Europos Sąjungos Teisingumo Teismas penktadienį nurodė Lenkijai nedelsiant liautis kirtus medžius viename paskutinių Europos reliktinių lygumų miškų – Belovežo girioje.

Tačiau, pasak teismo, šios priemonės yra laikinos, kad Europos pareigūnai turėtų daugiau laiko išanalizuoti Lenkijos poziciją. Lenkija turi iki rugpjūčio 4 dienos (penktadienio) paaiškinti savo politiką Europos Komisijai, kuri tuomet spręs dėl būtinybės kirtimą uždrausti visam laikui.

Bet aplinkos ministras Janas Szyszko (Janas Šyško) sakė žurnalistams, kad miškininkų veikla tęsis ir kad Teismui rengiamas atsakymas, kuris bus išsiųstas penktadienį.

J.Szyszko anksčiau aiškino, kad kirtimu siekiama išgelbėti mišką nuo kinivarpų. Jis taip pat tvirtina, kad medžiai kertami vadovaujantis Europos įstatymais ir geriausiomis Lenkijos miškininkystės tradicijomis. Jaunesnėje miško dalyje tradiciškai pagaminama kažkiek medienos, kuri yra vietos gyventojų pajamų šaltinis.

Ministras pernai pritarė tokiai kirtimo Belovežo girioje iki 2021 metų apimčiai, kuri yra triskart didesnė už tvaria laikytą ankstesnę.

Lenkijos televizija TVN24 rodė vaizdus, kaip technika kerta mišką, įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Gamtosaugininkų organizacijos „Greenpeace“ Lenkijoje atstovas sakė naujienų agentūrai AFP: „Kirtimas tęsiasi, nors nebe taip intensyviai“.

Šeštadienį norėjusį nufilmuoti miško kritimą operatorių užpuolė vienos bendrovės kirtėjai; šį incidentą pirmadienį valdžia pasmerkė.

Europos Sąjunga liepos 13 dieną padavė Lenkiją teismą. Europos institucijos ir gamtosaugininkai tvirtina, kad medžių kirtimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje Belovežo girioje gali šią sengirę sunaikinti. Jų teigimu, medžių kirtimas sunkiąja technika naikina mišką ir gyvūnų bei augalų buveines.

Ši sengirė Lenkijoje ir Baltarusijoje užima dešimtis tūkstančių hektarų, joje gyvena šimtų rūšių gyvūnai ir augalai, tarp jų – didžiausi Europos žinduoliai stumbrai, lūšys, retos samanos ir kerpės. Ji mena pirmykščius miškus, dengusius Europos lygumas prieš 10 tūkst. metų.

Pasaulio paveldo objektus prižiūrintis UNESCO komitetas palaikė Europos Sąjungos institucijas, raginančias Lenkiją sustabdyti medžių kritimą Beloveže.

Šis statusas turėtų apsaugoti gamtos objektus nuo didelio masto žmonių kišimosi.

Belovežo giria, nusidriekusi Lenkijoje ir Baltarusijoje, yra vienas didžiausių pirmykščių miškų, prieš 10 tūkstantmečių dengusių didžiąją Europos lygumų dalį.

Joje taip pat paplitę retų ir nykstančių rūšių augalai ir gyvūnai, tarp jų – stumbrai, didžiausi Europos žinduoliai.

„Belovežo giriai UNESCO gamtos paveldo (objekto) statusas buvo suteiktas neteisėtai ir nepasitarus su vietos bendruomene“, – sakė J.Szyszko pranešime. Kiek anksčiau jis pranešė, kad dėl šio klausimo „prokuratūrai buvo paduotas skundas“.

Ministras sakė, kad miškas negali vienu metu turėti UNESCO gamtos paveldo objekto statuso ir priklausyti Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“. J.Szyszko tvirtinimu, pastarasis statusas neprieštarauja sengirės kirtimui.

Lenkijos vyriausybė nurodė davusi leidimą pradėti kirtimus, kad būtų sustabdyta kinivarpų invazija ir sumažintas gaisrų pavojus. Medžiai buvo pradėti kirsti praėjusių metų gegužę.

Vis dėlto šiems kirtimams nepritaria mokslininkai, ekologai ir ES. Aktyvistai įtaria, kad vyriausybė dangsto didelio masto komercinį mišo kirtimą saugomoje sengirėje.

J.Szyszko norėtų, kad Belovežo giriai būtų suteiktas kitoks UNESCO statusas – mišraus gamtos ir kultūrinio paveldo, „o ne vien gamtos paveldo objekto, nes žmogaus veikla šiame miške matoma plika akimi“, pareiškė ministras.

Aplinkosaugos judėjimo „Greenpeace“ aktyvistai, kurie anksčiau šį mėnesį grandinėmis prisirakino prie medkirčių technikos, norėdami sustabdyti kirtimus, netrukus pasmerkė ministro trečiadienio pareiškimą. Jų teigimu, tai buvo „tolesnė manipuliacija“.

Judėjimo atstovų tvirtinimu, kirsti sengirę draudžia ir „Natura 2000“ taisyklės.

„Tai yra ministro bandymas pateikti savo interpretaciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė aktyvistė Katarzyna Kosciesza (Katažyna Kosceša) iš aplinkosaugos grupės „ClientEarth“.

J.Szyszko savo pareiškimą paskelbė likus dviem savaitėms iki kasmetinės UNESCO pasaulio paveldo konferencijos, kuri šiemet vyks pietiniame Krokuvos mieste Lenkijoje.

Belovežo giria gamtos paveldo objekto statusą pelnė 2011-aisiais.

Kiek anksčiau UNESCO išreiškė nerimą dėl sengirės kirtimo, o Europos Komisija balandį net perspėjo Varšuvą galinti imtis teisinių veiksmų, kad sustabdytų medžių kirtimą tame miške.

Žiniasklaida daro prielaidą, kad tai yra keršto akcija už kontroversišką įstatymą dėl medžių kirtimo.

Nenustatyti asmenys naktį iš sekmadienio į pirmadienį nukirto iš viso 33 medžius, kurie buvo nuo trijų iki septynių metrų aukščio. Šie medžiai augo aplinkos ministrui Janui Szyszko (Janui Šyško) priklausančioje žemėje šiauriniame Tučno mieste, informavo vietos policijos atstovė spaudai Beata Budzyn.

Vietos žiniasklaida ir aplinkosaugininkai mano, kad šis incidentas veikiausiai yra keršto akcija dėl J.Szyszko iniciatyva priimto įstatymo, kuris nuo sausio leido namų savininkams be leidimo kirsti jiems priklausančioje žemėje augančius medžius.

„Tai tikriausiai buvo desperatiškas žingsnis, nevilties šauksmas. Kažkas neišlaikė ir panoro tokiu būdu parodyti savo pyktį dėl visko, kas vyksta Lenkijoje“, – sakė aplinkosaugininkas Adamas Bohdanas.

Anksčiau namų savininkams reikėjo prašyti vietos aplinkos pareigūnų leidimo nukirsti medžius, kai jų kamieno skersmuo viršija nustatytą.

Kritikai sako, kad dėl „Szyszko įstatymo“ visoje šalyje buvo iškirsta daugybė medžių.

Aplinkosaugininkai taip pat pasmerkė J. Szyszko už tai, kad šis leido kontroversišką miško ruošą senovės laikus menančioje Bialovežos girioje, įtrauktoje į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.