„Grožis ir laimė – du skirtingi dalykai. Net yra tokia patarlė: geriau būk laiminga, nei graži. Nes pas mus grožis tapatinamas su kvailumu, esą graži, tai durna blondinė“, –  aštrių žodžių negailėjo R. Vilkienė.

„Apsiseilėję jie (vyrai – red. past) visada, bet nori tik vienos nakties nuotykio ir tada po skirtingus kambarius išsivaikščioti. Ištikimybė yra toks žodis, kuris nebemadingas“, – savo patirtis pasakojo R. Vilkienė.

Ugningos raudonplaukės R Kaušiūtės taip pat nepastebėti neįmanoma, bet ji  prisipažino svarstanti net galimybę tapti vienuole. Atvirai žinoma atlikėja kalbėjo ir apie santykių paieškas internetinėse pažinčių svetainėse.

„Perėjau manipuliacijos mokymus, žinau, ką daryti, kad patikčiau. Yra technikos – galima užintriguoti, iki galo nesakyti, nes reikia palikti vienos fantazijai“, – patarimais  dalijosi atlikėja.

LNK nuotr. 

Vis dėlto R. Kaušiūtė atrėžė – vyrai neretai pasielgia netaktiškai, jau žinutėse bando išsiaiškinti, ar susitikimo metu pažintis pavirs į kažką daugiau, nei tik pokalbis prie kavos.

„Siūlo ir pinigus už seksą, ir santykius trise. Bet patirtis rodo, kad ten įmanoma ir gerą vyrą susirasti – dažnai dainuoju vestuvėse, kur poros būtent internetu susipažino“, –  juokėsi atlikėja.

LNK nuotr. 

Niekad negirdėtų faktų apie romų gyvenimą atskleidė ir atlikėjas, „Sare Roma“ vokalistas Ištvanas Kvikas. Jį  atlydėjo sūnus Michailas, žmona liko namie. Bet ne dėl to, kad to norėjo pati, taip liepė vyras.

„Mano žmona yra namų šeimininkė, tai yra labai sudėtingas darbas. Tie, kurie sako, kad žmona tiesiog sėdi namie ir nieko nedaro, aš manau priešingai – tai mes nieko nedarom, o jos iš tikrųjų dirba, tiek rūpesčių turi“, – pasakojo I. Kvikas.

Kita priežastis – žmona, anot Ištvano , yra „asmeninis dalykas“.

„Ji turi būti apsaugota nuo visų kitų akių, nuo visko. Bet visko yra buvę. Kai prie manęs sukasi tokios gražios merginos, žmona ne kartą buvo priėjusi prie jų ir sako: ko jūs taip su mano vyru elgiatės?“ – atviravo žinomas atlikėjas.

Tiesa, tokio gyvenimo, kurį pats turi, I. Kvikas savo sūnui nelinkėtų. Neleido ir dainuoti.

„Tie, kurie eina į pramogų pasaulį galvodami, kad tai labai lengvas kelias, turi šimtą kartų pagalvoti, su kuo žmogus gali susidurti“, – kalbėjo romas .

Atvira žvaigždžių išpažinčių laida „Bučiuoju. Rūta“ – šį ketvirtadienį, 20 val., per LNK.

„Kiekvienas tavo gyvenimo žingsnis, poelgis ir sudaro tuos 700 draudimų. Nepaisant to, mūsų tauta yra labai laisva, tie draudimai neskirti tavęs suvaržyti, jie skatina neprarasti moralės. Pavyzdžiui, tu negali palikti savo tėvų, privalai jais rūpintis. Negali draugauti su vaikinu ar mergina, jei tai nėra rimti santykiai”, –  kalbėjo Ištvanas.

Negali draugauti su vaikinu ar mergina, jei tai nėra rimti santykiai.

Įprasta, kad šioje tautoje moterį renkasi vyras. O ypatingas dėmesys skiriamas tėvams ir jų palaiminimui, be jo vargu ar santuoka bus išvis galima. „Pirmiausia antrą pusę savo vaikams renka tėvai. Jie renka savo vaikui žmoną arba vyrą iš šeimos, kuri turi tik pačią geriausią reputaciją. Jeigu atsiranda noras vesti arba tekėti už kitos tautybės žmogaus, jis turi priimti visus romų įstatymus ir tapti mūsų bendruomenės dalimi. O jeigu nesutinka, tuomet turi palikti mus“, – pasakojo atlikėja Rožė.

Taip pat ir su skyrybomis, visi turi žinoti, kokia jų priežastis. Jeigu tai yra svarbi priežastis, tuomet bendru nutarimu leidžiama išsiskirti.

Nors skyrybos retas atvejis, tačiau apie jų priežastis turi žinoti visa romų bendruomenė. „Kitur įprasta, kad, jei paklausi savo vaiko apie merginą ar vaikiną, tai jis atsako, jog čia mano reikalas. Pas mus taip nėra, tai nėra tik jo reikalas, tai visos bendruomenės reikalas. Man kaip tėvui rūpi, su kuo gyvens ir kaip gyvens mano vaikas. Taip pat ir su skyrybomis, visi turi žinoti, kokia jų priežastis. Jeigu tai yra svarbi priežastis, tuomet bendru nutarimu leidžiama išsiskirti“, – kalbėjo Ištvanas.

LNK nuotr. 

Kalbėdamas apie svarbų vaidmenį romų bendruomenėje, Ištvanas neslepia, jog būti romų baronu yra ne tik garbė, bet ir itin didelė atsakomybė. „Pats negali nustatyti sau tokio statuso. Tave išrenka tavo bendruomenė. Jeigu pas tave ateina žmonės ir klausia patarimo, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, tai tu jau tapai baronu. Ne kiekvienas to nori, nes tai yra didelė atsakomybė. Toks žmogus turi turėti nepriekaištingą reputaciją, ir tarp romų, ir tarp kitų tautų. Ar šį statusą galima paveldėti? Labai įvairiai, kartais tai gali būti paveldima, o kartais ne. Nežinau ar mano sūnus galėtų būti baronu, nes jis jau buvo ne vieną kartą vedęs“, – dalinosi I. Kvikas.

Susipažinti artimiau su romų bendruomene, išgirsti įdomių pasakojimų ir pamatyti, ką iš delno broliams Lavrinovičiams išbūrė viena vakaro viešnių –  trečiadienio vakarą laidoje „Šeškinės 20“, 20 val., per LNK.

Po grupės „Romanik“ slapyvardžiu slepiasi „Sare Roma“ lyderio Ištvano Kviko sūnus Michailas ir jo pusbrolis Nikita. Šie vaikinai scenoje – ne naujokai. Praėjusiais metais duetas dalyvavo televizijos projekte „X faktorius“, po kurio nusprendė nesustoti ir toliau eiti muzikiniu keliu.

„Mūsų atliekamos dainos yra ugningos, charakteringos. Savo temperamento nenuslėpsime. Mums muzika – džiaugsmas, kuriuo norime dalintis su kitais“, – taip save pristato romų tautybės vaikinai.

Daina „Senjorita“ – Latino muzikos ritmų pagrindu sukurta daina apie dviejų žmonių aistrą.

Kaip sako patys vaikinai, meilės tema – jų kūrinių pagrindas ir esmė.

„Meilė, jausmai yra tai, kas kiekvienam iš mūsų svarbiausia. Visos dainos, kurios sudarys debiutinį „Romanik“ albumą, turės atskirą savo istoriją apie meilės išgyvenimus, karštas emocijas ir romantiką“, – pasakojo Michailas ir Nikita.

„Senjorita“ sukurta bendradarbiaujant su grupės SADBOI vaikinais, Artiomu Penkevičiumi ir Edgaru Koldaru. Naujasis kūrinys – Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinamas projektas, kuriuo siekiama skatinti romų bendruomenės jaunimo užimtumą.

„Džiaugiamės, jog dirbame kartu su talentingais, patyrusiais vaikinais. Tikime, kad Lietuvoje atrasime savo klausytoją. Norime kurti šventę scenoje ir dovanoti klausytojams tik džiugias emocijas,“ – kalbėjo duetas „Romanik“.

Manoma, kad toks Seimo sprendimas taps reikšmingu įvykiu visai Lietuvos romų bendruomenei, skatins visuomenę atkreipti dėmesį į skaudžius Lietuvos istorijos faktus, prisidės prie romų kultūros atvirumo, tarpkultūrinio dialogo bei stereotipų mažinimo.

Seimo sprendimu džiaugiasi Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas.

„Ilgai lauktas sprendimas.Turbūt džiaugiasi ir tie žmonės, kurių jau nebėra su mumis. Buvo labai didelė užduotis mūsų bendruomenei, kad įvyktų tas faktas, kad romų genocido faktas visgi būtų pripažintas. Aišku, genocido mastai  galėtų būti tyrimų objektas. Tikrai galiu pasakyti, kad šiandien mano sieloje yra didelė šviesa“, – Eltai sakė Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas I. Kvikas.

Pasak jo, jau šių metų rugpjūčio 2 d. Lietuvoje planuojama paminėti Romų genocido dieną. I. Kviko teigimu, planuojama  pastatyti paminklą, skirtą Romų genocido aukoms atminti, kurį savo iniciatyva sukūrė menininkas iš Alytaus. Bus rodoma muzikinė pjesė „SAMUDARIPEN. Mergaitė iš vagono“ (režisierius Marius Jampolskis). Tai muzikinė pjesė, skirta romų holokausto aukoms atminti. Taip pat romų delegacija planuoja vykti į Aušvicą.

Tarptautinės organizacijos oficialiai pripažįsta romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir siekia, kad visose valstybėse ši diena būtų minima rugpjūčio 2 dieną.

2015 m. balandžio 15 d. Tarptautinės romų dienos proga Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir paragino visas valstybes minėti ir paskelbti rugpjūčio 2 d. romų genocido diena.

Ši diena buvo pasirinkta neatsitiktinai – 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje buvo sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių. Šių metų rugpjūtį minėsime romų lagerio sunaikinimo 75-ąsias metines.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų nacių buvo  sistemingai persekiojami, brutaliai žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų. Daugiausia jie buvo žudomi Pravieniškių stovykloje. Kitos žudynės vietos buvo Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų-Porubankos. Romai buvo žudomi ir Kauno IX forte bei Paneriuose.

Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme nėra numatyta diena, skirta romų genocido dienos paminėjimui.

Už Atmintinų dienų įstatymo papildymą ketvirtadienį balsavo 89 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai.

„Romų bendruomenė yra puoselėjanti savo vertybes ir tradicijas ir tuo pačiu atvira visiems, siekianti stiprinti tautinių bendruomenių kultūrinius ryšius, stiprinti lietuvių bei romų kultūrinį bendradarbiavimą. Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai ryškūs kultūrų skirtumai neleidžia pažinti kitų kultūrų, neskatina bendruomeniškumo, sąlygoja atskirtį“, - sako Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas ir romų ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvikas.

Siekiant laužyti nusistovėjusius stereotipus apie romus, šiemet rengiamas ne tik oficialus minėjimas Seime, bet ir didžiulis renginys pačiame Vilniaus centre - romų festivalis „Gypsy fest 2019“, kuris vyks balandžio 14 d.

Visai neseniai Vilniaus viešosiose erdvėse pasirodė didžiuliai plakatai, iš kurių žvelgia neįprastai atrodantis I. Kvikas. Jo atvaizdas padalytas pusiau, o viena kūno dalis permatoma it rentgenu. Plakatus puošia „Gypsy fest“ festivalio šūkis „Romas ne džinas“.

I. Kvikas paaiškina, kad taip siekiama atspindėti socialinę festivalio misiją - kovoti su diskriminacija. „Romų bendruomenė nuolat susiduria su išankstine neigiama nuomone, atstūmimu, tad šiuo projektu siekiama naujo požiūrio į tautų bendruomeniškumą bei kultūrų dialogą. Laikas išsklaidyti mitus bei stereotipus apie mus, romus. Mes esame tokie patys, štai, žiūrėkite kiaurai - mes iš tokių pačių kaulų“, - šypsosi I. Kvikas.

Lietuvos romų dienos renginiai prasidėjo konferencija Seime balandžio 5-ąją. Tai oficiali dalis - kvietimas atsigręžti į romų problemas Lietuvoje bei Europoje. Renginyje dalyvavo Lietuvos romų atstovai, politikai, tautinių mažumų atstovai.

2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 romų. Vilniuje gyvena apie trečdalį Lietuvos romų, dauguma - sostinės Kirtimų mikrorajone, kuris yra didžiausia koncentruotai romų gyvenama vieta Baltijos šalyse.

Romai į Lietuvą atvyko apie XV a. vidurį. Jų imigraciją paskatino XV-XVII a. Europoje vykę romų persekiojimai, laisves varžantys įstatymai. Lietuvoje romai turėjo teisę laisvai keltis iš vietos į vietą, galėjo turėti savivaldą. 1918-1940 m. romai buvo visateisiai Lietuvos piliečiai. Nacių okupacijos metu nužudyta apie 500 romų, arba kas trečias Lietuvos romas. Priverstiniams darbams deportuota apie 1000 romų. Pokariu Lietuvos romų gyvenimą labiausiai paveikė 1956 m. Sovietų sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas, įtvirtinęs prievartinę sedentarizaciją (ilgalaikis klajokliškų genčių, bendruomenių įkurdinimas konkrečioje vietoje, pamažu pritaikant prie vietinių gyventojų gyvenimo būdo).

Kokybiniai pokyčiai romų gyvenime įvyko atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pirmoji romų organizacija - Lietuvos čigonų bendrija - susikūrė 1992 metais.

Šiuo metu veikia 8 romų organizacijos: Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“ ir jos Šalčininkų rajono skyrius, Romų integracijos namai, VšĮ „Sare Roma“, Romų integracijos centras, Vilniaus čigonų bendrija, VšĮ „Romane Women“ ir Lietuvos romų bendruomenė. Organizacijos rūpinasi romų bendruomenės socialiniais ir kultūriniais poreikiais, palaiko ryšius su kitų šalių romų organizacijomis, vykdo tarptautinius projektus ar dalyvauja juose.

Nuo 2014 m. Romų visuomenės centras koordinuoja Europos Tarybos ir Europos Komisijos programos ROMED įgyvendinimą Lietuvoje - rengiami romų tautybės mediatoriai, galintys tarpininkauti tarp romų bendruomenės ir valstybės institucijų.

Romų visuomenės centras yra aktyvus Žmogaus teisių koalicijos narys, dalyvauja tarptautiniame judėjime „Youth in Action“, yra Europos tinklo prieš rasizmą (ENAR) narys.

Romų muzikinę kūrybą populiarina Vilniaus rajone, Panevėžyje, Kaune susibūrę romų muzikiniai ir šokių kolektyvai. Nuo 2000 m. rengiami romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmų planai, kurių priemones, skirtas skatinti integraciją į švietimo sistemą, didinti sveikatos paslaugų prieinamumą, skatinti užimtumą, moterų įgalinimą, romų kultūros ir tradicijų puoselėjimą, tarpkultūrinį dialogą, vykdo skirtingos šalies institucijos.

„Kartu su iniciatyvine grupe, kurią sudaro labai daug institucijų, kreipėmės dėl rugpjūčio 2 dienos įtraukimo į Lietuvos atmintinų, minėtinų dienų sąrašą kaip romų genocido atminimo dieną. Šis kreipimasis yra Seime ir ketvirtadienį šis klausimas bus svarstomas“, - Seime surengtoje konferencijoje romų klausimu sakė I. Kvikas.

Paramą iniciatyvai romų genocido dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą išsakė ir Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Rugpjūčio 2-ąją paprastai susirenka nedidelis būrelis romų ir mažai kas nors dar ateina paminėti šią liūdną dieną. Tai, vis dėlto, jeigu mes galvojame, kad romai yra tokie pat piliečiai kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, turi tokias pat teises - aš kreipiuosi su dideliu prašymu į Seimą, Lietuvos vadovus, kad tą dieną, rugpjūčio 2-ąją, pavadintų valstybine romų genocido atminimo diena ir, kad ji būtų minima lygiai taip pat kaip kitų tautų naikinimo ar kitu būdu skriaudžiamų žmonių atminimo diena“, - Seime surengtoje konferencijoje pabrėžė F. Kukliansky.

Nesutikau nei vienos romų šeimos, kurioje nebūtų kas nors karo metu nužudytas, suimtas ir išvežtas darbams ar į koncentracijos stovyklą.

Lietuvos romų istorijos tyrinėtoja socialinė antropologė Aušra Simoniūkštytė pabrėžė, kad romai karo metu patyrė siaubingą genocidą ir atmintiną dieną skelbti būtina, siekiant deramai prisidės prie romų išgyventos kančios įamžinimo.

„Nesutikau nei vienos romų šeimos, kurioje nebūtų kas nors karo metu nužudytas, suimtas ir išvežtas darbams ar į koncentracijos stovyklą. Tuo metu kai pradėjau rinkti duomenis, aš, matyt, kaip daugelis Lietuvos gyventojų, mažai ką žinojau apie romų nacių okupacijos laikais išgyventą tragediją. Neperdėsiu sakydama, kad kiekvienoje kalbintoje šeimoje vardijamos netektys mane labai giliai sukrėtė. Apgailestauju, kad romų genocidas vis dar netapo visos Lietuvos visuomenės istorinės savimonės dalimi“, - sakė A. Simoniūkštytė.

Tarpukariu Lietuvoje gyveno apie pusantro tūstančio romų. Manoma, kad naciams okupavus Lietuvą 1941 m., bent trečdalis buvo nužudyti. Dirbti negalinčius vyresnio amžiaus senolius bei vaikus naciai bei jų vietiniai talkininkai dažniausiai šaudė Pravieniškėse, darbingus vežė į stovyklas Vakarų Europoje. Daliai nuo šeimų atskirtų ir priverstiniams darbams pristatytų romų pavyko išgyventi, kiti iš Vakarų taip ir negrįžo.

Neabejotinai daugiausiai diskusijų sukėlė Rūtos Elžbietos Mazurevičiūtės ir Ištvano Kviko pasikviestas svečias – praėjusio „Žvaigždžių duetų“ sezono nugalėtojas Radžis. Visi kartu jie atliko dainą apie meilę Lietuvai, pavadinimu „Čigono meilė“.

Po šios trijulės pasirodymo nuo komisijos stalo skriejo itin prieštaringi vertinimai. Nors Merūnas Vitulskis ir Stano teigė, kad dalyviai, kaip visada, viską atliko profesionaliai, o šis pasirodymas yra jų „šachas ir matas“ kitų porų atžvilgiu, kitos komisijos narės buvo visiškai priešingos nuomonės.

„Aš galvoju, kad jūs nuėjote pačiu banaliausiu keliu. Užknisat, nes žinau, kad galit vaikščioti ne tik tais banaliais ir pramintais savo takais“, – kalbėjo Dovilė Filmanavičiūtė–Miss Sheep, o jos žodžiai studijoje buvo palydėti švilpimu.

Kas gali būti banalu, kai muzika liejasi iš širdies? Koks skirtumas, ar ji yra iš dviejų akordų, ar iš trijų.

Šioje vietoje pratrūko ir pats Ištvanas. „Kas gali būti banalu, kai muzika liejasi iš širdies? Koks skirtumas, ar ji yra iš dviejų akordų, ar iš trijų. Mes su Radžiu turime tris akordus ir mums užtenka. Norėjome su šia daina parodyti žmonėms, kad mes galime dainuoti, kad su mumis dainuoja ir lietuvė Rūta, ir visa Lietuva“, – karštai kalbėjo atlikėjas.

Visgi kita komisijos narė Rūta Ščiogolevaitė taip pat nebuvo patenkinta tokiu pasirodymu. Vos tik ji paklausė, ar Rūta Elžbieta su Ištvanu šitaip bijo iškritimo, Ištvanas ir vėl nesusilaikė. „Ne, tikrai ne. Aš galėjau dešimt, šimtą kartų sudėtingesnį kūrinį sudainuoti, operą galėjau sudainuoti“, – atsakė jis. R. Ščiogolevaitei iškart pasiteiravus, kodėl jis to ir nepadarė, Ištvanas nepasimetė.

„O todėl, kad aš myliu savo broliuką Radžį, todėl, kad mes galime būti vieningi, todėl, kad mes galime dainuoti iš širdies. Kam man dar kažką kažkam įrodinėti? Aš dainuoju publikai“, – įsijautęs kalbėjo Ištvanas, o jo žodžius palydėjo pritariantys šūksniai ir plojimai iš publikos.

Be abejo, savo nuomonę turėjo ir pats Radžis. „Aš manau, kad jie yra šaunuoliai, kad pasikvietė Radžį. Rūta, nežinau, kas jums atsitiko, kas jums įkando, bet aš noriu pasakyti, kad jie nieko blogo nepadarė, kad pasikvietė mane“, – į tai Rūta teatsakė tiek, kad su Radžiu į kalbas ji nesileis. „Nereikia čia taip nervuotis. Radžis neįkando nei Rūtai, nei dar kažkam, jūs ramiai sėdėkit ir dainuokit tuos savo tris akordus, nes jūs taip pat dainuojat tuos pačius tris akordus. Ir nereikia šnekėti ant kitų žmonių, kai visi iš tos pačios lėkštės valgome“, – nukirto Radžis.

„Žvaigždžių duetų“ pusfinalis – šį sekmadienį, 19:30 val. per LNK.

Visi aptarinėjo Indrės Stonkuvienės ir Donato Čižausko transformaciją, kai derindamiesi prie savo dainos „Ryža“ abu jie plaukus net antakius persidažė oranžine spalva. Tačiau tai nebuvo vienintelis vakaro netikėtumas – vienos iš dalyvių komisijos nariai scenoje neatpažino tol, kol ji nepradėjo dainuoti.

Kartu su Ištvanu Kvik projekte dalyvaujanti „Mis Lietuva 2013” Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė šį sekmadienį atliks garsios lenkų dainininkės Marylios Rodowič dainą „Spalvotosios mugės“. Šis poros pasirodymas – tarsi atsakas į nesibaigiančias komisijos narių diskusijas, kokį amplua duetas turėtų pasirinkti savo pasirodymų metu. Šį kartą R. E. Mazurevičiūtė ir Ištvanas sukūrė tikrą čigonišką fiestą cirke: scenoje šoko akrobatės, važinėjo vienračiai, triukus atliko profesionalūs cirko artistai ir net dresuotas pudelis.

Didele staigmena tapo ir juodaplauke virtusi R. E. Mazurevičiūtė. „Oho, Ištvanai, kokią tu įtaką darai moteriai!“ – nusijuokė komisijos narys Merūnas Vitulskis. „Negaliu patikėti, kad čia yra ta pati Rūta. Tu tikrai buvai neatpažįstama, o tavo balsas skambėjo nuostabiai“, – susižavėjimo negalėjo paslėpti ir Rūta Ščiogolevaitė.

Komisijos nariai negailėjo komplimentų ne tik gražuolės išvaizdai, bet ir naujai suskambusiam balsui. Visgi kandžioji Dovilė Filmanavičiūtė–Miss Sheep pradėjo ne nuo komplimentų. „Šiaip tai buvo kraupu. Bet turbūt mugėje ir cirke taip ir turi būti... Jei norite išgirsti mano asmeninę nuomonę, tai buvo siaubinga“, – kalbėjo D. Filmanavičiūtė.

„Man žiūrėti buvo ir nejauku, ir nesmagu, ir bardakas, ir nefaina, na, bet kiekvieną kartą reikia bandyti perlipti per save. Cirkas neprivalo patikti visiems. Net ir ta kultūra, kurią jūs čia parodėte, nebūtinai turi patikti visiems. Tačiau apie Rūtos balsą aš jau nebesikartoju – tai tikrai yra kažkas kosmiško“, – komentarą užbaigė D. Filmanavičiūtė.

Praėjusį sekmadienį duetas iš aštuntos šoktelėjo net į penktą vietą, tačiau toks staigus įvaizdžio pakeitimas gali būti suprastas ne visų. Ar čigoniška dvasia ir cirko pasirodymai padės porai toliau kilti į rezultatų lentelės viršų?

„Žvaigždžių duetai“ – sekmadienį, 19.30 val. per LNK.

Nors įsibėgėjus repeticijoms abu sutaria puikiai, tačiau Ištvanas neslepia, kad jų pažintis nebuvo visiškai sklandi.

„Tikiuosi, kad žmona nesupyks už tokius žodžius, bet kai atėjau į pirmą mūsų pasimatymą su Rūta, man buvo užduotis ne iš lengvųjų. Juk čia ne šiaip pasimatymas, čia – su „Mis Lietuva“! Bet aš save raminau, kad jau turiu tos patirties su moterimis, – šyptelėjo Ištvanas. – O kai ją pirmą kartą pamačiau, pagalvojau, kad Rūta tarsi nužengusi iš mano dainos – juk ji tikra gražuolė geltonkasė, karalaitė – lietuvaitė“.

Tačiau čia gera nuotaika ėmė bliūkšti. „Ji man sako: Ištvanai, žiūrėjau tavo vieną dainą, bet man buvo nuobodu. Galvoju – va va, prasideda... – nutęsė Ištvanas. – Po pirmo susitikimo man pasirodė, kad ji dar dvejoja, tačiau aš jau buvau tikras – aš labai norėjau dainuoti su ja. Tada net skambinau prodiuseriams paklausinėti, ką ji kalba apie mane“.

„Pasirodo, prieš susitikimą ji galvojo, kad aš būsiu kaip koks pasipūtęs princas“, – nusijuokė Ištvanas. Tačiau priėmusi sprendimą dalyvauti R. E. Mazurevičiūtė nebesigailėjo. „Negaliu meluoti – pasvarstymų buvo. Tačiau Ištvanas yra labai charizmatiškas, labai išvaizdus, jo tokios ryškios akys“, – komplimentus partneriui žarstė tituluota gražuolė. „Be to, jis puikus mokytojas ir yra labai sceniškas“, – pridūrė ji.

„Išmokti dainuoti buvo mano svajonė. Esu baigusi muzikos mokyklą, dešimt metų grojau kanklėmis, mokykloje lankiau chorą, tačiau duete ar solo niekada nesu dainavusi. Aišku, labai neramina tai, kad pirmą kartą dainuojant gali drebėti balsas, kad galiu nepataikyti, pridaryti klaidų“, – neslėpė mergina.

„Visi mano, kad jei jau graži, o dar jei ir tituluota, tai tikrai nebus niekam gabi. Ką jau kalbėti apie dainavimą. Bet Rūta tikrai dainuoja. Aišku, ji labai jaudinasi, bet tas jaudulys kasdien vis mažėja. O kai ji tokio nepaprasto grožio... Ir dar su charizma. Ugnies tarp mūsų tikrai yra“, – intrigavo Ištvanas.

Nors pernai projektą laimėjo taip pat romų kilmės atlikėjas Radži Aleksandrovičius, dainavęs su Donata Gutauskiene–Laisva, Ištvanas nebijo būti lyginamas su Radžiu. „Ta pergalė buvo tikrai pelnyta. Bet aš niekada neinu laimėti – aš einu kovoti. O ką turiu iškovoti? Ne pinigus, ne prizus... aš einu kovoti už savo jausmus. Jei aš atnešiau žmonėms šypseną – man tai yra laimė“, – patikino atlikėjas.