-
Priekabiavimu apkaltintas J. Gasiūnas pamalonintas valstybine pensija 7
Pirmojo laipsnio valstybinė pensija J. Gasiūnui priklauso kaip Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui. Premiją tapytojas pelnė 2010 metais.
Galimai nukentėjusių buvusių studentų kaltinimų nederamu elgesiu sulaukęs J. Gasiūnas šių metų vasarį pasitraukė iš Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojo pareigų.
Pagal Vyriausybės trečiadienį priimtą nutarimą, 63-ejų J. Gasiūnui valstybinė pensija skiriama nuo rugsėjo 1-osios.
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis siekia 232 eurus.
Po liudijimų apie nederamą dabar buvusių VDA dėstytojų J. Gasiūno, fotografo Gintauto Trimako, psichologo Arvydo Liepuoniaus elgesį tyrimą pradėjo prokurorai. Atskiras tyrimas buvo pradėtas dėl dabar jau buvusio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo, buvusio Lietuvos rusų dramos teatro vadovo Jono Vaitkaus galimo priekabiavimo prie moterų.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS prieš kelias savaites teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo seksualinio priekabiavimo VDA tebevyksta, įtarimai niekam nepateikti.
Anot jos, tyrime atlikta daug procesinių veiksmų, apklausta liudytojų, dalis jų – ir specialiojo liudytojo statusu. Šis statusas reiškia, kad asmuo liudijo apie savo veiksmus, tačiau pareigūnams trūksta duomenų pripažinti jį įtariamuoju.
Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius „Lietuvos ryto“ televizijai tvirtino, kad J. Gasiūnui pensinis amžius suėjo šių metų gegužę ir jis pateikė visus tinkamus dokumentus dėl valstybinės pensijos, o nesutikus jos skirti, galėjo savo teises ginti teisme. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis stebisi Kultūros ministerijos skuba teikiant sprendimą.
„Tikrai reikėtų palaukti, kol bus teisminis procesas ir tik kai bus aiškios visos aplinkybės, žmogaus atsakomybė toje situacijoje, tik tada teikti siūlymą“, – sakė ministras.
-
Priekabiavimu apkaltintam J. Gasiūnui – valstybinė pensija? 14
Pirmojo laipsnio valstybinė pensija J. Gasiūnui priklauso kaip Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui. Premiją tapytojas pelnė 2010 metais.
Galimai nukentėjusių buvusių studentų kaltinimų nederamu elgesiu sulaukęs J. Gasiūnas šių metų vasarį pasitraukė iš Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojo pareigų.
Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, 63-ejų J. Gasiūnui valstybinę pensiją numatoma skirti nuo rugsėjo 1-osios. Nutarimui dar turi pritarti Ministrų kabinetas.
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis siekia 232 eurus.
Po liudijimų apie nederamą dabar buvusių VDA dėstytojų J. Gasiūno, fotografo Gintauto Trimako, psichologo Arvydo Liepuoniaus elgesį tyrimą pradėjo prokurorai. Atskiras tyrimas buvo pradėtas dėl dabar jau buvusio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo, buvusio Lietuvos rusų dramos teatro vadovo Jono Vaitkaus galimo priekabiavimo prie moterų.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo seksualinio priekabiavimo VDA tebevyksta, įtarimai niekam nepareikšti.
Anot jos, tyrime atlikta daug procesinių veiksmų, apklausta liudytojų, dalis jų – ir specialiojo liudytojo statusu. Šis statusas reiškia, kad asmuo liudijo apie savo veiksmus, tačiau pareigūnams trūksta duomenų pripažinti jį įtariamuoju.
-
Skandalas įgauna pagreitį: apie J. Gasiūną pasisakė ir E. Vėlyvis 17
E. Vėlyvis savo feisbuko paskyroje rašė apie J. Gasiūno "liguistai nuožmų terorizmą bendravime".
"Esmė buvo paprasta - arba tu pritampi prie jo, arba ne. Aš buvau iš pastarųjų. Mano konfliktas su juo užsimezgė jau nuo pat pirmo kurso ir periodiškai tęsėsi šešis metus. <...> Aš nebuvau paklusnus, pavyzdingas ir lojalus sistemai studentas. Greičiau priešingai - chuliganavotas snarglius. Bet tai, tikėtina, ir lėmė, kad Gasiūnas laikėsi atokiau nuo manęs, nes paprasčiausiai bijojo prarast paskutinius dantis", - negailėjo kritikos kino režisierius.
E. Vėlyvis užsiminė, kad J. Gasiūnas turėjo nenuginčijamą autoritetą: "Jis nepernešdavo asmenybių, kitokios pasaulėžiūros, ne "tokio" tapybos stiliaus ir, žinoma, gero, stipraus ir taiklaus jumoro. Visi, kurie gebėjo ironiškai replikuoti Gasiūno skiedalus, tapdavo grėsme jo autoritetui".
Apie skandalą VDA socialiniuose tinkluose pasisako vis daugiau žinomų žmonių. Tarp jų - ir humoristas Haroldas Mackevičius.
"Aukštojo mokslo reforma vyksta, gera proga VDA uždaryti ant visai. Gana alų lakt ir mergas graibyt už mokesčių mokėtojų pinigus", - savo feisbuko paskyroje pasiūlė jis.
H. Mackevičius pasidalino vaizdo įrašu, kaip gimsta menas.
Portalas kauno.diena.lt primena, kad šią savaitę internetiniame tinklaraštyje pasirodė buvusių VDA studenčių anoniminiai liudijimai apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, tapytoją J. Gasiūną. Kelios merginos teigė studijų metais turėjusios intymių santykių su J. Gasiūnu, patyrusios jo žeminimą.
-
Apie nederamą J. Gasiūno elgesį prabilo menininkė E. Grėbliauskaitė 19
Garsiai apie studijuojant VDA patirtus nemalonius išgyvenimus išdrįso prabilti menininkė Eglė Grėbliauskaitė-Tursienė. Buvusi VDA studentė tvirtina, kad dėstytojas J. Gasiūnas psichologiškai smurtauja prieš katedros studentus.
„Tai yra žiauri tiesa. Studijavau Tapybos katedroje. Liudiju: Jonas Gasiūnas psichologiškai smurtauja prieš katedros studentus, seksualinio pobūdžio žeminimo turinys - dominuojantis. Atsikirtusius žemina ir persekioja. Sunkiausia yra tuomet, kai katedros aplinka tai mato ir supranta, tačiau pasirenka likti aklais ir nebyliais. Ar akli ir nebylūs tampa bendrininkais? Žinoma, tik kartais patys to nesuvokiame. Nepalaikymo atmosfera niekaip neskatina nukentėjusių rašyti skundų. Informuota VDA vadovybė vis laukė įrodymų... O gal tiks liudijimai? Tylėdami irgi nešame atsakomybę. Tylėdami įtvirtiname tokį elgesį kaip normą“ – socialine tinkle viešą liudijimą surašė moteris.
Liudiju: Jonas Gasiūnas psichologiškai smurtauja prieš katedros studentus, seksualinio pobūdžio žeminimo turinys - dominuojantis.
„Nekalbu apie detalų seksualinį išnaudojimą, tačiau visos aplinkybės, kurios yra aprašytos merginų – vyko mano studijavimo metu. Visas tas situacijas atpažįstu ir visiškai tuo tikiu. Net atpažįstu žmones, kurie dalijasi tomis istorijomis, tačiau lygiai taip pat suprantu jų norą likti anonimais, nes visuomenės reakcija yra baisi“, – „portalui 15min.lt“ kalbėjo menininkė.
Ketvirtadienį seksualiniu priekabiavimu kaltinamas dailininkas pasitraukė iš pareigų VDA.
J. Gasiūnas sulaukė dviejų kaltinimų seksualiniu išnaudojimu.
š pareigų traukiasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Gasiūnas, sulaukęs anonimiškų kaltinamų seksualiniu studenčių išnaudojimu. Jis sako vertinantis galimybes kreiptis į teismą dėl šmeižto.
Viena iš merginų, tinklaraštyje paskelbusi, kad su 1954 metais gimusiu J. Gasiūnu būdama studente turėjo seksualinių santykių, sako, kad daug žmonių ir institucijų toleravo netinkamą J. Gasiūno elgesį. 2008 metais į akademiją įstojusi mergina sako po studijų nusprendusi emigruoti, nes turėti potencialūs meno rinkos kontaktai buvo priklausomi nuo J. Gasiūno.
Kita anonimiškai pasipasakojusi mergina teigia pirmą kartą su savo dėstytoju VDA turėjusi intymių santykių taip pat dar būdama 18-mete pirmakurse, kaip spėja, jo studijoje Vilniuje – ji sako, kad tuomet ją J. Gasiūnas išnaudojo dėl jos girtumo, vėliau intymius santykius tęsė jausdama jo spaudimą, baimę prarasti jo palaikymą studijuojant. Dėl šių santykių mergina teigia puolusi į alkoholį, vėliau gydžiusis vaistais.
Ketvirtadienį paskelbtas dar vienas anoniminis pasakojimas, kuriame mergina taip pat nurodė, jog 2001-aisiais VDA įteikė raštišką skundą, jog paskaitų metu J. Gaisūnas buvo neblaivus ir prie studentės seksualiai priekabiavo.
Aiškinasi VDA Senato etikos komitetas
Penktadienį Vilniaus dailės akademijos (VDA) Senato etikos komitetas susirinko svarstyti galimą trijų dėstytojų nederamą seksualinį elgesį.
Po gautų anoniminių ir neanoniminių liudijimų komitetas aiškinasi, ar prie studenčių priekabiavo tapytojas Jonas Gasiūnas, fotografas Gintautas Trimakas, psichologas Arvydas Liepuonius.
Kilus skandalui, J. Gasiūnas buvo nušalintas nuo darbo su studentais ir nusprendė visai išeiti iš darbo akademijoje.
VDA atstovas spaudai Marius Dirgėla prieš komiteto posėdį žurnalistams penktadienį sakė, kad kol kas neaišku, ar nuo darbo su studentais bus nušalinti kiti du dėstytojai.
„Dviem kitiems dėstytojams mesti kaltinimai, be abejo, jeigu pastebėjote, yra gerokai švelnesni. Rektoriaus prerogatyva bus nuspręsti, kokių priemonių imtis: ar jis nuspręs, kad būtina iš karto atriboti šitų dėstytojų bendravimą su studentais, ar ne, šito negaliu pasakyti, matysime, žiūrėsime, kokie bus jų paaiškinimai. Šiandien rektorius kaip ir iki šiol įsitikinęs, kad buvo teisingai pasielgta suspenduojant profesoriaus J. Gasiūno įgaliojimus: galimybę dirbti su studentais ir daryti jiems galbūt kokią nors įtaką“, – teigė M. Dirgėla.
Šią savaitę internetiniame tinklaraštyje pasirodė buvusių VDA studenčių anoniminiai liudijimai apie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą tapytoją J. Gasiūną – kelios merginos teigia studijų metais turėjusios intymių santykių su J. Gasiūnu, patyrusio jo spaudimą, žeminimą.
Po šių liudijimų kelios merginos televizijai „Info TV“ pareiškė studijų metais patyrusios ir nacionalinės premijos laureato fotografo G. Trimako seksualinį priekabiavimą, o portalas delfi.lt iš dabartinės studentės gavo informacijos apie nepagarbų akademijoje dėsčiusio neįvardijamo teisininko elgesį. Ketvirtadienį minėtame tinklaraštyje atsirado liudijimas ir dėl nederamo A. Liepuoniaus elgesio.
Pasak akademijos atstovo M. Dirgėlos, aukštosios mokyklos vadovybė gavo ir neanoniminių laiškų.
„Taip, mes esame gavę keletą tokių laiškų, dalis jų yra kaip tik palaikantys tuos žmones, kurie buvo apkaltinti, yra ir laiškų, kurie palaiko kaltinimo pusę“, – sakė jis.
Trūksta informacijos
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Senato etikos komiteto pirmininkas architektas Marius Šaliamoras sako, kad šioje aukštojoje mokykloje dėstančių fotografo Gintauto Trimako ir psichologo Arvydo Liepuoniaus elgesiui su studentais įvertinti trūksta informacijos.
„Kol kas tie kaltinimai neįgavo materialios formos ar bent jau neatėjo iki mūsų komiteto, kad galėtume tai svarstyti. Jeigu bus tie kaltinimai suformuluoti kokiu nors būdu, tai tada svarstysime“, – žurnalistams penktadienį po komiteto posėdžio sakė M. Šaliamoras.
„Aš labai džiaugčiausi, jeigu tie pareiškėjai išdrįstų būti neanonimai ir apsvarstytume tam tikram atvirame pokalbyje, atviroje diskusijoje šitas problemas, nes gali būti, kad atskirais atvejais ką mes labai drąsiai vadiname priekabiavimu gali būti kultūrinis nesusišnekėjimas tiesiog“, – dėstė jis.
Tuo metu netinkamu elgesiu su studentais apkaltinto ir iš akademijos jau pasitraukusio tapytojo Jono Gasiūno elgesį komitetas pasmerkė.
Etikos komitetas yra gavęs 19-os buvusių ir esamų studentų pasirašytą skundą apie netinkamą J. Gasiūno elgesį. Pasak M. Šaliamoro, iš šio skundo negalima konstatuoti, kad jis turėjo seksualinių santykių su studentėmis, kaip liudija tinklaraščiuose anonimiškai pasisakiusios buvusios J. Gasiūno studentės.
„Jono Gasiūno elgesys yra nesuderinamas su VDA dėstytojo vardu ir pareigomis, jis žemina žmogaus orumą ir yra nepriimtinas akademinėje bendruomenėje ir aplinkoje“, – sakė komiteto vadovas.
Jis teigė, kad komitetas taip pat mato poreikį dėstytojus ir studentus mokyti apie tinkamą elgesį.
„Kadangi šitie reiškiniai didele dalimi yra kultūriniai, tai yra vieni žmonės įsivaizduoja gal, kad jie elgiasi padorumo ribose, kitiems toks elgesys – nepiimtinas, tai norime inicijuoti tam tikrus kaip ir mokymus, pasitelkiant ir bendravimo psichologus, tiek studentams, tiek dėstytojams“, – teigė M. Šaliamoras.
Kitas Etikos komiteto posėdis suplanuotas vasario 12 dieną. Jame, be kita ko, numatoma aptarti J. Gasiūno mestus kaltinimus akademijos Tapybos katedros vedėjui Jonui Vaitekūnui. Pasak J. Gasiūno, su juo katedros vedėjas norėjo susidoroti, nes jis kelia klausimų dėl katedroje įdarbinto vedėjo brolio.
Studentų atstovė Etikos komitete Aurelija Slapšytė žurnalistams sakė pati su netinkamu dėstytojų elgesiu nesusidūrusi. Ji teigė negalinti vertinti J. Gasiūno išėjimo iš darbo.
„Manęs asmeniškai tai iš viso neliečia, nes aš nesu tos katedros studentė ir su juo bendravusi nesu (...). Manau, kad bet koks praradimas dėstytojo, profesoriaus, garbaus žmogaus – yra vis tiek kažkoks chaosas įvestas. Iš studentų pusės žinau, kiek bendravau su tapytojais, kad tiesiog jaučiamas chaosas ir nežinia, jie tiesiogiai to pasakyti kaip ir negali, kad dabar tai vyksta“, – žurnalistams dėstė mergina.
Ji sako pati studijų klausimais bendravusi su G. Trimaku ir nusiskundimų jo elgesiu neturinti.
„Su G. Trimaku esu susidūrusi, tai yra nuostabus žmogus, daug žinantis, patarėjas, tiesiog puikus dėstytojas“, – teigė studentė.
Mergina taip pat sakė susidariusi įspūdį, kad studentai nemoka atskirti seksualinio priekabiavimo, seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos sąvokų.
„Mano pozicija yra ta, kad turime labai anonimines paraiškas, ir tiesiog reikia viską išsiaiškinti, tiksliai žinoti ir tada bus atsakymai“, – kalbėjo A. Slapšytė.
VDA atstovas spaudai Marius Dirgėla savo ruožtu žurnalistams teigė, kad spręsti dėl dėstytojų nušalinimo yra rektoriaus prerogatyva ir jis tai darys po susitikimų su G. Trimaku ir A. Liepuoliu.
-
Profesorius E. Laurinaitis: blogiausia, kad visada yra aspektas – pati kalta 5
Kodėl žino daug kas, bet kalba retas? Apie tai – pokalbis su psichoterapeutu, profesoriumi Eugenijumi Laurinaičiu ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Birute Sabatauskaite.
– Ponia Sabatauskaite, jūsų organizacija daugiau nei 20 metų dirba žmogaus teisių srityje. Ar galime sakyti, kad visuomenė laisvėja ir drąsėja kad ir tokiais priekabiavimo, smurto atvejais? Kokia situacija šiandien ir prieš 10 metų?
B. Sabaliauskaitė: Jei kalbame apie Lietuvos visuomenę, sakyčiau ir taip, ir ne, nes jei lygintume su kitomis šalimis ir kalbėtume apie tą pačią „Me too“ kampaniją, kai apie seksualinį priekabiavimą prabilo moterys kino industrijoje, po to prabilo akademikės, teisininkės ir taip toliau, tai Lietuvoje buvo išlindę keli atvejai ir po to nutilo. Bet norėčiau pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje moterys vis dažniau išdrįsta prabilti. Tam tikra revoliucija yra. Tai įvyksta tada, kai visuomenė sukuria tam tikrą klimatą, kai žmonės pasiryžta kalbėti žinodami, kad jų pačių neapkaltins.
Vis dėlto negalėčiau pasakyti, kad toks klimatas egzistuoja ir Lietuvoje, nes mes dar turime daug pačių aukų apkaltinimo – esą, pati kalta. Taip pat apstu ir aukos elgesio analizavimo – kaip ji buvo apsirengusi, ką ji pasakė, kiek išgėrė, ar pati kažkur sutiko eiti ir panašiai. O žiūrint į skaičius, matome, kad Lietuvoje moterys apie priekabiavimą prabyla retai. Europos Sąjungos (ES) tyrimai rodo, kad daugiau negu pusė moterų ES yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, o Lietuvoje tai sako tik 35 procentai apklaustųjų. Jei palygintume su Švedija – daugiau nei dvigubai mažiau. Vadinasi, mes iki galo dar net neatpažįstame, kas tai yra seksualinis priekabiavimas, kas yra nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys.
– Beveik visi atvejai, kurie pastaruoju metu iškyla į viešumą yra kelerių ar net 10 metų senumo. Tai yra dalies visuomenės kritikos objektas – kodėl taip vėlai pasakoma, kodėl ne iš karto. Pone Laurinaiti, kuo jūs tai aiškinate? Kodėl moterys prabyla tik po kurio laiko?
Mihai Surdu/Unsplash nuotr.E. Laurinaitis: Pirmiausia reikėtų aiškiai apibrėžti, kas yra seksualinis priekabiavimas Pavyzdžiui, aktorė Catherine Deneuve pasakė, kad judėjimas „Me too“ uždraudžia vyrui netgi flirtuoti, kažkaip bandyti pritraukti moterį. Todėl iš tiesų yra reikalingi griežti ir aiškūs kriterijai kas, kur ir nuo ko prasideda.
Mane abstulbino žinia, kad Vokietijos parlamentas tik pernai priėmė įstatymą, kad jeigu moteris pasakė ne, tai reiškia ne. O iki tol tuo buvo galima abejoti, vyras galėjo galvoti, kad moteris kažkaip nesąmoningai sako ne. Todėl noriu pasakyti, kad mes tikrai nesame blogiausia šalis pasaulyje ar Europoje, bet mes žymiai prasčiau atpažįstame ir išviešiname tuos atvejus. Kodėl? Todėl, kad lietuviai yra tauta, kuri linkusi pakentėti ir patylėti, neva – o gal toliau kaip nors praeis, gal po to bus dar blogiau. Šioje situacijoje blogiausia – mūsų visuomeninė atmosfera, visuomenės požiūris. Čia visada yra aspektas – pati kalta.
– Yra dar vienas svarbus dalykas. Kai tai įvyksta, nėra nei vienos geros išeities. Neviešinti priekabiavimo yra blogai. Viešinti – taip pat blogai. Ir žmogus, dažniausiai moteris, atsiduria situacijoje, kai bet kuri išeitis yra bloga, pasirinkimas labai sunkus. Dėl to ir praeina tie 2, 3 ar net 10 metų, kol moteris papasakoja apie tai. Netgi tokioje laisvoje ir demokratinėje šalyje kaip JAV moterys taip pat tylėjo dešimtmečius. Užtenka prisiminti režisieriaus Woody Alleno dukterėčios istoriją. Tai yra košmaras, ji tylėjo keliasdešimt metų!
B. Sabatauskaitė: Mes kalbame apie teisingumo siekį ir kalbėjimą viešai. Mūsų teisingumo sistema nėra iki galo pasiruošusi apginti aukų. Nukentėjusios, kitaip nei įtariamieji, neturi nemokamos teisinės pagalbos, neturi kas palydi ir pasako, kur reikia kreiptis. Sutinku, su profesoriumi E. Laurinaičiu, kad reikėtų skirti sąvokas, bet atvejai, kurie dabar iškyla į viešumą, yra netgi ne seksualinio priekabiavimo, o turintys privertimo lytiškai santykiauti, prievartos požymių. Bet kai mes kalbame apie teisinę sistemą, kaltinamos yra aukos.
Kai prabylama viešai, mes aptarinėjame tuos, kas prakalbo, o ne tai, kas pas mus daug kur vyksta.
Jei pasižiūrėtume seksualinio pobūdžio bylas, pamatysime, kaip detaliai yra nagrinėjama nukentėjusios moters ar merginos charakteristika. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai seksualinio smurto byloje nukentėjusioji 14 metų paauglė buvo išnarstyta – buvo analizuojama jos charakteristika, nusižengimai, buvo apklausimai giminės ir ne visai susiję asmenys. Dar vienas pavyzdys – 13 metų paauglės istorija. Buvo teigiama, kad ji užsiiminėjo grupiniu seksu savanoriškai. Nors byloje rašoma, jog buvo žinoma, kad ji nepilnametė, vis tiek buvo aptarinėjama jos išvaizda, esą ji atrodo vyresnė. Ir vėl buvo analizuojamas jos, o ne kaltinamųjų elgesys. Manau, tai yra didžiulė klaida. Ir kai prabylama viešai, mes aptarinėjame tuos, kas prakalbo, o ne tai, kas pas mus daug kur vyksta. Ir dabar kai kalbame apie atvejus VDA, visuose straipsniuose pabrėžiama, kad tai – vieša paslaptis ir visi žinojo.
– Pone Laurinaiti, galima suprasti, kodėl nesikreipia nukentėjusioji. Bet jei tai vieša paslaptis ir žmonės sutaria, kad toks elgesys nėra tinkamas, kodėl niekas nieko nesako? Neva, manęs tai neliečia ir man nesvarbu? Kuo tai aiškinate?
E. Laurinaitis: Pradėkime nuo sąvokos „vieša paslaptis“. Ką ji reiškia? Ji reiškia, kad mes visi sutinkame kažką laikyti paslaptyje, mes nenorime kažko iškelti į paviršių, nagrinėti ir t.t. Ši viešosios paslapties filosofija yra labai populiari daugelyje visuomenės grupių, sluoksnių, darboviečių ir panašiai. Kol laikymas paslaptyje apsimokės, tol taip bus. Kai pradės neapsimokėti, kai žmonės bus teisiškai atsakingi ne tik už patį įvykį, bet ir už tylėjimą, nepranešimą, tada situacija ims keistis.
Ponios Sabatauskaitės papasakoti atvejai apie teismo ar tardytojų elgesį su aukomis iš dalies yra rezultatas bendrosios kultūrinės psichologijos mūsų visuomenėje. Jei mes pradėsime auklėti šias profesionalų gretas, kažkas gali pradėti keistis. Skaičiau apie atvejus VDA ir pagalvojau, kad turbūt pirmą kartą visos aukos yra anoniminės, o galimo nusižengėlio pavardė yra įvardinta. Manau, kad daugeliu atveju būna atvirkščiai – reikalaujama, kad įtariamojo, kol jo kaltė neįrodyta, pavardės išviešinti nebūtų galima. O nukentėjusiųjų vardų niekas nesaugoja, niekas jų net nebando apsaugoti nuo galimos neigiamos reakcijos iš visuomenės pusės. Patyčių sulaukti tikrai lengva.
– Užsiminėte apie kultūrinę psichologiją. Neseniai buvo kilęs pasipiktinimas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa, kurioje mokytojams buvo siūloma auklėti mokinius kalbant apie tai, kad moteris rinkdamasi partnerį turi įvertinti jo finansinę padėtį, o vyras – ar moteris ne išlaidūnė. Taip pat akcentuojama, kad reikia stengtis saugoti santykius ir ne per daug užsimenama apie tai, kad pirmiausiai santykiai neturi būti smurtiniai. Jeigu nemaža dalis visuomenės vis dar gyvena pagal tokias normas ir vaikai auklėjami tokiais principais, tai gal nereikia per daug stebėtis, kad aukos bijo kalbėti, o visuomenė komentaruose aukas užmėto akmenimis?
B. Sabatauskaitė: Manau, galime kalbėti ir apie tam tikrą lūžio tašką, kad atėjo tam tikras laikas. Jei anksčiau daug kas buvo vieša paslaptis, dabar mes kalbame, ką daryti, kad tai nebūtų vieša paslaptis. Manau, kad kiekviena aukštoji mokykla, kiekviena darbovietė turėtų imtis priemonių ir sukurti sistemą, ką asmenys, susidūrę su nederamu elgesiu, turėtų daryti, į ką kreiptis. O kalbant apie lytiškumo ugdymą arba sveikatos ir rengimo šeimai programą, akivaizdu, kad pas mus bendrojo ugdymo mokyklose trūksta kalbėjimo, paaiškinimų, kas apskritai yra sutikimas. Dažnai jaunuoliai net nežino, ką reiškia atvejai, kai žmogus nenori būti liečiamas. Čia net nekalbame apie seksualinius santykius, o apie žmogaus asmeninę erdvę.
– Pone Laurinaiti, pastaruosius kelis mėnesius Lietuvoje daug kalbėta apie idėjas Lietuvai. Tiesą pasakius, idėjų dėl žmogaus teisių ar lyčių lygybės nebuvo labai daug. Dabar, kalbėdami apie priekabiavimo atvejus, daug kas pirmiausia apoliuoja į vyrų elgesį, berniukų auklėjimą – kad jie gerbtų moteris, kad vertintų jas kaip lygias sau. ir panašiai. Tai, žinoma, yra labai svarbu. Bet gal viena iš idėjų Lietuvai turėtų būti ir drąsių, laisvų, save gerbiančių ir už save kovojančių mergaičių auklėjimas? Ką apie tai manote?
E. Laurinaitis: Manau, yra dvi medalio pusės, nes mes vienas be kito gyventi negalime. Be vyro ir moters nesidaugins Lietuva, mes išnyksime. Turime kalbėti, kaip mums kartu sudaryti tokias sąlygas, kad mūsų vaikai ir anūkai išaugtų kitokie – turintys savigarbos, galintys pasakyti: „čia stoviu aš ir tai yra mano vieta, aš niekam nesiruošiu jos užleisti ir niekam nusileisti vien dėl to, kad jis ar ji to nori.“ Deja, šios savigarbos pas mus Lietuvoje labai sudėtinga rasti vaikų auklėjime.
Pabrėšiu, kad mergaitėms tėčio vaidmuo yra ypatingai didelis. Jei tėtis jas išmoko, parodo, koks yra pagarbus vyro elgesys su moterimi net jei jai 2-3 metukai, moteris turės pavyzdį ir pagrindą visam gyvenimui. Manau, kad visų pirma tėčius reikia skatinti būti gerais tėčiais. Tai tokie tėčiai, kurie moka būti svarbūs savo vaikui. Dabar labai dažnai vyrai įsivaizduoja, kad jų reikalas yra uždirbti pinigus, išlaikyti šeimą, o auklėjimas yra moterų darbas. Absoliuti netiesa. Kai mes kartu, moterys ir vyrai, auklėsime savo vaikus savigarbos atmosferoje, tada kiti nelabai galės įeiti į tą mano erdvę ir daryti joje ką nori.
-
VDA studentės kaltina dailininką J. Gasiūną seksualiniu priekabiavimu 23
Buvusios studentės priekabiavimu kaltina Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros vedėją, Nacionalinės premijos laureatą dailininką Joną Gasiūną, rašo portalas 15 min.lt.
Neseniai pasirodžiusiame tinklaraštyje „Akadės paslaptis“ savo istorijas viešina seksualinį priekabiavimą patyrusios studentės.
„Akadės paslaptis“ yra tinklaraštis, skirtas esamoms arba buvusioms studentėms ir studentams anonimiškai prabilti apie seksualinį priekabiavimą, išnaudojimą, smurtą ar kitą prieš juos atliktą žalą, patirtą Vilniaus dailės akademijoje bei kitose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose“, – teigiama tinklaraštyje.
Pirmajame laiške buvusi tapybos katedros studentė nurodo, kad nederamas dėstytojo elgesys prasidėjo praktikos Nidoje metu: „Vieną vakarą rampoje jis, studentams nematant, mane apkabino per pečius. Nebuvau tikra, kaip į tai reaguoti, norėjau tikėti, kad tai – globėjiškas apkabinimas, nuėjau miegoti. Visą kitą dieną mane pykino, vėmiau nuo alkoholio. J.G. man išvirė sriubos bei davė degtinės, sakė, kad padės nuo skrandžio bėdų. Valgyti pakvietė į savo kambarį (jame buvo dvi vienvietės lovos), jis peržiūrinėjo ir rūšiavo dėžes su senais tekstais ir žurnalais, kurie per daugybę metų prisikaupė jo kambaryje. Jaučiausi silpnai, prisimenu jo abstrakčias frazes: „Menininkas yra karys, o ne vaikų darželio auklėtojas.“ Tada jis prisėdo šalia manęs, pradėjo mane bučiuoti ir nurenginėti. Jaučiausi sutrikus, nežinojau, kaip elgtis, ryškiai prisimenu, kad norėjau staiga atsikelti, išeiti ir trenkti durimis – bet neišdrįsau. Kitą rytą prabudau šalia jo, negalėjau jam pažvelgti į akis. Jis sakė, kad tai nieko blogo, kad tai tik mūsų dviejų reikalas.“ Mergina rašo nesiryžusi apie tai prabilti, nes bijojo būti pasmerkta už tai, kad permiegojo su dėstytoju, ir negalės baigti studijų: „Kita vertus, priešintis jo valiai buvo beprasmiška vien dėl to, kad paslapčia daugelis žmonių ir taip žinojo jo romanus su studentėmis. Sklido gandai apie jo buvusias „mergaites“, o aš po truputį tapau atskirta nuo kitų studentų.“
Visą tekstą galima perskaityti čia.
Vilniaus dailės akademija į susidariusią padėtį žada reaguoti labai rimtai. Komunikacijos skyriaus vedėjas Marius Dirgėla sakė, jog pasirodžiusios istorijos akademijos vadovybei buvo netikėtos.
VDA Vilniaus fakulteto Tapybos katedros vedėjas Jonas Vaitekūnas teigia, kad yra girdėjęs gandų apie J. Gasiūną. Klausiamas, ar kada sulaukė studentų skundų, J. Vaitekūnas aiškino, kad nebent užuominomis arba per aplinkui, dažniausiai – jau iš buvusių studentų.
„Kažką reikia daryti, nereaguoti neišeina, bet vėl gi – rašoma anonimiškai, o faktų ar tiesioginių skundų nėra, tik menkesnių nusižengimų, kai pradedi kažką daryti, išeina, kad pats šmeiži“, – portalui delfi.lt trečiadienį sakė J. Vaitekūnas.
Nušalintas nuo darbo su studentais
VDA rektorius Audrius Klimas sako, jog po paskelbtų pranešimų, kad dėstytojas Jonas Gasiūnas galėjo seksualiai išnaudoti studentes, dėstytojas dviem savaitėms nušalintas nuo darbo.
Pats J. Gasiūnas interviu naujienų portalui delfi.lt atmetė kaltinimus ir siejo juos su kilusia konfliktine situacija, kai naujuoju katedros vedėju tapo Jonas Vaitiekūnas.
„Vertinu neigiamai, tas žmogus dabar dviem savaitėms yra nušalintas nuo darbo su studentais, šitas reikalas atiduodamas į senato etikos komitetą, po dviejų savaičių yra senato posėdis ir senatas taip pat pasakys savo nuomonę“, – BNS sakė A. Klimas.
Jis sakė, kad iki šiol rašytinių skundų dėl dėstytojo J. Gasiūno netinkamo elgesio su studentėmis nebuvo gavęs, nors tokių gandų buvo.
„Anksčiau konkrečių rašytinių skundų nebuvo (...), žodiniai skundai yra kaip signalas, bet gal dar nėra priežasties reaguoti. Nebuvo konkretaus skundo, buvo gal kažkokios šnekos, gandai, nuomonės ir panašiai, tokių dalykų yra daug“, – teigė aukštosios mokyklos rektorius.
J. Gasiūnas 2010-aisiais gavo Nacionalinę kultūros ir meno premiją už tapybos galimybių atnaujinimą ir šiuolaikinio mąslaus meno idėjų sklaidą.
Išplatintame pranešime VDA nurodo, kad minimas atvejis yra pirmasis, kai informacija apie galbūt neetišką profesoriaus elgesį tapo žinoma akademijos vadovybei, VDA žada skirti visą dėmesį „objektyviam šio atvejo ištyrimui ir panašių situacijų prevencijai“. Akademija taip pat kviečia dėstytojus, esamus ir buvusius studentus nelikti abejingais ir apie „bet kokį neetišką elgesį“ informuoti Akademijos vadovybę ir Senato Etikos komitetą, taip pat nurodyti tokius atvejus reguliariose studentų grįžtamojo ryšio anketose.
Dvi buvusios Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentės anonimiškai apkaltino dėstytoją profesorių Joną Gasiūną seksualiniu išnaudojimu.
Viena iš merginų, tinklaraštyje paskelbusi, kad su 1954 metais gimusiu J. Gasiūnu būdama studente turėjo seksualinių santykių, sako, kad daug žmonių ir institucijų toleravo netinkamą J. Gasiūno elgesį. 2008 metais į akademiją įstojusi mergina sako po studijų nusprendusi emigruoti, nes turėti potencialūs meno rinkos kontaktai buvo priklausomi nuo J. Gasiūno.
Kita anonimiškai pasipasakojusi mergina teigia pirmą kartą su savo dėstytoju VDA turėjusi intymių santykių taip pat dar būdama 18-mete pirmakurse, kaip spėja, jo studijoje Vilniuje – ji sako, kad pirmąjį kartą ją J. Gasiūnas išnaudojo dėl jos girtumo, vėliau intymius santykius tęsė jausdama jo spaudimą, baimę prarasti jo palaikymą studijuojant. Dėl šių santykių mergina teigia puolusi į alkoholį, vėliau gydžiusis vaistais.
Pats J. Gasiūnas atmeta kaltinimus ir nurodo, jog jie atsirado, kai jis dėl katedros vedėjo J. Vaitiekūno veiksmų kreipėsi į VDA Senato etikos komisiją. Profesorius delfi.lt nurodė, jog J. Vaitiekūnas katedroje įdarbino savo brolį, jo gyvenimo draugę, o katedroje imamasi destruktyvių, konservatyvių sprendimų.
„Vyksta povandeninis purvas. Galų gale, netgi jeigu būtų taip, kad kažkur per kažkokį neapsižiūrėjimą aš kaip nors neapdairiai su kuo nors šnekėjau, iš kur aš dabar galiu prisiminti savo galvoje? Devyneri metai praėjo“, – portalui kalbėjo tapytojas.
Ministrė pasmerkė
Reaguodama į anonimiškai paskelbtus buvusių Vilniaus dailės akademijos (VDA) studenčių kaltinimus dėstytojui dėl seksualinės prievartos, švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad situacija yra netoleruotina.
„Tai tikrai netoleruotina, tikimės, kad Akademijos vadovybė ras tinkamus sprendimus. Svarbu, kad akademinėse bendruomenėse įsivyrautų pagarbos dvasia, kad studentas nebijotų pranešti apie problemą, kalbėtų apie tai ir neliktų vienišas. Tikimės, kad per dešimtį metų šioje srityje aukštosios mokyklos pasistūmėjo pirmyn“, – ministerijos atstovų perduotame komentare BNS sakė J. Petrauskienė.
Socialiniuose tinkluose visame pasaulyje kilus judėjimui #metoo, kai moterys prisipažįsta patyrusios seksualinį priekabiavimą ar išnaudojimą, Lietuvoje kaltinimų dėl nederamo seksualinio elgesio taip pat sulaukė žinomi asmenys – iš pareigų dėl pradėto apkaltos proceso atsistatydinęs Kęstutis Pūkas, taip pat iš pareigų atleistas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas. Dėl abiejų jų elgesio po merginų skundų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kaltinimų sulaukė ir režisierius Šarūnas Bartas – režisieriaus nederamo seksualinio elgesio aukomis tapusios viešai prispiažino aktorė Julija Steponaitytė bei dailininkė Paulė Boculaitė.
Premjeras: turėtų tirti teisėsauga
VDA dėstytojui, nacionalinės premijos laureatui Jonui Gasiūnui mestus kaltinimus dėl studenčių seksualinio išnaudojimo turėtų tirti teisėsauga, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Klausimai susiję ne su akademine bendruomene ar menininkais, tiesiog jeigu yra galimai padarytas nusikaltimas, tai turėtų tirti institucijos, kurios ir tiria nusikalstamas veikas“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis.
Paklaustas, ar, jo manymu, iš menininko nereikėtų atimti apdovanojimų, jis priminė, kad Lietuvoje laikomasi teisinės nuostatos, jog kol kaltė neįrodyta, žmogus laikomas nekaltu.
„Tai ir laikykimės pagrindinio teisinės valstybės principo“, – sakė jis.
