dangaus krito vos viena kita snaigė, tačiau po keliolikos minučių ėmė smarkiai pustyti, keliai tapo balti. Miesto gatvėse automobiliai sulėtino greitį, prireikė daugiau atidumo, nes įkalnėse buvo slidu. Jei kelininkai neišvažiuos į gatves, jos per naktį gali virsti tikra čiuožykla“, – baiminosi skaitytoja.

Skaitytojos nuotr.

Kaunietis Karolis pridūrė, kad sekmadienio vakarą vairavimo sąlygos sudėtingos ir Eigulių mikrorajone. „Čia dar nepusto, bet kelias – slidus. Ir matomumas prastas, šiandien vairuoti sunku“, – apie pavojingas eismo sąlygas rašė vyras. 

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis ir snygis

Pirmadienio naktį eismo sąlygas sunkins plikledis ir snygis, pranešė Automobilių kelių direkcija. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį daug kur trumpai pasnigs, daugelyje rajonų formuosis plikledis.

Vėjas šiaurės vakarų, 9-14 m/s, vietomis, didesnė tikimybė pajūryje, gūsiai 15-17 m/s. Žemiausia oro temperatūra sieks nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio. Tuo metu šeštadienio vakarą dėl buvusio snygio sudėtingesnės eismo sąlygos išlieka Pasvalio rajone. Čia pagrindinių kelių dangos su šlapio sniego provėžomis.

Kelininkai valo ir barsto provėžotus kelius, tačiau vairuotojų prašoma laikytis saugaus atstumo ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį.

Kaip pranešė Eismo informacijos centras, čia pagrindinių kelių dangos padengtos puraus arba prispausto sniego sluoksniu, vietomis iki 10 cm, slidžios.

Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugelyje šalies rajonų išlieka slidūs, provėžoti, vietomis padengti prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu.

Rytinėje šalies dalyje snygis, kitur be kritulių. Oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Dieną eismo sąlygas sunkins šlapdriba.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną rytiniuose rajonuose nedideli krituliai: šlapdriba, lietus. Aukščiausia oro temperatūra nuo 4 iki 9 laipsnių šilumos.

13 val. duomenimis, Marijampolės apskrityje susiformavęs plikledis, didžiojoje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos šlapios arba drėgnos, vietomis su pažliugusio ar puraus sniego provėžomis.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai taip pat su prispausto ar puraus sniego sluoksniu iki 10 cm, vietomis yra apledėjusių kelių ruožų.

Apsnigtus ir slidžius kelių ruožus valo ir barsto „Kelių priežiūra“, tačiau esant žemai oro temperatūrai, net dirbant maksimaliu pajėgumu, užtikrinti geras eismo sąlygas net ir aukščiausiuose priežiūros lygio keliuose, pasak kelininkų, yra itin sudėtinga.

Visoje šalyje, išskyrus Panevėžio ir Utenos apskritis, sninga. Oro temperatūra siekia nuo 9 iki 12 laipsnių šalčio.

Bendrovės "KRS" projektų vadovas Artūras Staponkus pasakojo apie greitai prasidėsiančius didelius darbus Bangų ir Joniškės gatvėse.

Čia bus klojamas lietaus nuotekų kolektorius nuo Malūno (buv. "Trinyčių") tvenkinio   iki Dangės upės.

Iš tiesų jis jau klojamas, tik liepos ir rugpjūčio mėnesiais šie darbai taps nemažu kliuviniu važiuojantiesiems Bangų ir Joniškės gatvėmis bei norintiems iš šių gatvių patekti į Mokyklos gatvę.

Specialistai pasakojo, kad dviejų metrų skersmens vamzdžiai bus klojami į šešių metrų gylio tranšėją, tad neapriboti eismo gatvėse, palei kurias guls vamzdžiai, neįmanoma.

Pirmasis darbų etapas, kai eismas iš Bangų į Joniškės gatvę bus apribotas ir važiuojant vertėtų pasirinkti kitą kelią, prasidės jau liepos 7 d.

Nuo liepos 16 iki 21 d. ten pat eismas bus apribotas dar labiau, važiuoti šioje vietoje bus galima kur kas siauresnio pralaidumo gatve, į abi puses liks tik po vieną eismo juostą.

Trečiasis etapas bus sudėtingiausias ir užtruks savaitę – nuo liepos 22 iki 29 d., kai iš Joniškės gatvės į Bangų gatvę ir atgal įvažiavimas bus visiškai uždarytas.

Liepos 30–rugpjūčio 12 d. minimoje vietoje jau bus galima važiuoti, bet apribojimai dar išliks.

Penktasis darbų etapas – nuo rugpjūčio 13 iki 21 d. – ne mažiau svarbus klaipėdiečiams. Šiuo metu nuo Mokyklos gatvės viaduko į Bangų ir Joniškės gatves į kairę važiavimas bus apribotas.

Rugpjūčio gale, nuo 24 iki 28 d., tokie pat sunkumai kils norintiesiems nuo Bangų gatvės pasukti į Mokyklos gatvę.

Visų šių darbų metu numatomi būdai pasiekti reikiamus objektus Joniškės gatvėje važiuojant aplinkkeliu, į kurį nukreips kelio ženklai.

Jau dabar prognozuojama, kad nedidelių Verpėjų ir Slyvų gatvelių gyventojai bus nepatenkinti keliskart padidėjusiu transporto judėjimu prie jų namų. Žinoma, kad šiomis gatvėmis riedės ir viešasis transportas.

Tiek vairuotojams, tiek šių gatvių gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe.

Konkursą darbus vykdyti laimėjusios bendrovės atstovai tikino, kad galėtų juos nuveikti greičiau, bet laimėtojais jie tapo pasiūlę mažiausią kainą, tad  po darbo valandų ir naktimis dirbti jie negalės.

Vis dėlto A.Staponkus patikino, kad stengsis viską, kas numatyta, atlikti kaip įmanoma greičiau.

Klaipėda ruošiasi gyventi patogiau, todėl šią vasarą ir toliau teks vengti kai kurių gatvių ar sankryžų.

Aktuali žinia – Šilutės plento pradžia ir naikinama žiedinė sankryža su Tilžės gatve yra viena tų vietų, kur be didelio reikalo geriau nesukti ne tik šią vasarą, bet ir iki kitų metų.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas sakė, kad šiuo metu su darbus šioje vietoje atliekančios bendrovės vadovais svarstantys, kur persikels darbai, kai bus sutvarkyta gatvės dalis nuo transporto žiedinės sankryžos iki geležinkelio pervažos Šilutės plente, už Kauno gatvės.

Kai viena šio ruožo dalis bus visiškai sutvarkyta, visas abiejų pusių eismas bus perkeltas į suremontuotą juostą, tuo metu darbininkai persikels į dar nepaliestą pusę.

Darbai, o sykiu ir eismo trikdžiai vairuotojų kantrybę bandys visą vasarą ir tikrai tęsis iki šių metų rugsėjo.

Nuo rudens galima tikėtis, kad nuo geležinkelio pervažos iki rekonstruojamos žiedinės sankryžos galėsime važiuoti dviem eismo juostomis abiem kryptimis.

Taigi nuo Mokyklos gatvės ties Malūno parku iki pat geležinkelio pervažos Šilutės plente eismas visą vasarą bus sudėtingas, šią vietą geriau aplenkti.

V.Švedas tikino, kad Liepų gatvė ties įvaža į Joniškės gatvę piko valandomis nėra tvarkoma, esą abiem eismo kryptimis visi eismą ribojantys ženklai nuimami, abiem kryptimis leidžiama važiuoti dviem juostomis. Darbo metu čia eismas apribojamas iki vienos juostos abiejose pusėse.

Visi darbai minimoje vietoje vyks iki rugsėjo.

Tris šios savaitės dienas buvo paralyžiuota ir Minijos gatvės pradžia, čia buvo atliekamas dujotiekio remontas.

Pietinėje miesto pusėje Smiltelės gatvėje nuo sankryžos su Taikos prospektu iki Minijos gatvės remontuojama gatvės dalis iki birželio pabaigos turėtų būti išasfaltuota.

Iki tol šioje vietoje greitis ribojamas, eismas gali būti nukreipiamas į vieną eismo juostą.

Be to, bus remontuojama dalis Joniškės gatvės, atvažiuojant nuo Bangų gatvės iki baldų gamybos įmonės.

Dėl šių darbų eismas šioje gatvės vietoje taip pat susiaurės iki vienos eismo juostos. Čia nepatogumai gali užtrukti iki rudens.

Netrukus gali prasidėti kelio remonto darbai S.Šimkaus gatvėje, tačiau ja bus galima važiuoti, tik eismas gali susiaurėti iki vienos eismo juostos.

Jeigu darbininkai imsis tvarkyti gatvių duobes, eismas jose bus apribotas iki vienos eismo juostos.

Bendrovė pranešė, kad variklyje esanti plastikinė detalė retais atvejais gali tirpti ir deformuotis – dėl to variklis gali užsidegti. Pažeisti 2014-2019 metais pagaminti modeliai, turintys keturių cilindrų dyzelinius variklius: S80, S60, V70, XC70, S60 Cross Country, V60, XC60, V60 Cross Country, S90, V90, V90 Cross Country, XC90, V40 ir V40 Cross Country.

Bendrovės atstovas sakė, kad iki dabar yra užsidegę tik keletas automobilių – incidentų metu žmonės nebuvo sužaloti. Automobilių savininkams buvo išsiųsti laiškai, pranešantys apie defektą. Vairuotojai informuoti, kad automobiliais naudotis yra saugu, tačiau reikėtų žinoti apie potencialią problemą ir gedimo „simptomus“, įskaitant galingumo trūkumą, taip pat derėtų atkreipti dėmesį, jeigu apie variklį įspėjanti lemputė yra užsidegusi.

„Volvo“ ketina susisiekti su automobilių savininkais tada, kai atsiras problemos sprendimas. „Žiūrime į šią situaciją labai rimtai ir ieškome problemos taisymo metodų“, – pranešime sakė bendrovė. „Prisiimame atsakomybę, kad užtikrintume geriausią kokybę ir saugumo standartus mūsų automobiliams.“

Švedijoje įsikūrusi bendrovė dar sausį Didžiojoje Britanijoje atšaukė daugiau nei 30 tūkst. dyzelinių automobilių dėl klaidos degalų tiekimo sistemoje, kuri galėjo sukelti įtrūkius degalų sistemoje ir liepsną automobilyje.