Duodamas interviu televizijai „Fox Business News“ D. Trumpas buvo paklaustas, ar Amerika ruošiasi kariauti su Iranu.

„Na, tikiuosi, kad ne, bet mūsų padėtis labai stipri, jeigu kažkas atsitiktų. Mūsų padėtis labai stipri. Galiu jums pasakyti, kad tai netruktų labai ilgai. Ir nekalbu apie karius ant žemės“, – kalbėjo D. Trumpas, smarkiai paaštrėjus įtampai tarp Vašingtono ir Teherano.

Per dabartinę krizę su Iranu, pagilėjusią, kai praeitą savaitę buvo numuštas vienas JAV bepilotis žvalgybos lėktuvas, D. Trumpas žarstė tiek grasinimus, tiek siūlymus susitaikyti. Jis kalbėjo apie JAV karinę galią ir sakė, kad jokios priemonės negali būti atmestos, bet taip pat siūlydavo Teheranui iš naujo derėtis dėl daugiašalės branduolinės sutarties, iš kurios D. Trumpas išvedė Ameriką.

Šis žingsnis daugelio laikomas priežastimi, nulėmusia tolesnį stabilų dvišalių santykių blogėjimą per pastaruosius metus.

Iranas savo ruožtu perspėjo galingąsias šalis, kad jos privalo per 10 dienų pradėti vykdyti įsipareigojimus pagal 2015 metų branduolinę sutartį, iš kurios pasitraukė Jungtinės Valstijos. Teheranas nurodė, kad priešingu atveju viršys savo turimų prisodrinto urano atsargų limitą, nustatytą šia sutartimi.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono nuolat didėjo nuo pernai gegužės, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė apie Amerikos pasitraukimą iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA). Be to, po pastarosiomis savaitėmis įvykusių dviejų incidentų Omano įlankoje, per kuriuos buvo apgadinti keturi laivai, Vašingtonas stiprino regione savo karinį buvimą ir paskelbė Irano revoliucinę gvardiją teroristine organizacija.

Pirmadienį Vašingtonas toną dar labiau sugriežtino.

„Suteikiau leidimą [pasiųsti] apytikriai 1 000 papildomų karių gynybos tikslais, reaguojant į oro, jūrų ir sausumos grėsmes Vidurio Rytuose“, – sakoma laikinojo Pentagono vadovo Patricko Shanahano (Patriko Šanahano) pranešime.

„Pastarosios iraniečių atakos pagrindžia mūsų gautus patikimus, įtikinamus žvalgybos duomenis apie Irano pajėgų ir jų marionetinių grupių priešišką elgesį, keliantį grėsmę Jungtinių Valstijų personalui ir interesams šiame regione“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos kaltina Iraną dėl praeitą savaitę Omano įlankoje įvykdytos mįslingos atakos prieš du tanklaivius, nors Teheranas šiuo kaltinimus vadina nepagrįstais.

Pentagonas pirmadienį paskelbė naujų nuotraukų, esą rodančių, kad Iranas atsakingas už ataką prieš mažiausiai vieną iš šių laivų.

JAV argumentai visų pirma susiję su nesprogusia magnetine mina, kurią nuo tanklaivio „Kokuka Courageous“ korpuso esą nuėmė patrulių kateriu priplaukę iraniečiai.

„Remiantis filmuota medžiaga, [taip pat] ištekliais ir įgūdžiais, reikalingais greitai nuimti nesprogusią limpamąją miną“, – sakoma Pentagono pranešime, pridėtame prie paskelbtų nuotraukų.

Praeitą savaitę Jungtinės Valstijos paskelbė neryškų nespalvotą vaizdo įrašą, kuriame esą matyti, kaip iraniečiai nuima miną, bet nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl jie tai turėjo padaryti, kai šalimais buvo JAV kariškių.

Pirmadienį paskelbtose nuotraukose matyti laivo korpuso vieta, kur esą buvo pritvirtinta nesprogusi mina, iraniečiai patrulių laive, esą nuėmę tą sprogmenį, ir kitos sprogusios minos padaryta žala.

Skaičiuojamas laikas

Irano atominės energetikos organizacijos atstovas Behrouzas Kamalvandi (Behruzas Kamalvandis) pirmadienį paskelbė, kad šalis greitai viršys sukaupto prisodrinto urano kiekį, leidžiamą branduoline sutarimi..

„Pradėtas skaičiuoti laikas, kad bus peržengta 300 kg prisodrinto urano atsargų [riba], ir per 10 dienų mes šią ribą peržengsime“, – perspėjo B. Kamalvandi.

Vis dėlto jis pridūrė, kad šis žingsnis „bus atšauktas, kai tik kitos šalys įvykdys savo įsipareigojimus“.

JAV Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus pareiškė, kad pasaulis „neturėtų pasiduoti branduoliniam prievartavimui“.

„Apmaudu, kad jie šiandien paskelbė šį pranešimą, bet esu anksčiau sakiusi, kad tai nieko nestebina“, – kalbėjo M. Ortagus.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paragino Iraną laikytis JCPOA, o visas kitas šalis – susilaikyti nuo žingsnių, galinčių padidinti įtampą Vidurio Rytuose.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) gegužės 8-ąją paskelbė, kad jo šalis liausis laikytis suvaržymų, sutartimi nustatytų prisodrinto urano ir sunkiojo vandens atsargoms. Pasak jo, tai yra atsakas į vienašališką JAV pasitraukimą.

H. Rouhani sakė, kad šiuo ultimatumu siekiama „išgelbėti [sutartį], o ne ją sunaikinti“.

Iranas grasino nuo liepos 8-osios atsisakyti laikytis kai kurių kitų įsipareigojimų pagal JCPOA, jeigu pasilikusios sutarties partnerės – Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – padės Teheranui apeiti grąžintas JAV sankcijas, ypač užtikrinant šiitiškai respublikai galimybę eksportuoti savo naftą.

„Būkite kantrūs ir atsakingi“

„Dabartinė padėtis yra opi“, bet sutarties partnerės dar turi laiko išgelbėti JCPOA, pirmadienį H. Rouhani sakė Prancūzijos ambasadoriui Teherane Philippe'ui Thiebaud (Filipui Tjebo).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sakė apgailestaująs dėl vėliausių Teherano pareiškimų ir paragino Iraną „elgtis kantriai ir atsakingai“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) atmetė ultimatumą ir spaudė Teheraną laikytis įsipareigojimų.

Prie šių raginimų prisidėjo Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovas, pareiškęs, kad JCPOA pasirašiusios trys Europos šalys „nuolat aiškiai sakydavo, kad [įsipareigojimų] vykdymas negali būti mažinamas“.

Šiuo susitarimu Iranas įsipareigojo keleriems metams apriboti savo branduolinius pajėgumus ir įsileisti tarptautinius inspektorius, kad jie galėtų stebėti šią veiklą. Mainais buvo pažadėta sušvelninti Iranui taikomas tarptautines sankcijas.

Be to, buvo sutarta, kad bus ribojamas Irano turimų urano sodrinimo centrifugų skaičius. Šiitiškai respublikai buvo leista sodrinti uraną iki ne didesnio 3,67 proc. lygio. Šis lygis yra daug mažesnis negu branduoliniams užtaisams tinkamos medžiagos – jiems reikia daugiau kaip iki 90 proc. prisodrinto urano.

Remiantis susitarimu, Teheranas taip pat raginamas eksportuoti prisodrinto urano ir sunkiojo vandens perteklių, kad šalies atsargos neviršytų nustatytų gamybos apribojimų. Tačiau dėl JAV neseniai įvestų baudžiamųjų priemonių toks eksportas iš esmės tapo neįmanomu.

Kinija ragina neatidaryti „Pandoros skrynios“

Kinija perspėjo Vidurio Rytuose neatidaryti „Pandoros skrynios“, JAV paskelbus apie 1 000 papildomų karių dislokavimą.

Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) taip pat paragino Teheraną „taip lengvai“ nesitraukti iš tarptautinio branduolinio susitarimo, Iranui paskelbus planus viršyti savo urano atsargų limitą, jei pasaulio galybės per 10 dienų nepradės vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal šią sutartį.

„Raginame visas šalis išlikti racionalioms ir santūrioms, nesiimti jokių veiksmų, galinčių padidinti įtampą regione, neatidaryti Pandoros skrynios“, – per bendrą spaudos konferenciją su Kinijoje viešinčiu Sirijos užsienio reikalų ministru Walidu Muallemu (Validu Mualemu) pareiškė Wang Yi.

„Ypač Jungtinės Valstijos turėtų keisti savo praktiką, susijusią su daromu itin dideliu spaudimu“, – nurodė kinų diplomatijos vadovas.

„Kinijos pasiryžimas saugoti išsamų susitarimą nepasikeitė, – patikino Wang Yi. – Esame pasiruošę bendradarbiauti su visomis šalimis, siekdami dėti pastangas visiškai ir veiksmingai įgyvendinti susitarimą.“

Teheranas įsivėlęs į aštrų ginčą su JAV, amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pernai pasitraukus iš tarptautinio branduolinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.

Vašingtonas grąžino Teheranui griežtas sankcijas ir pasiuntė į regioną karių, darydamas karinį ir ekonominį spaudimą, pavyzdžiui, priversdamas tokias JAV sąjungininkes kaip Japonija nebepirkti iranietiškos naftos.

Pasak Japonijos vyriausybės pareigūnų, Sh. Abe nepateiks Iranui reikalavimų sąrašo ar kokio nors Vašingtono pranešimo ir vietoje to siekia pozicionuoti Japoniją kaip neutralią tarpininkę.

Jokosukos Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono studijų taryboje dirbantis specialusis patarėjas vyriausybių santykių klausimais Michaelas Bosackas (Maiklas Bosakas) mano, jog tokia strategija gali duoti rezultatų.

„Japonija neturi jokio istorinio ar religinio bagažo, būdingo kitiems potencialiems tarpininkams... (ir) pademonstravo savo norą vykdyti atskirą politiką Artimuosiuose Rytuose“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Tai suteikia Abe geresnę poziciją dialogui su (Irano aukščiausiuoju lyderiu) ajatola (Ali) Khamenei (Ali Chamenėjumi) ir reiškia, kad Japonijos siūlomi variantai galėtų leisti griežtosios linijos šalininkams Irane svarstyti siūlomas išeitis, nesukeliant galimo skandalo, galinčio kilti (Teheranui) priėmus „vakarietiškus“ sprendinius“, – teigė M. Bosackas.

Sh. Abe susitiks su iraniečių prezidentu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) ir A. Khamenei per birželio 12–14 dienomis vyksiantį vizitą. Tai bus pirmas kartas, kai Japonijos premjeras apsilankys Irane nuo 1978-ųjų; metais vėliau šalį supurtė Islamo revoliucija.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Japonija tikisi sumažinti įkaitusią temperatūrą, sako pareigūnai, Sh. Abe per gegužę įvykusį D. Trumpo vizitą Tokijuje įtikinus JAV lyderį pritarti diplomatinės kelionės idėjai.

„Laikome itin svarbiu dalyku tai, kad vadovų lygiu ragintume Iraną, kaip įtakingą regiono galybę, mažinti įtampą, laikytis branduolinio susitarimo ir atlikti svarbų vaidmenį (palaikant) regiono stabilumą“, – prieš kelionę teigė japonų vyriausybės atstovas Yoshihide Suga (Jošihidė Suga).

Tarpininkas

Apžvalgininkai Irane sako, kad Sh. Abe galėtų padėti abiem šalims apsikeisti pranešimais.

„Pono Abe vizitas rengiamas iš karto po jo susitikimo su ponu Trumpu Japonijoje, todėl amerikiečiai suinteresuoti naudotis šiuo kanalu“, – iraniečių dienraščiui „Shargh“ prieš kelionę pareiškė buvęs užsienio reikalų viceministras Ebrahimas Rahimpouras (Ebrahimas Rahimpuras).

Iranas „paskelbs savo teises ir pozicijas, o kita šalis gali paskelbti žinias, tarp kurių gali būti ir JAV prezidento žinia“, sakė jis.

Tačiau nors Japonija jau ilgą laiką palaiko ryšius su Teheranu ir yra užmezgusi šiltus santykius su Vašingtonu, ekspertai perspėja, kad Sh. Abe neturi reikšmingų svertų abiejų varžovių atžvilgiu, todėl tarpininkavimas pareikalaus daug pastangų.

Japonų premjero vizitas „gali susidurti su esminėmis kliūtimis ir veikiausiai neduos rezultatų“, komentuodamas vizito perspektyvas pabrėžė konsultavimo firmos „Teneo“ analitikas Tobias Harrisas (Tobajas Harisas).

„Nors Japonija palaiko gerus santykius su abiem šalimis, šie santykiai nebūtinai virsta įtaka“, – pridūrė ekspertas

Tarpininkavimo diplomatija?

Tokijas nėra tiktai kurjeris – ant kortos pastatyti jo paties interesai: kol nebuvo grąžintos JAV sankcijos, Japonija importuodavo apie 5 proc. naftos iš Irano, todėl ji nukentėjo nuo didėjančių kainų.

Kelionė taip pat suteiks Sh. Abe retą galimybę pasirodyti tarptautinėje arenoje kaip svarbiam žaidėjui, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto nuviliančią Tokijo diplomatinę pažangą.

Jo pastangos išspręsti užsitęsusį teritorinį ginčą su Rusija dėl Kurilų salų šiemet taip ir nepajudėjo iš vietos.

Be to, Japonija liko nuošalyje kalbant apie ko gero svarbiausią regiono diplomatinį iššūkį – Šiaurės Korėją.

Sh. Abe „reikalingas efektingas diplomatinis pasirodymas, nes jis gali atsidurti aklavietėje kalbant apie Rusiją ir Šiaurės Korėją“, įsitikinęs Tokijuje įsikūrusio Vasedos universiteto politinių mokslų profesorius Tetsuro Kato (Tecuras Katas).

Vis dėlto analitikai perspėja, kad kol kas lūkesčiai tebėra maži.

„Japonija niekada neatliko aktyvaus vaidmens (sprendžiant) Artimųjų Rytų problemas, – sakė T. Kato AFP. – Neturiu didelių lūkesčių kalbant apie rezultatus.“

M. Bosackas savo ruožtu „nerealistiška“ pavadino galimybę, kad vizitas atneš greitų rezultatų.

„Šiuo metu prioritetas yra išvengti karinio konflikto, o tai reiškia, kad Sh. Abe gali pasitelkti tarpininkavimo diplomatiją, siekdamas palaikyti bendravimą“, – nurodė ekspertas.

„Vien tos tarpininkavimo diplomatijos gali neužtekti norint deeskaluoti įtampą“, – pridūrė jis.

„Mes neketiname įsitraukti į karą“, – antradienį sakė P. Shanahanas.

P. Shanahanas pridūrė, kad JAV pastaruoju metu savo veiksmais sustabdė išpuolius prieš amerikiečius.

Pastarosiomis savaitėmis JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę. Šiuos veiksmus griežtai kritikavo Iranas ir dar labiau išaugo įtampa regione.

Irano kaimynas Irakas paskelbė, kad pasiųs delegacijas į JAV ir Iraną, siekiant sumažinti įtampą tarp JAV ir Irano. Irako premjeras Adelis Abdelis-Mahdis teigė trečiadienį apsilankysiąs Kuveite aptarti įvairius klausimus, tarp kurių ir išaugusi įtampa regione.

„JAV ir Irano pareigūnai patikino mus, kad jie nenori įsitraukti į karą„ – sakė Irako premjeras.

Įtampa tarp abiejų šalių pradėjo dar labiau augti, kai Teheranas paskelbė, kad nebesilaikys kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą, iš kurio JAV pasitraukė pernai. Iranas pagrasino atnaujinti prisodrinto urano gamybą.

JAV pernai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, nes susitarimas neva turi daug trūkumų. Iš susitarimo pasitraukusios JAV atnaujino Iranui sankcijas. D. Trumpas kaltina Iraną, kad šis siekia branduolinių ginklų, destabilizuoja Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionus bei skatina terorizmą.

Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) tviteryje atrašė, kad D. Trumpas yra linkęs į „genocidines replikas“.

Pasak M. J. Zarifo, D. Trumpas „tikisi pasiekti tai, kas nepavyko Aleksandrui (Didžiajam), Genghis (Khanui) (Čingis Chanui) ir kitiems agresoriams“.

„Iraniečiai išsilaikė tūkstantmečius, o tų agresorių nebėra“, – parašė ministras.

Savo žinutę jis užbaigė grotažyme #neverthreatenaniranian (niekada negrasinkite iraniečiui) ir žodžiais: „Pabandykite elgtis pagarbiai – tai veikia!“.

D. Trumpas sekmadienį paskelbė grėsmingą perspėjimą Iranui, leidęs suprasti, jog jeigu šiitiška respublika smogs Amerikos interesams, ji bus sunaikinta.

„Jeigu Iranas nori kovoti, tai bus Irano oficiali pabaiga. Niekada nebegrasinkit Jungtinėms Valstijoms“, – sakoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje.

Vašingtono ir Teherano santykiai staiga pablogėjo prieš metus, D. Trumpui pasitraukus iš istorinės 2015 metų Irano branduolinės sutarties ir sugrąžinus griežtas sankcijas šiai valstybei.

Šį mėnesį įtampa dar labiau išaugo, Vašingtonui paskelbus apie tolesnį ekonominių sankcijų griežtinimą ir pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio grupę bei bombonešių B-52, reaguojant į Irano keliamas „grėsmes“. Tačiau šie pareiškimai kitų šalių buvo įvertinti gana skeptiškai.

Praėjusią savaitę D. Trumpo administracija paliepė išvykti iš Irako nebūtiniems diplomatiniams darbuotojams, argumentuodama, kad jiems yra iškilęs pavojus dėl toje šalyje veikiančių Irano remiamų sukarintų grupių.

Sekmadienį į Bagdado „žaliąją zoną“, kur įsikūrusios svarbiausios valstybės institucijos ir ambasados, įskaitant JAV atstovybę, buvo paleistas vadinamosios „Katiušos“ salvinės raketų ugnies sistemos reaktyvinis sviedinys. Kol kas neaišku, kas atsakingas už šią ataką.

Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) sakė, kad Jungtinės Valstijos mano, jog yra ypatingai svarbu užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinių ginklų. Dėl šios priežasties, anot jo, D. Trumpas priėmė sprendimą trauktis iš jo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) prezidentavimo metu sudaryto susitarimo ir grąžinti šiitiškai respublikai griežtas sankcijas. 

B. Netanyahu sutiko, kad branduolinis susitarimas yra „katastrofiškas“, o D. Trumpo sprendimą iš jo pasitraukti pavadino „istoriniu“.

J. Boltonas yra griežtas tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos kritikas. Jis ragina didina spaudimą Iranui, kad šis nutrauktų paramą Artimuosiuose Rytuose veikiančioms kovotojų grupuotėms ir sustabdytų balistinių raketų programos vystymą.

George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) prezidentavimo metu JAV ambasadoriumi Jungtinėse Tautose dirbęs J. Boltonas seniai garsėja kaip uolus Izraelio rėmėjas.

„Įsivaizduokite, kad derybos vyksta dabar – kaip mes galime pasikliauti jais?“ – per valstybinį transliuotoją IRINN žurnalistų retoriškai klausė M. J. Zarifas.

„Amerika nuolat mėtosi į skirtingas puses, todėl dabar ja niekas nebetiki“, – pridūrė jis.

Irano užsienio reikalų ministras taip kalbėjo kitą dieną po to, kai Vašingtonas atnaujino pirmąją savo griežtų sankcijų dalį, kurios įsigaliojo JAV pasitraukus iš 2015-ųjų branduolinio susitarimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau sakė, jog norėtų kalbėtis su Iranu dėl naujo susitarimo, kuriame būtų aptariamas visas „piktybiškas elgesys“ šiame regione. Iranas šį pasiūlymą atmetė.

„Šįsyk yra didelis skirtumas, – pareiškė M. J. Zarifas. – Anksčiau niekas nepalaikė Irano. Bet dabar visas pasaulis mūsų pusėje.“