Už
Jolanta Ežerskytė-Girdvainė, Klaipėdos pramonininkų asociacijos vadovė:
– M.Mažvydo alėja, kuri yra traukos objektas ir skirta pėstiesiems, turi būti pilna gyvybės. Tai vykęs traukos objektas. Lauko kavinės, jei jos yra tinkamai apipavidalintos, papuoštos, manau, yra gėris. Verslininkams ne tik reikia leisti ten kurtis, bet ir skatinti tai daryti. Tik viskas turi būti estetiškai sutvarkyta ir pritaikyta prie pačios erdvės. Aišku, pėstiesiems vietos turi likti. Bet lauko kavinių gausa nėra blogai. Kaunas yra to pavyzdys. Kartais maži sprendimai gali padaryti didelius pokyčius. Miesto valdžia galėtų tik skatinti tokias iniciatyvas.
Tačiau kavinės neturi brautis į eismą, kaip ir eismas neturi brautis į kavines. Uostamiestis yra protingai suplanuotas miestas ir jo arterijų negalima pažeisti. Jei yra gatvė, ji turi būti skirta važiavimui. Ir nereikia ieškoti priežasčių, kodėl ji per plati ar per siaura. Gatvių negalima užtvenkti. Kavinių ten neturi būti. Jei nėra vietos, o ji skirta eismui, vadinasi, vietos ir nėra. Nei kavinėms, nei kažkam kitam.
Prieš
Alina Andronova, asociacijos Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją vadovė:
– Mano ir mano bičiulių, kurie gyvena M.Mažvydo alėjoje nuomone, ji neturėtų virsti plastiko angarų alėja. M.Mažvydo alėja yra miesto širdyje, todėl galvoju, jog jos užgriozdinimas tokiomis kavinėmis, kurių atsirado šiemet, tikrai nėra deramas dalykas. Šiuo metu alėja yra sudarkyta, nėra estetinio vaizdo. Kokiu tikslu tuomet reikėjo ją tiek puošti įvairiais meno kūriniais, jei juos uždengė verslininkų iškabos?
M.Mažvydo alėja yra takas į Skulptūrų parką, tačiau jis šiuo metu visiškai užgožtas. Nesakau, kad aplink kavines negali būti kelių staliukų su išvaizdžiais skėtukais. Tačiau didžioji dalis vietų šiose kavinėse paprastai tuščios. Nesu urbanistikos specialistė, bet kaip estetikos mylėtojai šie vaizdai bado akis. Vakarais šie angarai tampa jaunimėlio išgėrinėjimų prieglobsčiu. Beje, vienoje lauko pavėsinių iki šiol kabo alaus gamintojo užrašai. Ar tai nepažeidžia įstatymo?
