Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) yra ikiklinikinė būklė, kai pažintiniai gebėjimai blogėja greičiau, nei galima būtų tikėtis, vykstant normaliam kognityviniam senėjimui. Perėjimą iš normalaus kognityvinio senėjimo į lengvą kognityvinį sutrikimą ar demenciją ne visada galima nustatyti. Kognityvinio senėjimo etiologijos tyrimai atskleidė ryšius tarp uždegimo procesų ir lengvo kognityvinio sutrikimo ar demencijos išsivystymo vyresniame amžiuje. Nustatyta, kad kognityvinių gebėjimų blogėjimas su amžiumi ir galvos smegenų struktūriniai ir neurocheminiai pokyčiai yra labai susiję su padidėjusiu prouždegiminių citokinų interleukinų, tokių kaip interleukinas 6 (IL-6), kiekiu serume, kurie sukelia fizinės ir psichinės sveikatos rodiklių blogėjimą dėl sisteminio uždegimo, kuris, tikėtina, ir sukelia neurodegeneraciją. Taigi, vyresnio amžiaus asmenims ar asmenims, sergantiems LKS, kurie kenčia nuo smarkaus sisteminio uždegimo, pasireiškiančio dideliu IL-6 kiekiu serume, padidėjęs IL-6 kiekis smegenų audiniuose taip pat sukelia vadinamąjį neurouždegimą. Mokslininkai teigia, kad, mažinant neurouždegimą, laikui bėgant pažintiniai gebėjimai turėtų atsikurti ar pereiti iš LKS į normalų pažintinių funkcijų senėjimą, kai suintensyvėjęs sisteminis / neurouždegimas turėtų būti susijęs su LKS ir demencijos vystymusi.

Kol kas farmakologinių priemonių nepakanka minėtam su amžiumi susijusiam pažinimo funkcijų sutrikimui gydyti, todėl lygiagrečiai ieškoma alternatyvių metodų siekiant gerinti vyresnio amžiaus žmonių kognityvines funkcijas, mažinti demencijos riziką ir padidinti sveiko bei kokybiško gyvenimo trukmę. Per pastaruosius du dešimtmečius tyrėjai intensyviau tiria fizinį aktyvumą kaip nefarmakologinę intervencijos priemonę, kuri gali apsaugoti nuo kognityvinių gebėjimų ir organizmo funkcijų blogėjimo. Vyresnių žmonių raumenų masės ir jėgos sumažėjimas siejamas su pažintinių funkcijų sumažėjimu. Tokia griaučių raumenų ir galvos smegenų sąveika rodo, kad fizinis krūvis gali būti labai naudinga strategija ne tik fiziniam pajėgumui, bet ir pažintinėms funkcijoms didinti. Jau yra mokslu grįstų įrodymų, kad aerobinis krūvis gali teigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, pažintines funkcijas. Tačiau tik jėgos treniruotės gali apsaugoti nuo mažėjančios raumenų masės ir jėgos, kas žymiai blogina kasdienio gyvenimo veiklą (pvz., vaikščiojimą, lipimą laiptais ir pan.). Vertinant fizinio aktyvumo naudą vyresnio amžiaus žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, trūksta holistinio požiūrio. Pavyzdžiui, dauguma tyrimų vertina fizinio krūvio poveikį atskiroms smegenų ar nervų ir raumenų sistemoms. Atskirai tiriamos biocheminės ir funkcinės savybės, nors tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia daugiau nei vieną sistemą. Todėl dar mažai žinoma, kaip smegenys reaguoja į fizinį krūvį ir kokiais mechanizmais grindžiamas teigiamas fizinio krūvio poveikis neuroplastiškumui, neurogenezei ir kognityvinėms funkcijoms.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkų grupė atliko tyrimą „Jėgos treniruotės kaip priemonė pagerinti raumenų ir smegenų sveikatą asmenims turintiems lengvą pažinimo sutrikimą“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba. Todėl raumenų darbui ir kognityvinių funkcijų sąsajoms vertinti buvo galima panaudoti naujausius tyrimo metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tyrimą ir galvos smegenų metabolitų protonų magnetinio rezonanso spektroskopiją; buvo galima ištirti galvos smegenų neurotropinio faktoriaus (BDNF), IL-6, kinurenino ir irizino kaip galimų galvos smegenų neuroplastiškumo ir pažintinių gebėjimų mediatorių kiekius serume. Tik trys mėnesiai jėgos treniruočių pagerino vyresnio amžiaus asmenų fizinę formą, nuotaiką ir motyvaciją. Pagerėjo ne tik atmintis ir fizinis pajėgumas, padidėjo neurotrofinio smegenų faktoriaus (BDNF) išskyrimas, kuris rodo suaktyvėjusią neurogenezę, t.y. naujų neuronų ir naujų jungčių tarp neuronų gamybą, sumažėjo kraujo uždegimo rodiklių (interliaukinų) kiekis, padidėjo su atmintimi susijusios smegenų struktūros hipokampo tūris. Didesnis treniruočių efektas pastebėtas asmenims, kuriems prieš treniruočių ciklą buvo nustatyti lengvi kognityviniai sutrikimai.

Vertinant motorines funkcijas nustatėme, kad asmenys su LKS reikšmingai pagerino savo fizinę būklę ir srityse, kurios nebuvo lavinamos jėgos treniruočių metu. Pavyzdžiui, plaštakos suspaudimo jėga padidėjo 8,5 proc., aerobinė ištvermė pagerėjo 5,4 proc., smulkioji motorika pagerėjo 6,5 proc., kai sveikiems asmenims šie parametrai po dvylikos savaičių jėgos treniruočių reikšmingai nepakito. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad jėgos pratimai gali pagerinti kognityvines funkcijas. Daugiau nei pusei asmenų po jėgos treniruočių ciklo lengvas kognityvinis sutrikimas pakartotinai nebuvo nustatytas, o likusiems asmenims stebėtas pagerėjimas, nors ir ne toks ryškus. Tiek sveiki, tiek LKS turintys senjorai teigiamai įvertino jėgos treniruočių poveikį ne tik motorinėms ir pažintinėms funkcijoms, bet ir gyvenimo kokybei, nuotaikai, depresijos mažinimui.

Žvelgiant iš sveikatos sistemos perspektyvos, individualių sveikatos žymenų ir biožymenų, rodančių mankštos pratimų poveikį, nustatymas labai padėtų medikams pritaikyti fizines treniruotes individualiems asmenims. Pavyzdžiui, iš kraujo ir fizinių tyrimų gauta informacija, taikant raumenų ir galvos smegenų tarpusavio sąveikos modelį, galėtų būti panaudota klinikinėje praktikoje siekiant informuoti ir perspėti vyresnio amžiaus asmenis apie nesveiką gyvenimo būdą ir riziką pagreitinti kognityvinio senėjimo procesą vėlesniame gyvenime.

Sporto namuose populiarumas auga

Vis daugiau žmonių, taupydami laiką ir pinigus, renkasi sportą jiems patogiu laiku savo namuose. Kineziterapeutė Inga Jorgenssen sako, kad svarbiausia ne sporto vieta, o tinkamos sporto priemonės geriems rezultatams pasiekti: „Įsigiję vos vieną tinkamą treniruoklį ir keletą mankštos prekių jėgos pratimams, galėsite susikurti sporto salę tiesiog savo svetainėje. Svarbiausia neatidėlioti ir pradėti sportuoti jau dabar“.

Prekybininkų teigimu, treniruočių įrangos, skirtos namams, populiarumas vis didėja. Prekybos tinklo „Senukai“ sporto prekių specialistas Lukas Kandratavičius teigia, kad vis daugiau pirkėjų renkasi tiek smulkias mankštos prekes (treniruočių arba jogos kilimėlius, gimnastikos kamuolius, treniruočių juostas, svarmenis ar funkcinius diržus), tiek ir įvairius treniruoklius bei treniruočių suolelius. 

„Kalbant apie stambesnes sporto prekes, didelio susidomėjimo sulaukia namuose puikiai tinkami naudoti elipsiniai ir dviratiniai treniruokliai – jų populiarumo augimą taip pat stebime. Jais paprasta naudotis, be to, tuo pat metu galima skaityti knygą ar žiūrėti mėgstamus serialus ir filmus. Tai – puikus pasirinkimas užimtiems žmonėms“, – sako specialistas.

Anot kineziterapeutės, geriausių rezultatų pasieksite tarpusavyje derindami kardio ir jėgos treniruotes, mat jos lavina skirtingas kūno fizines savybes. Kardio treniruotės stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, degina kalorijas, dailina kūno linijas, o jėgos treniruotės stiprina kaulus ir griaučių – raumenų sistemą.

Kardio treniruotės – gerai širdies veiklai ir ištvermės didinimui

Kardio treniruotei idealiai tinka įvairūs kardiotreniruokliai – bėgimo takeliai, elipsiniai, dviratiniai ir irklavimo treniruokliai bei ergometrai. L. Kandratavičiaus teigimu, renkantis treniruoklį namams, pirmiausia rekomenduotina atsižvelgti į savo fizinę būklę, maksimalų treniruoklio naudotojo svorį, surinkto treniruoklio matmenis ir kitus svarbiausius parametrus –  pasipriešinimo lygį, nuolydžio kampą, galingumą ir kt.

Kardio dalis turėtų trukti apie 20–30 minučių, tuomet dar pusvalandį skirkite jėgos pratimams. Paskutines 10 minučių atlikite tempimo pratimus.

Specialistas primena, kad bėgimo takelis stiprina viso kūno raumenis, minant dviratį daugiau dirba apatinė kūno dalis ir treniruojamos kojos, o norint sustiprinti sėdmenis verta rinktis elipsinį treniruoklį, kuris taip pat prisideda prie viso kūno raumenų treniravimo. Tokio tipo treniruokliai itin tinka metantiems svorį, norintiems didinti savo ištvermę ir sudeginti daugiau kalorijų.

Jis pastebi, kad lietuviai vis dažniau renkasi aukštos kokybės, itin patvarius, todėl ne vienerius metus tarnauti galinčius treniruoklius.

Jo teigimu, renkantis treniruoklį, verta atkreipti dėmesį ir į prietaiso funkcionalumą. Kuo daugiau treniruočių programų suteikia treniruoklis, tuo geriau jį galima pritaikyti asmeniniams poreikiams. „Pirkėjams ne mažiau svarbu ir treniruoklio dydis, svoris, dizainas. Tai – kaip baldas, kuriuo dažnai naudojamasi ir kuris tarnauja ilgai, tad treniruoklis turi jums patikti“, – sako specialistas L. Kandratavičius. 

Raumenims tvirtinti rinkitės jėgos pratimus

Pilnavertei treniruotei svarbu nepamiršti ir jėgos pratimų – jie stiprina raumenis, sąnarius ir kaulus bei formuoja dailias kūno linijas.

I. Jorgensen rekomenduoja trijų dalių treniruotę: „Kardio dalis turėtų trukti apie 20–30 minučių, tuomet dar pusvalandį skirkite jėgos pratimams. Paskutines 10 minučių atlikite tempimo pratimus“.

Jėgos treniruotes galima atlikti su savo kūno svoriu arba įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis – papildomu pasipriešinimu, svoriais ar specialia įranga. „Senukų“ sporto prekių specialistas tokioms treniruotėms rekomenduoja rinktis elastinio pasipriešinimo juostas, svarmenis ar kompleksinius treniruoklius.

L. Kandratavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad populiarių treniruoklių sąraše figūruoja ir minėtieji kompleksiniai treniruokliai, skirti jėgos pratimams atlikti. „Tai – tarsi kelių sporto klubuose matomų treniruoklių kombinacija. Kompleksinio treniruoklio pagalba galite daryti įvairius jėgos pratimus, pasitelkiant svorius ir lynus“, – pasakoja sporto prekių specialistas.

Kineziterapeutė įspėja taip pat nepamiršti ir atsargumo priemonių: „Visuomet patariu nepersistengti su svoriais. Pradedančioms sportuoti moterims rekomenduoju rinktis 1,5 kg svarelius, o vyrams – 3–4 kg svorio. Po kurio laiko, sustiprėjus, svarmenų svorį galima palaipsniui didinti”.

Stebėkite pulsą ir nepamirškite apšilimo

Sportuojant namuose, svarbu nepamiršti laikytis visų saugumo priemonių, nepersitempti ir stengtis pratimus atlikti taisyklingai. I. Jorgensen taip pat primena, kad prieš kiekvieną treniruotę būtinas lengvas apšilimas.

Kardio treniruotės intensyvumą ir jos lygį reikėtų rinktis pagal savo galimybes. „Kardiotreniruoklio tempą didinkite pamažu. Taip pat treniruoklio ekrane stebėkite savo širdies susitraukimų dažnį – jis negali viršyti jūsų asmeninio maksimalaus širdies susitraukimo dažnio, kurį galite sužinoti iš 220 atėmę savo amžių“, – paaiškina I. Jorgensen.

L. Kandratavičius primena, kad progresą ir sveikatos būklę galite vertinti ir pagal kitus šiuolaikinių treniruoklių ekranuose rodomus parametrus – įveiktą atstumą, sudegintas kalorijas, treniruotės laiką, pulsą, apsisukimų dažnį per minutę ir greitį.

„Treniruotės namuose – puikus pasirinkimas užimtiems žmonėms. Net ir pusvalandis aktyvaus fizinio krūvio suteikia daug naudos žmogaus kūnui, sveikatai ir bendrai savijautai. Be to, turėdami treniruoklį ar įvairių smulkių mankštos priemonių namie, į tokias treniruotes galite įtraukti ir visą šeimą“, – neabejoja kineziterapeutė.