Jis per daugiau kaip 200 susitikimų su kolegomis iš Europos Sąjungos sprendė daugybę krizių visame pasaulyje.

Tiesmuka retorika pasižymėjęs 74 metų politikas padėjo savo nedidelei tėvynei turėti balsą debatuose.

Dabar, kai jis palieka savo postą po neseniai įvykusių rinkimų, jis sako, kad jo tikėjimą diplomatija išbandė du sukrečiantys pastarojo meto įvykiai – Rusijos invazija į Ukrainą ir islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį.

„Stebiesi, kodėl mes vis dar tikime užsienio politika ir tarptautine teise“, – teigė J. Asselbornas naujienų agentūrai AFP per paskutinį susitikimą su ES ministrais Briuselyje.

Kalbėdamas apie Vidurio Rytus, jis sakė, kad ES padarė didžiulę klaidą nespausdama dėl dviejų valstybių sprendimo tarp Izraelio ir palestiniečių.

„Dešimt metų buvo neįmanoma į darbotvarkę įtraukti net dviejų valstybių sprendimo“, – paaiškino jis.

Tačiau nepaisant šiuo metu tarptautinę tvarką drebinančių neramumų, jis tvirtino, kad vis dar tvirtai tiki Europos projekto galia.

„Europa vis dar čia, – teigė jis. – Tai kažkas tokio. Po finansų krizės niekas nebuvo prarastas. Po „Brexito“ pasakėme: „Tai bus katastrofa. Europa iširs“.“

Laikytis vertybių

Vadovaudamas Liuksemburgo užsienio reikalų ministerijai, J. Asselbornas stebėjo dešimtis ES lyderių ir ministrų pasikeitimų.

Liuksemburgas – mažytė daugiakalbė šalis, kurioje dažniausiai kalbama vokiškai ir prancūziškai – dažnai tarpininkavo tarp didžiųjų ES sostinių – Berlyno ir Paryžiaus.

Jis pripažino, kad dabar galimai tai pasikeitė, nes Briuselis vis dažniau dirba anglų kalba, kuri yra antra labiausiai paplitusi bloko kalba.

Nuo to laiko, kai J. Asselbornas tapo ES veikėju, Bendrija smarkiai išsiplėtė – nuo 15 iki dabartinių 27 valstybių narių, nes buvo priimtos Rytų Europos šalys.

Tai nepadėjo pasiekti sutarimo svarbiausiais užsienio politikos klausimais, ypač su tokiais veikėjais kaip Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas.

Tačiau būtent migracijos į bloką klausimas per 2015–2016 metais krizę sukėlė karščiausias diskusijas, kurių liudininku tapo J. Asselbornas.

Socialistas

Būdamas labiau kairiųjų pažiūrų socialistas, jis buvo atstumtas dėl to, kad griežtai prieštaravo to meto antiimigracinei retorikai.

„Pasidarė baisu, nes vienintelis sutarimas – kaip neįsileisti žmonių“, – sakė jis.

J. Asselbornas, 18-os dirbęs fabrike, grįžo į vakarinę mokyklą ir tapo gimtojo miesto ligoninės administratoriumi.

Pirmą kartą išrinktas į parlamentą 1984 metų socialistų sąraše, 2004-ųjų liepos 31 dieną jis tapo užsienio reikalų ministru ir šias pareigas ėjo iki šios savaitės.

Pirmadienį per paskutinį susitikimą su Europos atstovais ES kolegos pozavo aplink jį bendrai nuotraukai.

„Mums trūks jo patirties, atvirumo ir aistros“, – teigė Prancūzijos ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

J. Asselbornas turėjo griežtą įspėjimą tiems, kurie jį pakeis.

„Būkite atsargūs. Negalime nė per milimetrą nusileisti dėl mūsų vertybių šalims, kurios nori jas sumenkinti“, – sakė jis.

„Mums reikia sprendimo Europos lygmeniu“, – žurnalistams sakė ministras Jeanas Asselbornas.

„Būtų gaila, jei ES šalys atsisakytų priimti pabėgėlius ir jei 450 mln. gyventojų turinti ES negalėtų priimti nė moterų ir vaikų“, – Liuksemburge teigė J. Asselbornas.

Ministras teigė, kad, kai kalbama apie siūlymus priimti žmones, bloke stebima „laukimo tendencija“. „Ir tai mane šiek tiek liūdina“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga numato smarkų Afganistaną norinčiųjų palikti skaičiaus augimą.

Laiške praėjusią savaitę darbą pradėjusiam ES diplomatijos vadovui liuksemburgietis Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) rašo, kad šios diskusijos galėtų prisidėti prie pastangų surasti „dviejų valstybių“ sprendinį Artimųjų Rytų konfliktui.

Laiške, su kuriuo naujienų agentūra AFP susipažino pirmadienį, Briuselyje vykstant ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, sakoma, kad valstybės narės galėtų surengti debatus dėl Palestinos pripažinimo per kitą panašų susitikimą.

Sprendimą dėl diplomatinių santykių užmezgimo su nauja valstybe kiekviena ES narė priimtų atskirai, tačiau J. Asselbornas siekia, kad tai bent jau būtų aptarta ES lygmenyje.

„Europos Sąjunga privalo toliau skatinti ir palaikyti sutarimą, palaikydama dviejų valstybių sprendinį“, – rašoma laiške buvusiam Ispanijos užsienio reikalų ministrui J. Borrelliui.

„Vienas būdas padėti išgelbėti šį sprendinį – sukurti padėtį, kuri būtų teisingesnė abiems šalims, – nurodoma jame. – Dėl to manau, kad atėjo laikas pradėti diskusijas Europos Sąjungos viduje dėl galimybės visoms jos valstybėms narėms pripažinti Palestinos valstybę“.

Izraelis ir Jungtinės Valstijos nepritaria Palestinos valstybės pripažinimui, nes tai esą pakenktų pastangoms sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą tarp žydų valstybės ir palestiniečių.

Tuo metu kai kurios Europos sostinės yra nepatenkintos Vašingtono sprendimu pripažinti formaliai padalytą Jeruzalę žydų valstybės sostine ir perkelti ten savo ambasadą.

Savo laiške J. Asselbornas taip pat skundžiasi, kad Izraelio vykdomos nausėdijų statybos okupuotoje teritorijoje kelia grėsmę taikos procesui ir yra „skandalingas“ tarptautinės teisės pažeidimas.

„Palestinos valstybės pripažinimas nebūtų nei paslauga, nei tuščias čekis, o tiesiog paprastas palestiniečių teisės turėti savo valstybę pripažinimas“, – nurodė ministras.

„Jokiais būdais tai nebūtų nukreipta prieš Izraelį“, – patikino jis.

Europoje tokia nuostata yra remiama, nors Europos Sąjunga neturi vieningos pozicijos Palestinos valstybingumo klausimu ir leidžia atskiroms valstybėms spręsti pačioms.

Pirmąkart šie politikai susikirto penktadienį vykusiame ES susitikime Vienoje, kai M. Salvini pavadino imigrantus iš Afrikos vergais. Šis pasisakymas sukėlė J. Asselborno pykčio pliūpsnį.

Vėliau M. Salvini feisbuke pasidalino vaizdo įrašu ir komentarais, kuriais siekė dar labiau išprovokuoti Liuksemburgo ministrą.

Savo ruožtu jis interviu Vokietijos žiniasklaidai pareiškė, kad M. Salvini naudoja „30-ųjų metų fašistų toną ir metodus“.

„Neišsižadu savo žodžių, – šį savaitgalį duotame interviu „Spiegel Online“ sakė J. Asselbornas. – Tai buvo apskaičiuota provokacija“.

M. Salvini, kurio „Šiaurės lyga“ yra Italijos valdančiojoje koalicijoje, atsikirto sekmadienį.

„Liuksemburgo fiskalinio rojaus socialistų ministras pavadino mane fašistu, sulyginęs mano iš Italijos emigravusius senelius su šiandieniniais nelegaliais migrantais, ir nutraukęs mano kalbą“, – tviteryje parašė M. Salvini.

„Jeigu jam taip patinka imigrantai, jis gali pasiimti juos visus, nes Italijoje mes jų turime jau per daug“, – pridūrė jis.

Nepaisant pastaraisiais metais smarkiai sumažėjusio į Europą atvykstančių imigrantų skaičiaus, klausimas dėl migracijos vis dar yra vienas labiausiai skaldančių Europos Sąjungą.

Kitą savaitę Austrijoje vyksiančiame neformaliame ES viršūnių susitikime jam vėl bus skirta daug dėmesio.

Italijos pozicija migracijos klausimu tapo daug griežtesnė po rinkimų, kai „Šiaurės lyga“ suformavo koaliciją su „Penkių žvaigždučių judėjimu“.

„Italijoje mes galvojame, kad yra būtina padėti mūsų vaikams gimdyti daugiau vaikų, o ne priimti naujus vergus, kad jie pakeistų vaikus, kurių nebesusilaukiame“, – išplatintame vaizdo įraše iš ES posėdžio penktadienį sakė M. Salvini.

Tuomet Liuksemburgo ministras replikavo: „To jau per daug!“.

Tačiau M. Salvini tęsė: „Gal jums ir reikia daugiau imigrantų Liuksemburge, bet aš norėčiau, kad Italija liktų italams“.

Akivaizdžiai įsiaudrinęs, J. Asselbornas nutraukė jo kalbą.

„Liuksemburge, sere, yra keliasdešimt tūkstančių italų. Jie čia atvyko kaip migrantai ir dirbo Liuksemburge tam, kad jūs Italijoje turėtumėte daugiau pinigų savo vaikams, po velnių“, – kalbėjo Liuksemburgo diplomatijos vadovas.

Žmogaus teisių gynimo organizacijos ir Turkijos opozicinės partijos kaltina Ankarą dabar taikant griežtas priemones prieš visus kritikus, o ne tik įtariamus nesėkmingo liepos perversmo sąmokslininkus.

Liuksemburgo diplomatijos vadovas Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) pirmadienį Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ sakė, kad atleistų žmonių pavardės buvo viešai paskelbtos, todėl jie neturi galimybių susirasti kitą darbą ir neturi pajamų, todėl susiduria su bado pavojumi.

„Tai tokie metodai, reikia pasakyti tiesiai, kurie buvo naudojami valdant naciams. Ir nuo liepos Turkijoje vyko tikrai, tikrai bloga evoliucija, su kuria mes, kaip Europos Sąjunga, paprasčiausiai negalime sutikti“, – sakė J.Asselbornas.

Pasak jo, stiprūs Turkijos ekonominiai ryšiai su ES „neabejotinai yra spaudimo priemonė“.

Ministras teigia kad ši šalis pažeidinėja esmines demokratijos vertybes, o su pabėgėliais elgiasi lyg su „gyvuliais“.

„Negalime taikstytis, kad pamatinės ES vertybės būtų pažeidinėjamos didžiuliu mastu“, – Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė J. Asselbornas.

Artėjant ES viršūnių susitikimui Slovakijos sostinėje Bratislavoje jis kandžiai pakomentavo dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybę. Ateinantį penktadienį prasidėsiančio susitikimo metu ES lyderiai svarstys Bendrijos ateitį po būsimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo.

Vengrija „šiandien nė negautų galimybės tapti ES nare“, – sakė J. Asselbornas.

„Tie, kas kaip Vengrija stato tvoras, kad atsigintų nuo karo pabėgėlių, pažeidžia spaudos laisvę ir teisminės valdžios nepriklausomybę. Jie turėtų būti laikinai arba, jei būtina, visam laikui pašalinti iš ES“, – sakė jis.

J. Asselbornas stipriai kritikavo ant Vengrijos pietinės ribos praėjusiais metais iškilusią spygliuotomis vielomis apraizgytą sieną, kuria siekiama sustabdyti masinį migrantų, keliaujančių į šiaurės Europą, srautą vadinamuoju Balkanų maršrutu.

„Su žmonėmis, bėgančiais nuo karo, elgiamasi vos ne blogiau nei su gyvuliais“, – pareiškė ministras, ir pridūrė, kad „Vengrija neatrodo esanti toli nuo įsakymo šaudyti pabėgėlius“.

Jis pridūrė, kad V. Orbanas ir į jį panašūs lyderiai gadina ES reputaciją ir sudaro įspūdį, kad Bendrija nesilaiko vertybių, kurias propaguoja tarptautinėje arenoje.

J. Asselbornas paragino pakeisti ES sutartis, kuriomis būtų palengvintas kelias pašalinti šalis nares, siūlydamas atsisakyti reikalavimo, kad narės turi vienbalsiai pritarti tokiam žingsniui.

Europą krečianti migrantų krizė gali vesti į Europos Sąjungos subyrėjimą ar netgi karą, ilgiausiai diplomatijos vadovo poste dirbantis Bendrijos užsienio reikalų ministras pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“.

Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas), vadovaujantis Liuksemburgo užsienio reikalų ministerijai nuo 2004 metų, sakė Vokietijos naujienų agentūrai DPA, kad iškilo pavojus vienam svarbiausių ES elementų – laisvam judėjimui Šengeno zonoje, kuri buvo įkurta pagal sutartį, pasirašytą tame Liuksemburgo mieste 1985 metais.

„Mums galbūt belikę tik keli mėnesiai (ją išgelbėti)“, – pabrėžė jis.

„Europos Sąjunga gali subyrėti. Tai gali įvykti neįtikėtinai greitai, kai izoliacija, o ne solidarumas – tiek nukreiptas į vidų, tiek į išorę – taps taisykle“, – nuogąstavo J.Asselbornas.

J.Asselbornas – ne pirmasis Europos politikas, perspėjęs dėl potencialaus Bendrijos subyrėjimo.

Slovėnijos ministras pirmininkas Miro Ceraras (Miras Ceraras) praeitą mėnesį sakė manantis, kad ES subyrės, jeigu nebus rastas sprendinys, kuris leistų sumažinti pabėgėlių ir migrantų antplūdį.

Vis dėlto Liuksemburgo, kuris šiuo metu pirmininkauja ES ir yra vienas iš šešių šio bloko šalių steigėjų, žodžiai įgyja papildomą svorį.

Didžiosios kunigaikštystės centro kairiųjų pažiūrų ministras kritikavo politikus, kurie naudojasi baime, kad įtiktų rinkėjams, sakydamas, kad Europos Sąjungoje esama „tokių, kurie nėra įsisąmoninę ES vertės – kuri nėra vien materiali vertė“.

„Žmogiškųjų vertybių kultūra tebėra klijai, kurie laiko mus kartu. Na, o šis netikras nacionalizmas gali vesti į tikrą karą“, – pastebėjo J.Asselbornas.

Jis neužsiminė, kur galėtų įsiplieksti tas karas, tačiau antrino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastarosiomis dienomis išsakytiems nuogąstavimams dėl didėjančios įtampos Vakarų Balkanuose, per kurį eina pagrindinis migrantų maršrutas.

„Kai dangtis bus uždarytas Švedijoje ir Vokietijoje, nežinau, kas tuomet atsitiks Balkanuose, – sakė J.Asselbornas. – Manau, kad padėtis ten jau dabar itin kritinė.“

Migrantų krizė šią savaitę vėl bus pagrindinė tema Briuselyje, kai ES vidaus reikalų ministrai pirmadienį susitiks tartis dėl atvykėlių perkėlimo.

ES lyderiai trečiadienį susitiks su Afrikos šalių vadovais Maltoje, o ketvirtadienį įvyks atskiras Bendrijos viršūnių susitikimas Valetoje.

Prie Turkijos krantų nuskendusio trejų metų sirų berniuko Aylano Kurdi (Ailano Kurdžio), kurio žūtis sukrėtė visą pasaulį, teta pirmadienį apsilankė Briuselyje ir su ašaromis akyse ragino Europos Sąjungą priimti skubų planą dėl pabėgėlių paskirstymo.

„Atverkite savo širdis ir imkitės veiksmų, priimkite bendrą planą - dėl to esu čia, kad pagerbčiau savo brolio šeimą“, - sakė Teema Kurdi (Tima Kurdi) per spaudos konferenciją prie Europos Komisijos būstinės Briuselyje.

„Aylanui, Ghalebui (Galebui) ir Rihanai (Rijanai) jau per vėlu, bet dar nevėlu tūkstančiams vaikų ir jų artimųjų, kurie rizikuodami viskuo mėgina pasiekti saugų prieglobstį“, - sakė Teema, atskridusi į Briuselį iš Kandos, kur gyvena.

Teemos brolis Abdullah Kurdi (Abdula Kurdis) palaidojo savo trejų metų sūnų Aylaną, metais vyresnį jo broliuką Ghalebą ir žmoną Rihaną Sirijos neramiame Kobanės mieste rugsėjo 4 dieną, kai jų mėginimas pasiekti Europą valtimi baigėsi tragedija.

T.Kurdi susitiko su Liuksemburgo užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu (Žanu Aselbornu), kuris vėliau pirmadienį pirmininkaus skubiai sušauktam ES susitikimui dėl 160 tūkst. pabėgėlių perkėlimo iš Graikijos, Vengrijos ir Italijos į kitas Bendrijos nares.

„Raginu Europą ir pasaulio politikus užuot stačius tvoras atverti savo duris“, - sakė T.Kurdi.

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai rugsėjo 14 dieną susirinks Briuselyje į nepaprastąjį susitikimą, kuriame tarsis dėl aštrėjančios migracijos krizės, sekmadienį pranešė Liuksemburgo vyriausybė.

„Migracijos fenomeno padėtis Europos Sąjungoje ir už jos ribų pastaruoju metu įgijo precedento neturintį mastą“, – sakoma pranešime iš Liuksemburgo, kuris šiuo metu pirmininkauja Bendrijai.

„Siekiant įvertinti faktinę padėtį, atliekamus politinius veiksmus ir aptarti tolesnius žingsnius, turinčius sustiprinti Europos atsaką, Liuksemburgo imigracijos ir prieglobsčio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) nusprendė sušaukti Teisingumo ir vidaus reikalų nepaprastąją tarybą“, – sakoma pranešime.

Kvietimas susitikti 28 ES šalių ministrams buvo paskelbtas po anksčiau tą dieną įvykusios Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos ministrų pasitarimo.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras), Britanijos vidaus reikalų sekretorė Theresa May (Teresa Mėj) ir jų kolega iš Prancūzijos Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas) šeštadienį kalbėjosi susitikimo Paryžiuje dėl transporto saugumo užkulisiuose.

Trejetas „pabrėžė būtinybę nedelsiant imtis veiksmų sprendžiant iššūkį dėl migrantų antplūdžio“.

Jie taip pat paragino Italijoje ir Graikijoje skubiai įsteigti priėmimo centrus, kad būtų galima registruoti naujai atvykstančius žmones, ir sudaryti ES bendrą „saugių kilmės šalių“ sąrašą.

Vokietija, kuri šiemet, kaip tikimasi, priims 800 tūkst. prieglobsčio prašytojų, siekė tokio sąrašo ir teigė, kad juo būtų atlaisvinti resursai padėti tiems, kas bėga nuo karo ir persekiojimų.

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius ES sienas pasiekiančių migrantų skaičius pasiekė beveik 340 tūkstančius. 2014 metais tuo pačiu periodu jų buvo 123 500, nurodo bloko pasienio agentūra „Frontex“.

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) padėjėjai antradienį teisino jo nusižengimus protokolui per Europos Sąjungos lyderių sutikimo ceremoniją praeitą savaitę Rygoje vykusiame viršūnių susitikime, sakydami, kad šis pareigūnas jau seniai garsėja savo „šmaikščiu stiliumi“.

Per viršūnių susitikimo atidarymą penktadienį J.-C.Junckeris nerūpestingai bučiavo lyderius į galvą, tampė jų kaklaraiščius, kariškai atidavinėjo pagarbą, ir plekšnojo ne vien per pečius, bet ir per pilvą, krūtinę bei veidą.

„Jis žinomas dėl savo labai neformalaus ir dažnai šmaikštaus stiliaus“, – sakė žurnalistams Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas, išprovokuodamas klausytojų juoką.
Jis pridūrė, kad J.-C.Junckeris, Europos politikos senbuvis, „asmeniškai ir labai gerai pažįsta“ visus lyderius, su kuriais jį sieja „abipusio pasitikėjimo“ ryšiai.

J.-C.Junckeris taip pat pasišaipė iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano, kurį daugelis laiko autoritariniu lyderiu, juokais pasveikindamas jį kaip „diktatorių“.

V.Orbanas neliko skolingas, atsakęs: „Sveiki, didysis kunigaikšti.“ J.-C.Junckeris gimtasis Liuksemburgas yra žinomas kaip didžioji kunigaikštystė, nors tai viena mažiausių pasaulyje valstybių.

M.Schinas atsisakė komentuoti, kaip J.-C.Junckeris, buvęs Liuksemburgo premjeras, iš tikrųjų vertina V.Orbano politiką.

Dešiniųjų pažiūrų V.Orbanas jau ne vienerius metus pakurstydavo kitų ES lyderių pasipiktinimą dėl savo vykdomų didelio masto konstitucinių ir institucinių pokyčių, kurie, pasak kritikų, suvaržė žiniasklaidos laisvę ir sumenkino teismų autoritetą.

Neseniai V.Orbanas vėl atsidūrė dėmesio centre, pasiūlęs svarstyti galimybę Vengrijoje sugrąžinti mirties bausmę, kuriose visoje ES buvo atsisakyta.

Per susitikimą Rygoje J.-C.Junckeris smarkokai paplekšnojo per veidą Liuksemburgo užsienio reikalų ministrui Jeanui Asselbornui (Žanui Aselbornui), pabučiavo į praplikusią kaktą Belgijos premjerą Charles'į Michelį (Šarlį Mišelį), taip pat fotografuojantis pridėjo savo kaklaraištį po kaklu atlapota apykakle atėjusiam Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui (Alexis Tsipras).

Jis taip pat garsiai reiškė abejones dėl atvykusiųjų tapatybės ir skundėsi, kad jo laikas švaistomas sutikimo ceremonijai.

„Tai buvo smagioji labai ilgo ir nuobodaus sutikimo proceso dalis“, – aiškino M.Schinas.

J.-C.Junckerus garsėja dėl savo gebėjimo pasitelkti humoro jausmą ir neformalų bendravimą, kad pasiektų kompromisą tarp ES lyderių, bet dėl savo elgesio kai kada buvo kaltinamas padauginantis alkoholio, nors politikos veteranas tai neigia.

Europos Komisijos vairą jis perėmė pernai lapkritį, kai jo konservatyvus EPP blokas laimėjo Europos Parlamento rinkimus.