Medicinos fizikai – tai nedidelė profesionalų bendruomenė, dirbanti medicinos srityje ir padedanti medikams suprasti, panaudoti fizikinius metodus medicinoje ir apsisaugoti nuo nematomo ir labai galingo fizikinio reiškinio – jonizuojančios spinduliuotės.

Ligoninėse medicinos fizikų veikla apima keturias pagrindines sritis: diagnostikos, spindulinės terapijos, branduolinės medicinos ir radiacinės saugos. Medicinos fizikų užduotis – visais galimais fizikiniais metodais, panaudojant turimas technologijas, užtikrinti, jog pacientų diagnostiniai vaizdai bei dozė spindulinių procedūrų metu būtų optimali, o medicinos personalas ir kiti lankytojai būtų apsaugoti nuo nereikalingos apšvitos. Įgyvendinant šią koncepciją svarbiausią vaidmenį vaidina kokybės kontrolės procedūros, kurias atlieka medicinos fizikai. Nuolatiniai įrangos techninių parametrų matavimai ir kontrolė leidžia nustatyti, ar naudojama įranga yra techniškai tvarkinga, o gaunama paciento diagnostinė-vaizdinė informacija – tinkama.

Medicinos fizikos sritis yra pakankamai jauna. Jos evoliucija tampriai susijusi su technologine pažanga. Nenuostabu, kad Medicinos fizikų dienai pasirinktas lenkų-prancūzų mokslininkės, radiologijos srities pradininkės ir Nobelio premijos laureatės Marijos Sklodovska-Kiuri gimtadienis. Medicinos fizikos era prasidėjo tada, kai radioaktyvūs elementai buvo pasitelkti vėžio gydymui. Pradėta ieškoti atsakymo kaip, nepakenkiant žmogaus organizmui, taikyti jonizuojančiąją spinduliuotę ir sunaikinti vėžinius darinius.

Lietuvoje pirmieji medicinos fizikai pradėjo dirbti didžiuosiuose onkologijos centruose Vilniuje bei Kaune pradėjus taikyti spindulinę terapiją. Vėliau prie jų prisijungė Klaipėdos ir Šiaulių onkologijos ligoninės.

Šiuo metu Lietuvoje medicinos fizikais dirba virš 60 diplomuotų specialistų, kuriuos vienija Medicinos fizikų draugija taip pat Lietuvos medicinos fizikų ir biomedicinos inžinierių asociacija, atstovaujanti Lietuvai tarptautinėse organizacijose. Medicinos fizikai nuolat kelia kvalifikaciją Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) organizuojamuose mokymuose, dalijasi savo patirtimi ir žiniomis mokslinėse konferencijose.

Didžioji dalis medicinos fizikos specialistų Lietuvos įstaigose dirba spindulinės terapijos srityje. Onkologinių ligonių gydymas didelės energijos jonizuojančiąja spinduliuote yra vienas pagrindinių sudėtinio vėžio gydymo metodų. Vadovaujantis šiuolaikinės įrodymais pagrįstos medicinos reikalavimais, apie 50 proc. onkologinių ligonių yra gydomi jonizuojančiąja spinduliuote bent kartą per savo ligos istoriją, o kai kurie ir kelis kartus. Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas diagnostikai ir branduolinei medicinai. Pagal 2018 m. paskelbtus Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos (WNA) duomenis, kiekvienais metais pasaulyje atliekama virš 40 mln. branduolinės medicinos procedūrų ir jų skaičius kasmet auga  5 procentais. Pažangių technologijų diegimas šiose srityse siejamas su didėjančiu dirbančių aukštos kvalifikacijos medicinos fizikų poreikiu.

VUL Santaros klinikose medicinos fizikai pradėjo dirbti nuo 2009 metų. Iš pradžių jų prioritetinis dėmesys buvo skirtas radiacinės saugos kultūros diegimui bei jos gerinimui ligoninėje, o pagrindiniai darbai susiję su radiacinės saugos reikalavimų vykdymo užtikrinimu.

Šiuo metu medicinos fizikų komanda Santaros klinikose gerokai pagausėjo, rašoma įstaigos pranešime. Medicinos fizikai dirba skirtingose srityse ir atlieka įvairios vaizdinimo įrangos (įprastinės ir intervencinės radiologijos, magnetinio rezonanso, branduolinės medicinos, kompiuterinės tomografijos) priėmimo bei periodinius testus, užtikrina, jog dozė spindulinių procedūrų metu būtų optimali, o medicinos personalas bei kiti lankytojai būtų apsaugoti nuo nereikalingos apšvitos. Medicinos fizikai taip pat konsultuoja darbuotojus radiacinės saugos, įrangos veikimo techniniais klausimais, dalyvauja ruošiant specifikacijas naujai įsigyjamai įrangai, vertina ligonines patalpas dėl radiacinės saugos, tiesiogiai dalyvauja įstaigos paslaugų teikimo kokybės laidavimo sistemoje, vykdo darbuotojų mokomąją veiklą. 

Iš Vokietijos atskridęs Vilniaus gyventojas turėjo antikvarinį laikrodį, kuris skleidė beveik 8 kartus didesnį jonizuojančios spinduliuotės foną nei leistinas. Pasieniečiai laikrodį paėmė.

Šiuo metu laikrodis yra paimtas iš Vilniaus oro uosto užkardos ir saugomas Radiaciniame saugos centre.

Pirmadienį tuoj po vidurnakčio Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas iš Frankfurto. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai nevykdo nuolatinės vidiniais ES reisais skrendančių keleivių dokumentų kontrolės, tačiau šie sostinės oro uoste praeina pro stacionarią jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo įrangą, vadinamuosius radiacijos vartus.

Kaip pranešė VSAT, Vilniaus oro uosto pasieniečiai užfiksavo, kad vartai suveikė pro juos einant 58-erių Vilniaus gyventojui. Paaiškėjo, kad vyras rankiniame bagaže turėjo stalinį laikrodį, kurį teigė įsigijęs sendaikčių turguje Vokietijoje. Pasieniečiai nustatė, kad šis laikrodis skleidžia 1,53 mikrosiverto (μSv) per valandą jonizuojančios spinduliuotės foną. Leistinas fonas yra 0,2 μSv.

Vilniaus oro uosto pasieniečiai surašė procesinius dokumentus ir laikrodį paėmė. Vilnietis buvo paleistas. Antradienį priešpiet Vilniaus oro uosto užkardoje laukiama atvykstant Radiacinės saugos centro specialistų, kuriems bus perduotas padidintą jonizuojančios spinduliuotės foną skleidžiantis laikrodis.

Šiemet pasieniečiai iš viso užfiksavo 191 atvejį, kai per Lietuvos sieną gabenami kroviniai (daiktai) ar vykę asmenys skleidė padidintą radioaktyvią spinduliuotę. Dažniausiai tokie kroviniai būna arba trąšos arba statybinės medžiagos (ugniai atsparios plytos ar skiedinys, keraminės plytelės, keraminiai unitazai ir kt.).

Žmonės dažniausiai padidintą jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia tuomet, kai jiems gydymo ar diagnostikos tikslais prieš tai medicinos įstaigose būna atliktos procedūros taikant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius. Tokie keliautojai turi pateikti medicinos įstaigų pažymas apie jiems taikytas tokias priemones.

Ar sieną kertantys asmenys bei gabenami kroviniai neviršija leistinų normų, VSAT pareigūnai tikrina Lietuvos pasienio kontrolės punktuose sumontuota stacionaria matavimo įranga. Tai vadinamieji radiacijos vartai, pro kuriuos pravažiuoja visos transporto priemonės ir jomis gabenami kroviniai. Taip pat pasieniečiai naudoja ir rankinius spinduliuotės matavimo prietaisus.

Radiacinės saugos centras prašo gyventojų, kilus įtarimų ar abejonių, kad turimi daiktai galimai gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, kreiptis į centrą arba į artimiausią jo skyrių, kur jie bus nemokamai patikrinti.

„Ypač kviečiame asmenis, turinčius laikrodžių, barometrų, prietaisų skalių, galimai užterštų radioaktyviosiomis medžiagomis, naudotų kariniuose įrenginiuose (tankuose, lėktuvuose, laivuose)“, - rašoma centro pranešime.

Specialistams nustačius, kad prietaisai užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, bus pasirūpinta, kad jie valstybės lėšomis būtų sutvarkyti kaip radioaktyviosios atliekos. Ypač svarbu tokių prietaisų neardyti ar neišmesti, nes radioaktyviosios medžiagos pasklis aplinkoje ir sukels dar didesnį pavojų.