Teismo posėdžio metu taip pat planuojama pratęsti ilgamečio teisinio ir faktinio bendrovės vadovo Vido Beržonskio apklausą.
Birželio mėnesį vykusios apklausos metu jis patvirtino gavęs bendrovės valdybos pirmininko nurodymą mažinti nuotekų taršą, tačiau per šešerius metus tinkamai parengto problemos sprendimo taip ir nepasiūlęs, nes „norėjęs tęsti darbą“.
V. Beržonskis, kaip ir ne kartą praeityje teistas buvęs bendrovės gamybos vadovas Jonas Garalis, buvo tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą. Prisipažinę dėl nusikalstamų veikų, jie prokuratūros sprendimu baudžiamojoje byloje yra atleisti nuo atsakomybės.
Be V. Beržonskio, pirmadienį teismas planuoja apklausti ir kitus liudytojus.
Turėjo skelbti rugsėjį
Prašymai Šiaulių apygardos teismui kreiptis į ESTT ir KT buvo pateikti dar šių metų birželį. Nutartis planavęs skelbti rugsėjį, teismas jas atidėjo iki spalio, gavęs patikslintus prašymus.
Pastarieji pateikti po to, kai Seimas šių metų liepą Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino didelės žalos aplinkai apibrėžimą, o tą patį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad byloje pritaikyta žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais.
Savo nuomonę dėl bendrovės prašymo kreiptis į KT Šiaulių apygardos teismui taip pat yra pateikęs ir Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Atsiliepimą į tai pateikusi bendrovė teigia, kad AAD objektyviai negali pripažinti konstitucinės teisės abejonių, nes šie trūkumai reiškia ilgamečio institucijų teisėkūros darbo broko pripažinimą.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
Bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas
Jei Šiaulių apygardos teismas nuspręs tenkinti bendrovės prašymą, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio aplinkai tyrimo.
Taip pat, ar galima ES aplinkosaugos sritį reglamentuojančias direktyvas aiškinti kaip leidžiančias tokį reguliavimą, pagal kurį žalos aplinkai faktas ir dydis būtų nustatomas išskirtinai pagal į aplinką išleistų teršalų kiekį.
Keliamas klausimas ir dėl to, ar ES valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą, gali prioritetą teikti ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o civiliniams ieškiniams dėl žalos atlyginimo pinigais, skirtais valstybės biudžetui, o ne aplinkos atkūrimui.
KT būtų prašoma nustatyti, ar reguliavimas, susijęs su žalos aplinkai dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio nustatymu, galėjo būti įtvirtintas ne įstatymu, o poįstatyminiais teisės aktais. Taip pat keliami klausimai dėl įstatyme nenustatyto pagrindo netvirtinti žalą padariusio asmens pasiūlytų aplinkos atkūrimo priemonių, neapibrėžtų šiai procedūrai reikalingų terminų.
Atitinkamai KT prašoma nustatyti, ar AAĮ nuostatos, nedraudžiančios vienu metu AAD reikalauti įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti žalą aplinkai pinigais, atitinka Konstitucijai.
Kaltinimai 14 asmenų
Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.
Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.
Šiam tikslui įgyvendinti su AAD derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.
