Rezultatas pranoko lūkesčius
Daugiau nei du dešimtmečius su nevaisingomis poromis dirbanti gydytoja ginekologė Jolanta Sąlygienė džiaugėsi, jog per pusmetį, nuo įstatymo įsigaliojimo iki metų pabaigos, buvo atliktos valstybės kompensuojamos 76 pagalbinio apvaisinimo procedūros. Po jų beveik pusė moterų pastojo.
„Tai jau yra daug. Pagalbinio apvaisinimo procedūros dabar yra prieinamos daugeliui pacientų, taigi procedūrų atliksime dar daugiau“, - po truputį gerėjančia šalies demografine padėtimi pasidžiaugė gydytoja.
Pasak J.Sąlygienės, vienas uostamiesčio pacienčių ypatumų – susilaukti kūdikių dažniau pageidauja vyresnės moterys. Tai kiek pablogina pastojimo galimybę.
Patirti motinystės džiaugsmą stengiasi ne viena moteris, perkopusi 40-metį ar artėjanti prie 50-mečio. Gydytojai dažnai akcentuoja, kad kuo jaunesnė moteris, tuo tikimybė pastoti yra didesnė.
Kai kurios tapti motinomis neskuba dėl karjeros galimybių, kitoms trukdo patirtos operacijos ar kitos sveikatos problemos.
„Bet koks moters amžius yra gražus ir moters noras tapti motina bet kokiame amžiuje - sveikintinas. Puikiai suprantu vyresnių moterų norą pastoti. Negaliu būti joms teisėja“, - sakė gydytoja ginekologė.
Delsė kreiptis
J.Sąlygienė pastebėjo, kad iki pagalbinio apvaisinimo įstatymo pasirodymo poros delsė kreiptis pagalbos – laukė, kol šis įsigalios. Iki tol nė vienai nevaisingai šeimai tekdavo atsisakyti minties susilaukti vaikų vien dėl finansinės naštos.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo vilkinamas beveik 20 metų. J.Sąlygienė neslepia, jog jau buvo beprarandanti viltį sulaukti, kol šis išvys dienos šviesą. 2016 metų rugsėjo 14 dieną, kai buvo priimtas šis įstatymas, gydytoja prilygina ilgai lauktai šventei.
„Šio įstatymo priėmimas – didžiulė pažanga. Taip, jis dar turi tam tikrų trūkumų, prašosi korekcijų, bet ateityje tai turėtų išsispręsti“, - optimistiškai nusiteikusi pašnekovė.
Sugriežtino reikalavimus
Iki įstatymo įsigaliojimo gydymo įstaigos, dirbančios su nevaisingomis poromis, turėjo tinkamai pasiruošti dėl gerokai sugriežtintų reikalavimų ir gauti papildomą licenciją Žmogaus lytinių ląstelių banko paslaugoms.
J.Sąlygienės vadovaujama privati klinika buvo antroji Lietuvoje, įgijusi tokią teisę. Gydytoja atvira: tam reikėjo įdėti daug pastangų ir praleisti ne vieną mėnesį prie knygų ir įstatymo nagrinėjimo.
Šiuo metu Lietuvoje su nevaisingomis poromis dirba šešios gydymo įstaigos, kurių paslaugas kompensuoja Ligonių kasos.
Laukia korekcijų
Jau dabar J.Sąlygienė pastebi, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas nuolat koreguojamas. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau išlaidos už dvi pagalbinio apvaisinimo procedūras buvo kompensuojamos tik poroms, neturinčioms nė vieno biologinio vaiko, dabar šios nuostatos nebeliko. Tikėtis nemokamo gydymo gali bet kuri moteris, ne vyresnė nei 42 metų.
J.Sąlygienės manymu, įstatymas korekcijų prašosi ir dėl onkologinių ligonių, pageidaujančių užšaldyti savo lytines ląsteles.
Kol kas ši procedūra, kainuojanti kelis šimtus eurų, nėra kompensuojama. Nors vis daugiau jaunų vyrų nori užšaldyti savo spermą, nes po onkologinės ligos gydymo gali sumažėti jų vaisingumas.
Įstatymu jau reglamentuotas donorinių ląstelių tranzitas iš Europos Sąjungos šalių. Tokia galimybė suteikiama tik universiteto ligoninėms, šiuo metu – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms.
„Privati įstaiga galėtų užsiimti pagalbiniu apvaisinimu naudojant donorines ląsteles, jeigu turėtų savo donorus. Bet jų paslaugos Lietuvoje kol kas nėra apmokamos. Vyrai gal ir galėtų būti nemokamais donorais, bet moterims tam ryžtis gerokai sunkiau, nes tai užtrunka daug laiko ir reikalauja daug pastangų“, - aiškino gydytoja.
Nors gydytojos praktikoje pasitaikė atvejų, kai tapti donorėmis sutiko pacienčių seserys. Įstatymas šito nedraudžia.
Tikimąsi, kad vėliau ar anksčiau bus apsispręsta ir dėl užšaldytų embrionų tolimesnio likimo. Po pagalbinio apvaisinimo procedūrų likę embrionai šaldomi ir laikomi banke, kol jų vėl gali prireikti.
Naujo įstatymo pakeitime numatyta, kad po dvejų metų partneriai gali atsisakyti lytinių ląstelių banke saugomų embrionų ir juos dovanoti kitoms poroms, kurios negali susilaukti vaikų.
“Mažai tikėtina, kad šia pataisa pasinaudotų pacientai. Yra dar daug ką tobulinti šiame įstatyme”, - mano J.Sąlygienė.
Išnaudoja visas galimybes
Kol kas poroms kompensuojamos tik dvi pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jos ne visada padeda sulaukti trokštamo rezultato. Gal valstybė galėtų daugiau prisidėti prie demografinės padėties gerinimo?
„Mūsų valstybė nėra turtinga. Taip, ne visi reikalingi vaistai kompensuojami šiai procedūrai. Gera naujiena ta, kad nuo sausio 1 dienos dėl sumažinto vaistų PVM, jų kainos sumažėjo apie 16 proc.“, - paaiškino gydytoja.
Pasak J.Sąlygienės, ir anksčiau pagalbinio apvaisinimo procedūra buvo skiriama tik išnaudojus visas galimybes, tačiau daug porų tuo negalėjo pasinaudoti dėl finansų. Dabar finansiniai klausimai yra dalinai išspręsti, taigi ji daroma dažniau, nors vis tiek pirmiausia turi būti išnaudotos visos gydymo alternatyvos.
Pagalbinis apvaisinimas greičiau siūlomas nebent tuomet, kai gydytojai mato, kad dėl tam tikrų priežasčių kitaip pastoti bus neįmanoma.
Nors sulaukiama moterų, kurios iškart pageidauja pagalbinio apvaisinimo procedūros.
„Mes už tai prisiimame atsakomybę, tad turime elgtis sąžiningai“, - įsitikinusi J.Sąlygienė.
Noras yra lemiamas
Ilgesnį laiką vaikų negalinčios susilaukti poros kartais ima dvejoti: gal pakeitus gydytoją lūkesčiai pagaliau būtų vainikuoti rezultatu?
„Gydytojo keitimas, bėgimas nuo vieno prie kito nepadeda. Nevaisingumas apie 30 - 40 proc. gali būti dėl moters ar vyro sveikatos problemų, apie 20 - 30 proc. - dėl abiejų partnerių problemų arba dėl neaiškios priežasties. Kartais taip ir nepavyksta išsiaiškinti nevaisingumo priežasties, bet gydymas bet kokiu atveju yra panašus. Keičiant gydytojus visą procesą vėl reikia pradėti iš pradžių. Kuo gydytojas daugiau žino apie pacientą, tuo lengviau jam padėti. Gydytoją reikėtų keisti nebent tuomet, jeigu pacientas juo nepasitiki“, - patarė J.Sąlygienė.
Gydytoja pastebi, kad dauguma porų, labai trokštančių kūdikio, šį siekį įgyvendina.
„Reikia daug noro ir pastangų. Tam netrukdo ir gerokai vyresnis moters amžius. Beprotiškai norinčios susilaukti vaiko pacientės net daktarą įkvepia domėtis visomis naujovėmis ir dar labiau stengtis“, - šypsosi pašnekovė.
Kreiptis į gydytojus dėl nevaisingumo patariama poroms, kurioms nepavyksta pastoti per metus. Kartais siūloma tiek nelaukti, jei moteris ar vyras turėjo operacijų, esama mėnesinių ciklo sutrikimų arba jaučiama, kad gali kilti problemų dėl pastojimo. Kuo nevaisingumo laikas mažesnis, tuo rezultatai būna geresni.
Statistika
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais tūkstančiui gyventojų gimstamumo rodiklis siekė 10,9, o bendras mirtingumo rodiklis – 14,2. Tai reiškia, kad bendras natūralus gyventojų kaitos rodiklis buvo neigiamas – 3,3.
Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet šis skaičius padidėja dviem tūkstančiais. Kas penkta ar šešta pora susiduria su nevaisingumo problema.
Patirti motinystės džiaugsmą stengiasi ne viena moteris, perkopusi 40-metį ar artėjanti prie 50-mečio
