Populiariausia – tarpdisciplininių menų sritis

Muzikos srities stipendiją laimėjo elektroninės-eksperimentinės muzikos albumą ketinanti išleisti Lina Pranaitytė, audiovizualinių menų – Vaiva ir Ignas Staniai, kursiantys filmą apie dailininką Antaną Kmieliauską, dailės – Remigijus Gataveckas, ruošiantis sieninės tapybos projektą „Nebereikia žaislų, reikia šeimos“, dramos – Ieva Stundžytė, kurianti pjesę „Sekta“, o tarpdisciplininių menų srityje daugiausia Tarybos narių balsų gavo Povilas Ramanauskas, žadantis surengti parodą „Refleksijos“ bei išleisti savo kūrybos katalogą. Visi 7 konkurso laimėtojai kas mėnesį visus metus gaus 272 Eur dydžio stipendijas. Konkursą „Jaunojo menininko stipendija“ iš dalies finansuoja Kultūros ministerija pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių kūrybinės veiklos programą. Paraiškas galėjo teikti asmenys nuo 18 iki 35 metų amžiaus.

Trečią kartą surengtame konkurse dalyvavo net 156 įvairių meno sričių atstovai. Daugiausia – net 40 jaunų menininkų – pretendavo į tarpdisciplininių menų srities stipendiją, 36 – į dailės srities stipendiją. Dėl muzikos srities stipendijos varžėsi 22 kūrėjai, dėl audiovizualinių menų – 17, dėl fotografijos – 17, dėl literatūros – 13, dėl dramos – 12.

„Skirdami stipendijas, tradiciškai didžiausią dėmesį kreipėme į siūlomos idėjos konceptualumą – nebalsavome už debesyse plaukiojančius projektus, kurie sunkiai realizuojami. Ekspertai projektų peržiūrų etape dirbo labai atidžiai ir nuoširdžiai, paraiškų vertinimams skyrė daug laiko. Iš vienos pusės džiugu, kad tiek daug paraiškų gavome. Iš kitos pusės liūdna, kad labai daug puikių jaunų menininkų turime nuvilti. Telieka jiems palinkėti nenuleisti rankų ir konkurse dalyvauti kitąmet“, – sako Asociacijos LATGA tarybos prezidentas Teisutis Makačinas.

Vertina kaip padrąsinimą

Iš Palangos kilęs literatūros srities stipendijos laimėtojas M. Gailius įsitikinęs, kad Lietuvoje netrūksta galimybių jauniesiems menininkams. „Domiuosi kultūros procesais ir pats tiesiogiai juose dalyvauju, tad įvairių konkursų skelbimai vis pakliūna į akiratį. Manau, neturėtume skųstis, kad Lietuvoje trūksta galimybių. Veikia nemažai įvairių fondų, ir nebūtinai mūsų šalyje, – tik spėk pretenduoti ir dalyvauti. Šiuo metu mano prioritetas yra rašyti romaną, todėl, pavyzdžiui, į tarptautines žurnalistines stipendijas net netaikau: nors smalsu ir atrodo verta, neturiu kada rašyti ir domėtis apie viską“, – sako šiuo metu „Žinių radijuje“ kultūros aktualijų laidas vedantis žurnalistas. 

Pirmąjį savo romaną „Oro“ rašantis Marijus akcentuoja,  kad paskirtoji Jaunojo menininko stipendija jam yra moralinis paskatinimas pabaigti pradėtą darbą. „Žinant, kaip sunku yra pragyventi sostinėje jaunam žmogui, stipendija motyvuoja labiau morališkai nei finansiškai. Smagus pats faktas, jog Asociacijos LATGA taryba tiki idėja ir investuoja į autorių, jo rankraštį. Nors rašytojo darbas yra vienišiaus užsiėmimas, stipendija primena, kad vis dėlto esi ne vienas, kad turi mecenatą, o jo užnugarį vertinu kaip padrąsinimą ir raginimą pagaliau baigti romaną“, – sako rašytojas, 2012 m. tapęs Pirmosios knygos konkurso laureatu ir išleidęs pirmąją savo knygą – novelių rinkinį „Šlapias spalis“. 

„Mano pirmasis romanas – ekologinė antiutopija, paremta idėja, kurią, apmąstydamas šiuolaikinį žmogų ir domėdamasis klimato tyrimais, auginu dešimt metų, dar nuo studijų laikų. Kūrybos impulsas kyla iš nuostabos, kad mūsų civilizacija klesti ir žmogui niekada istorijoje dar nebuvo taip patogu gyventi, užtat visa ši gerovė pastatyta kaip kortų namelis. Literatūriniu rašymu tikrinu jo trapumą“, – sako rašytojas.  

Įgyvendins grandiozinį projektą

Iš Šiaulių kilusio, kurį laiką Didžiojoje Britanijoje gyvenusio, o galiausiai Vilniuje apsistojusio fotografo, reklamos agentūros „McCann Vilnius“ meno vadovo Tado Kazakevičiaus naujoku meno pasaulyje taip pat nepavadinsi. Jo kūryba pristatoma tarptautiniame fotografijos tinklaraštyje „Photograpfy Life“, nemažo dėmesio sulaukė jo fotografijų serija „Nepažįstamieji“, kuriose menininkas fiksavo senyvo amžiaus vyriškius iš visos Europos, šalia kadrų pasakodamas jų istorijas. O labiausiai fotografą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje išgarsino ciklas „Tai, ko nebebus“, kuriame jis įamžino nykstančio Lietuvos kaimo portretus, lokacijas, simbolius.

„Tiesą sakant, paraišką užpildžiau nieko nesitikėdamas, todėl žinia, kad gavau Asociacijos LATGA stipendiją, tapo malonia staigmena“, – prisipažįsta fotografas. Jaunojo menininko stipendiją T. Kazakevičius panaudos fotografinės serijos „Tautos Lietuvoje“, kurioje analizuos kiekvienos Lietuvoje gyvenančios tautos portretą, sukūrimui. „Lietuva šimtus metų yra multikultūrinė ir svetimtaučiai mūsų aplinkoje yra natūralus reiškinys. 2011 m. vykusio paskutiniojo gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena net 154 tautų atstovai. Idėja nufotografuoti kiekvienos tautos atstovą kilo sekant nūdienos aktualijas – ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams noriu aiškiai suformuoti poziciją, kad Lietuva nėra priešiškai nusiteikusi atvykėlių atžvilgiu“, – dėsto menininkas.

Fotografiją savo gyvenimu būdu vadinantis Tadas akcentuoja, kad svetimtaučių portretus kurs naudodamas analoginę fototechniką, todėl didžiąją stipendijos dalį, ko gero, teks išleisti juostelėms, popieriui ir pan. Menininkas neabejoja, kad projektą įgyvendinti bus nelengva, todėl greičiausiai prireiks ir visuomenės pagalbos. „Žinoma, nevaikščiosiu po gatves ir nebelsiu į kiekvienas duris. Juolab kad jas atidariusieji nebūtinai ir panorės dalyvauti projekte. Reikės sugalvoti būdų, kaip tuos kitų tautų atstovus prisivilioti. Ko gero, teks ir savo kolegų pagalbos prašyti“, – šypsosi T. Kazakevičius. Fotografo darbus darbus galima pamatyti svetainėje www.tedkozak.com. Daugiau informacijos apie Jaunojo menininko stipendiją ir jos laimėtojus galima rasti svetainėje www.latga.lt ir Asociacijos LATGA feisbuko paskyroje.

K. Vaitekūnaitė-Jonušienė – viena iš septynių jaunųjų menininkų, kuriems šiemet skirta Asociacijos LATGA stipendija, siekianti 3444 Eur (neatskaičius mokesčių). Antrą kartą rengiamą konkursą pagal Autorių ir gretutinių teisių kūrybinės veiklos programą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija.

„LATGA stipendija suteikė galimybę užsiimti menine veikla neribojant kūrybinės laisvės bei surengti pirmąją asmeninę kūrybos parodą. Dirbant su metalais ir kuriant juvelyrinius dirbinius reikalingi specifiniai darbo įrankiai ir medžiagos, kurie yra ganėtinai brangūs“, – sako su sidabru, auksu, emaliu, variu, akmenimis ir kitokiomis medžiagomis dirbanti menininkė.

K. Vaitekūnaitė-Jonušienė yra jauna ir perspektyvi menininkė, Vilniaus dailės akademijos absolventė. Menininkė juvelyrikos studijas baigė Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete. Nuo 2011 metų dalyvauja grupinėse parodose, juvelyrikos meno simpoziumuose. Jos kūryba įvertinta įvairiuose šiuolaikinės juvelyrikos konkursuose.

Galerijoje eksponuojama daugiau nei 40 juvelyrikos dirbinių. Joje eksponuojami tiek studijų metais sukurti darbai, tiek patys naujausi kūriniai. Daugiausia dėmesio skirta žiedams ir auskarams.

Autorė nuosekliai kūrė ir formavo savitą kūrybinį braižą, kuris pasireiškia netradiciniu požiūriu į papuošalą, drąsiomis, organiškomis formomis bei netikėtais sprendimais.

K. Vaitekūnaitė-Jonušienė savo juvelyrikos kūriniuose nagrinėja žmogaus ir papuošalo santykį su kūnu. Papuošalai labiau primena mažosios metalo plastikos objektus nei juvelyrinius dirbinius, pritaikytus nešioti ant žmogaus kūno. Dėl savo masyvių formų jie tarsi turėtų nederėti prie kūno, tačiau užsidėjus papuošalus atsiskleidžia tikroji jų esmė – jie gerai priglunda prie kūno, atkartodami jo linijas ir formas, kitaip tariant, tampa savotišku žmogaus kūno „tęsiniu“.

Paroda veiks iki birželio 16 d. galerijoje „Argentum“, Latako g. 2, Vilniuje.

Asociacija LATGA antrą kartą surengė konkursą Jaunojo menininko stipendijai laimėti. Šiemet paskirtos net septynios metinės stipendijos. Stipendininkų sąraše – kelios žinomos pavardės: tarpdisciplininių menų srities stipendiją laimėjo menininkė Monika Dirsytė, audiovizualinių menų – LRT užsienio politikos žurnalistas Karolis Kaupinis, literatūros – žinomo dailininko Šarūno Saukos sūnus Mykolas Sauka.

Iš viso į 7 metines stipendijas, kurių kiekviena siekia 3444 Eur (neatskaičius mokesčių), pretendavo 92 jaunieji menininkai nuo 18 iki 35 metų amžiaus. Geriausius iš geriausių atrinko Asociacijos LATGA taryba, vadovaujama kompozitoriaus Teisučio Makačino. Antrą kartą rengiamą konkursą pagal Autorių ir gretutinių teisių kūrybinės veiklos programą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija.

„Stengiamės skirti stipendijas tiems menininkams, kurių idėjos originaliausios. Vis dėlto fantazija turi būti pamatuota. Šiemet vienas jaunas menininkas siūlėsi įgyvendinti projektą, primenantį pasakos siužetą – nežinia kur paslėpti nežinia ką. Deja, jam stipendijos skirti negalėjome – būtų pernelyg sudėtinga įvertinti jo darbo rezultatus“, – šypsodamasis įspūdžiais iš konkurso atrankos dalijosi jaunųjų menininkų idėjas kartu su kitais tarybos nariais vertinęs LATGA Tarybos prezidentas T. Makačinas.

Nuo vaidybinių filmų iki performansų

Audiovizualinių menų stipendiją laimėjęs Karolis Kaupinis, kuris daugeliui lietuvių pažįstamas iš televizijos ekranų, LATGA skirtus pinigus panaudos pilno metro vaidybinio filmo „Corcovado Borealis“ kūrimui. Pasak laisvalaikiu filmus kuriančio žurnalisto, juostoje bus siekiama atpasakoti tikrus Lietuvos istorijos įvykius, maišant juos išgalvotais dalykais, – panašiai, kaip tai daroma W. G. Sebaldo knygoje „Austerlitz“. Pagrindinio personažo prototipas – Kazys Pakštas, svajojęs apie atsarginės Lietuvos idėją bei Stasys Lozoraitis – diplomatas, ilgus metus atstovavęs valstybę, kuri de facto neegzistavo.

Žinomo dailininko Šarūno Saukos sūnus Mykolas rašo romaną, kuris, anot jo, bus skirtas jauniems miesto kultūros žmonėms. Jo teigimu, iš tradicinės lietuviškos prozos kūrinys išsiskirs tuo, kad jame bus nedaug lyrizmo, meditacijų, melancholijos: romanas turėtų būti gyvas ir aštrus, ironiškas ir kritiškas.

Dailės stipendiją laimėjusi jauna juvelyrė Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, savo juvelyrikos kūriniuose nagrinėjanti žmogaus ir papuošalo santykį su kūnu, įsitikinusi, kad stipendija suteiks jai galimybę užsiimti menine veikla neribojant kūrybinės laisvės, kadangi dirbant su metalais ir kuriant juvelyrinius dirbinius reikalingi specifiniai darbo įrankiai ir medžiagos (ji dirba su sidabru, auksu, emaliu, variu, akmenimis ir kitomis medžiagomis).

Fotografas Paulius Peleckis kuria nuotraukų ciklą apie menininkus, kurie nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą ir iš miesto persikėlė į kaimą. Šiuo projektu jis sieks parodyti, jog kaime gyvena ne tik asocialūs asmenys.

Dramos srities stipendiją laimėjusi Eglė Kižaitė kuria pjesę „Stebuklų šalis – Alisoms“ Lewiso Carollo pasakos „Alisa stebuklų šalyje“ motyvais, kurioje stengsis atskleisti perėjimo iš paauglystės į suaugusių pasaulį problemas.

Su daugybe žinomų pop ir džiazo muzikantų grojęs boso gitaristas Domantas Aleksa LATGA stipendiją panaudos solinio albumo išleidimui. Įrašinėdamas muzikos kūrinius atlikėjas ketina bendradarbiauti ir su Lietuvos menininkais, ir su muzikantais iš užsienio.

Tik šiemet įsteigtą tarpdisciplininių menų srities stipendiją laimėjusi menininkė Monika Dirsytė sakė, kad būsimasis jos performansas, kuriame dalyvaus net 15 žmonių,pasakos apie žmogaus teisę būti savimi, išsaugoti savo unikalumą.

„Asociacijos LATGA skirta stipendija man yra labai aukštas įvertinimas ir stipri motyvacija man kaip menininkei. Man svarbus ne tik kūrybos procesas, bet ir rezultatas. Mano tikslas yra pasiekti žiūrovų širdis, protą ir sielą bei paneigti Lietuvoje dar dažnai gyvuojantį stereotipą, kad šiuolaikinis menas yra niekai. Jaučiu, kad savo darbais keičiu šį požiūrį. „ArtVilnius15“ mugėje žiūrovai geriausiu darbu išrinko mano performansą „Aš tavo saulė“. Vadinasi, judu teisinga kryptimi“, – sakė menininkė.

Stipendija leido kurti

2015-aisiais LATGA Jaunojo menininko stipendiją laimėjusi komiksų kūrėja Ula Šimulynaitė viena pirmųjų Asociacijai pristatė savo darbo rezultatus. Ji kuravo šv. Jono gatvės galerijoje 2015-ųjų gruodį rengtą tarptautinę parodą „Baltijos iliustracija. Komiksai“, o taip pat praėjusių metų pabaigoje išleido savo komiksų knygą „Vilniaus miesto legendos“.

„Mintį sukurti komiksų rinktinę Vilniaus legendų tema audžiau jau keletą metų. Domiuosi istorija, tad vaikštinėdama dažnai pagalvodavau apie Vilnių, man buvo įdomu, kaip jis atrodė prieš kelis šimtmečius. Prisiminiau legendas, kurias žinojau, ėmiau ieškoti naujų. Paprastai keliomis iliustracijomis sunku nupiešti viską, o štai komiksas atrodė labai tinkamas žanras, sugebantis atskleisti visas detales, kurios man atrodo svarbios. Komikso žanras Lietuvoje kol kas nėra ypatingai paplitęs, piešiančių nėra daug, leidyklos bijo rizikuoti, o darbas užima siaubingai daug laiko… Todėl labai džiaugiuosi, kad LATGA tarybos nariai balsavo už mane. Galėjau laisviau atsikvėpti nuo smulkių darbų ir kibti į piešimą, rašymą, dizainą. Dirbau kiaurus metus, kasdien, nuo ryto iki vakaro. Jei ne LATGA stipendija, būčiau negalėjusi sau to leisti“, – teigė U.Šimulynaitė.

„Labai tikiuosi, kad ir šiemetiniai stipendijų laimėtojai taip pat sėkmingai įgyvendins projektus ir ilgainiui ras savo vietą modernioje meno rinkoje“, – sakė LATGA tarybos narys T. Makačinas.