„Dronų smūgis ankstyvą pirmadienio rytą buvo pirmasis proiranietiškų smogikų išpuolis po naujausių JAV atakų prieš dešimtis taikinių Sirijoje ir Irake. Atsakomybę prisiėmė proiranietiška grupuotė „Islamo pasipriešinimas Irake“.

Kovotojai JAV dalinius abiejose šalyse nuo Gazos karo pradžios spalio 7 d. atakavo daugiau kaip 160 kartų. Vien tik Sirijoje Žmogaus teisių stebėsenos biuras nuo spalio vidurio suskaičiavo daugiau kaip 100 tokių atakų. Kurdų vadovaujamos SDF pajėgos yra artimos JAV sąjungininkės kovoje prieš teroristus Sirijoje.

Du kariniai atstovai Irake patvirtino, kad sekmadienį raketomis „Katiuša“ apšaudyta Ain al-Assado bazė. Bazėje esą driokstelėjo sprogimas, informuoja agentūra „Reuters“.

Šioje bazėje Vakarų Irako Anbaro provincijoje be JAV karių dislokuotos ir kitų šalių pajėgos.

Šeštadienį bazės gynybinės sistemos numušė du dronus, sukusius ratus bazės prieigose. Pastaruoju metu Irano remiamos teroristinės organizacijos kelis kartus atakavo karines bazes Irake, kuriose dislokuotos amerikiečių pajėgos.

Floridos Pensakolos JAV karinių jūrų pajėgų bazėje pilotavimą studijavusio Mohammedo Alshamrani (Mohamedo Alšamranio) gruodžio 6 dieną įvykdyta ataka „iš tikrųjų buvo ne vienų metų planavimo ir ruošimosi kulminacija“, nurodė Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray (Kristoferis Rėjus).

Užšifruotame mobiliajame telefone aptikti įrodymai liudija, kad jis buvo radikalizuotas 2015 metais ar net anksčiau, o nuo to laiko bendrininkavo su „pavojingais“ Jemene veikiančios grupuotės „Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP) veikėjais, pridūrė Ch. Wray.

FTB ir Teisingumo departamentas atskleidė savo išvadas po keletą mėnesių dėtų pastangų iššifruoti į M. Alshamrani išmaniojo telefono „iPhone“ duomenis. Institucijų teigimu, bendrovė „Apple“ atsisakė joms padėti šiame procese.

JAV generalinis prokuroras Billas Barras (Bilas Baras) apkaltino „Apple“ laikant savo finansinius interesus svarbesniais už šalies gerovę.

„Jei ne mūsų FTB išradingumas, šiek tiek sėkmės ir marios sugaištų valandų bei išteklių, ši informacija būtų likusi neatskleista“, – pareiškė B. Barras.

„Esmė yra ta: mūsų nacionalinis saugumas negali likti stambių korporacijų, iškeliančių dolerius aukščiau už teisėtą prieigą ir visuomenės saugumą, rankose. Atėjo laikas teisiniam sprendimui“, – sakė jis.

„Apple“ atmetė kaltinimus, kad ji nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

Vis tik bendrovė pabrėžė, kad sukūrus vadinamąsias „galines duris“, kurios leistų JAV teisėsaugai peržiūrėti duomenys technologijų milžinės gaminamuose įrenginiuose, jie taptų pažeidžiami įvairių įsilaužėlių atakoms.

„Nėra tokio dalyko kaip galinės durys, skirtos vien tik geruoliams, o Amerikos žmonės neturi būti verčiami rinktis tarp silpnesnio šifravimo ir veiksmingų tyrimų“, – nurodoma „Apple“ išplatintame pareiškime.

Kontaktai su teroristais

Pasak Ch. Wray, minėtas 21-erių Saudo Arabijos pilietis keleriais metais anksčiau išreiškė norą išmokti pilotuoti orlaivius ir dalyvauti „specialioje operacijoje“, todėl įstojo į Saudo Arabijos karališkąsias oro pajėgas ir užsirašė į skraidymo mokymus Jungtinėse Valstijose.

„Keli mėnesiai iki išpuolio, kol jis buvo čia su mumis, jis kalbėjosi su AQAP apie savo planus ir taktiką, naudodamasis čia įgyta informacija, kad įvertintų, kiek žmonių gali  pabandyti nužudyti“, – pareiškė Ch. Wray.

Anot FTB vadovo, naktį prieš ataką M. Alshamrani susisiekė su savo kontaktais AQAP.

Per gruodžio 6 dieną įvykdytas šaudynes mokymų pastate prie karinio jūrų pajėgų bazės žuvo trys JAV jūreiviai, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti – įskaitant du į išpuolį sureagavusius šerifo įgaliotinius. Vėliau policija užpuoliką nukovė.

AQAP prisiėmė atsakomybę už ataką, tačiau tuo metu nebuvo jokių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių tą teiginį.

Incidentas privertė JAV laikinai įšaldyti visus mokymus užsienio kariškiams, kol buvo peržiūrimos atsargumo priemonės.

Prieš kelis dešimtmečius Vašingtono ir Rijado sukurta karinių mokymų programa buvo nepaprastai svarbi palaikant glaudžius dvišalius santykius: JAV kasmet kelia kvalifikacija tūkstančiai karalystės piliečių.

JAV išsiuntė 21 M. Alshamrani bendrakursius, įtariant, kad dalis jų žinojo apie jo polinkį į radikalizmą, o pas kitus aptikus džihadistų medžiagos ir vaikų pornografijos.

Dabar programa jau yra atnaujinta, tačiau studentai iš Saudo Arabijos griežčiau atrenkami, jiems uždrausta nešiotis šaunamuosius ginklus.

Tebekylanti „al Qaeda“ grėsmė

Gruodį įvykdytas išpuolis parodė, kad „al Qaeda“ toli gražu neišnyko, 2011 metais nukovus jos įkūrėją Osamą Bin Ladeną, mano ekspertai. Pasak jų, grupuotė tebekelia realų pavojų net už Vidurio Rytų ribų.

Jei M. Alshamrani įvykdė išpuolį vadovaujant AQAP, tai būtų pirmoji sėkminga „al Qaeda“ organizuota ataka prieš JAV po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro aktų, pažymėjo mokslinio instituto „New America“ vyresnysis analitikas Davidas Stermanas (Deividas Stermanas).

Nuo to laiko visus sėkmingus išpuolius šalyje rengė vietos gyventojai, įkvėpti ar paskatinti ekstremistų grupuočių „al Qaeda“ ar  „Islamo valstybė“, nors šios grupės prie atakų tiesiogiai neprisidėjo.

„Ar tai ženklas, kad tebeegzistuoja gebėjimai regzti sąmokslus užsienyje?“ – klausė D. Stermanas.

Vis tik ekspertas pabrėžė: „Tik vienas aukų pareikalavęs išpuolis iš užsienio per 19 metų Jungtinėms Valstijoms yra gana aukšto lygio pasiekimas.“

„Pasipiktinęs dėl pranešimų apie naują raketų ataką prieš Irako aviacijos bazę, – per „Twitter“ parašė M. Pompeo. – Šie besitęsiantys Irako suvereniteto pažeidimai, vykdomi grupių, nelojalių Irako vyriausybei, privalo liautis.“

Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už sekmadienį įvykdytas raketų atakas. Pasak Irako kariškių, buvo smogta aštuoniomis raketomis, sužeidusiomis du irakiečius karininkus ir du lakūnus.

JAV dėl tokių atakų anksčiau kaltindavo Irano remiamas Irako ginkluotas grupes.

Atakos taikiniu tapusioje Balado bazėje laikomas nedidelis JAV karinių oro pajėgų kontingentas, taip pat amerikiečių kontraktininkų. Dauguma jų buvo evakuoti per pastarąsias dvi savaites smarkiai paaštrėjus įtampai tarp JAV ir Irano, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės šaltiniai.

Balado aerodromas yra pagrindinė Irako naikintuvų F-16, kurių šalis yra įsigijusi iš JAV, bazė.

Karinės bazės, kuriose laikomas JAV karių, pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo apšaudytos raketomis arba minosvaidžių sviediniais. Per tokius incidentus yra sužeista irakiečių karių, bet praeitą mėnesį taip pat žuvo vienas amerikietis kontraktininkas.

Po šios žūties susiklostė virtinė dramatiškų įvykių: JAV surengė smūgių prieš vieną proiranietišką sukarintą grupę Irake, o per drono ataką prie Bagdado oro uosto nukovė įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani (Kasemą Soleimanį).

Proiranietiškos grupės pažadėjo keršyti už šiuos smūgius.

„Mes stebime šią situaciją. Žinoma, priklausomai nuo jos plėtotės būsime priversti tam tikru būdu adaptuoti savo poziciją atitinkamose srityse“, – ketvirtadienį per trumpą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.

Minskas įsitikinęs, kad „saugumas nedalomas, jo negalima pasiekti raumenų auginimu“.

„Šiuolaikinių technologijų pasaulyje, įskaitant karinę sferą, papildomų užsienio karinių objektų ir pajėgų pertempimas į savo teritoriją – tai žaidimas su nuliniu rezultatu. Tai tik silpnina konkrečios valstybės ir kaimyninių šalių saugumą, prisideda prie karinės ir politinės įtampos didinimo ir naujų skiriamųjų linijų atsiradimo“, – pažymėjo A. Glazas.

„Tokie žingsniai nesustiprins šiuo metu taip reikalingo stabilumo, prognozuojamumo ir skaidrumo mūsų regione“, – pabrėžė jis.

Naujienų agentūra „Dogan“ informavo, kad suimtasis Renatas Bakijevas yra kaltinamas planavęs „surengti sprogdinimą, siekdamas bepilote skraidykle numušti JAV lėktuvą“ Incirliko oro bazėje.

Jis įtariamas atlikęs žvalgybinius darbus, susijusius su šiuo planu. Visgi daugiau detalių agentūra nepateikė.

Jungtinės Valstijos Turkijos Adanos provincijoje esančią Incirliko bazę naudoja operacijoms prieš kaimyninėje Sirijoje veikiančią IS.

R.Bakijevas taip pat rengėsi užpulti Adanos mieste įsikūrusį alevitų – liberalios musulmonų mažumos – centrą, nurodė „Dogan“.

Pasak naujienų agentūros, jis buvo sulaikytas Adanoje. Kiek vėliau teismas turės nuspręsti, ar sulaikytajam skirti kardomąjį kalinimą.

2016-aisiais Turkiją sukrėtė ištisa virtinė atakų, nusinešusių šimtus gyvybių. Dėl tų išpuolių kaltinami IS džihadistai, užėmę nemažas teritorijas šalia Turkijos esančioje Sirijoje bei Irake, ir teroristine grupuote laikomos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojai. Pastaroji jau tris dešimtmečius kovoja su vyriausybės pajėgomis.

Dar vienos Turkiją sukrėtusios skerdynės po kruvinų 2016 metų buvo surengtos prabangiame Stambulo naktiniame klube, kuriame buvo sutinkami Naujieji metai. Šis išpuolis pareikalavo 39 gyvybių.

Pastaruoju metu padėtis šalyje aprimo, tačiau didžiuosiuose miestuose vis dar tvyro įtampa ir galioja aukšto lygio saugumo parengtis.

Du JAV kariai ir du kontraktininkai žuvo Bagramo oro uoste per „numanomą mirtininko sprogdintojo“ ataką, sakoma Pentagono vadovo pranešime.

Jis pridūrė, kad per sprogimą buvo sužeisti dar 16 JAV ir vienas Lenkijos karys, dalyvaujantys Amerikos vadovaujamose NATO karinėse operacijose.

A. Carteris sakė „giliai nuliūdęs“, kai gavo šią žinią. Jis pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms.

„Pajėgų apsauga Afganistane mums visuomet yra pagrindinis prioritetas. Ištirsime šią tragediją, kad nustatytume, kokių žingsnių reikia imtis padėčiai pagerinti“, – aiškino jis.

A. Carteris pridūrė, kad užpuolikams „mano žinia paprasta. Mūsų neatgrasys nuo misijos saugoti savo tėvynę ir padėti Afganistanui apsaugoti savo ateitį“.

Už anksti ryte įvykdytą sprogdinimą smarkiai įtvirtintame oro uoste, esančiame į šiaurę nuo Kabulo, atsakomybę prisiėmė Talibanas.

Ši ataka pabrėžė didėjantį nesaugumą Afganistane, praėjus beveik dvejiems metams po JAV vadovaujamų NATO pajėgų oficialios kovinės misijos pabaigos.

Jungtinės Valstijos Afganistane vis dar laiko apie 10 tūkst. karių, o didžiausias kontingentas įsikūręs Bagramo bazėje.

Bagramo oro pajėgų bazė, esanti netoli Kabulo, pastaruoju metu buvo gana dažai puolama Talibano sukilėlių.

Praėjusį gruodį motociklu atvažiavęs Talibano mirtininkas sprogdintojas nužudė šešis JAV karius šalia minėtos bazės.

Tai buvo viena daugiausiai žmonių gyvybių pareikalavusių atakų prieš užsienio karius 2015 metais.