„Šios pareigos – naujas iššūkis, kurį priimu ir dėkoju už pasitikėjimą. Vidaus reikalų ministerijos atsakomybės sritys yra labai plačios, neabejoju, kad mano turima patirtis bus naudinga, kartu su visa komanda kuriant šiuolaikinės ir modernios institucijos įvaizdį“, – pranešime teigė J. Petkuvienė.

Ji, dar būdama VPT direktoriaus pavaduotoja, laikinai vadovavo šiai tarnybai nuo 2019 metų spalio, kai iš pareigų pasitraukė tuometinė vadovė Diana Vilytė.

J. Petkuvienė yra sukaupusi daugiau nei septynerių metų vadovaujamo darbo patirtį viešajame sektoriuje, turi inžinerinį išsilavinimą.

A. Bilotaitės politinio pasitikėjimo komandoje taip pat jau dirba du viceministrai – Vitalijus Dmitrijevas ir Sigita Ščajevienė.

Tokį komentarą laikinoji VPT vadovė penktadienį paskelbė reaguodama į diskusijas apie tai, ar viešųjų pirkimų reguliavimas neapsunkina priemonių įsigijimo ekstremaliosios situacijos metu.

„Situacija, kuomet rugsėjo mėnesio paskutinėmis dienomis pradėjus rūpintis pirkimo procedūromis iki lapkričio mėnesio nepavyksta įsigyti reikalingų prekių, yra ne viešųjų pirkimų įstatymo trūkumas, o nepakankamai atsakingo ir rūpestingo planavimo pasekmė“, – penktadienį išplatintame pranešime teigia Jovita Petkuvienė.

„Rūpintis reikalingų priemonių įsigijimu reikia ne tada, kai jos pasibaigė arba tuoj pasibaigs, o gerokai anksčiau, įvertinus tiek procedūroms reikalingą laiką, tiek prekėms pristatyti reikalingą terminą, tiek turimus prekių likučius ar pagal galiojančias sutartis dar neįsigytų prekių kiekį“, – pabrėžia ji.

Rūpintis reikalingų priemonių įsigijimu reikia ne tada, kai jos pasibaigė arba tuoj pasibaigs, o gerokai anksčiau, įvertinus tiek procedūroms reikalingą laiką, tiek prekėms pristatyti reikalingą terminą, tiek turimus prekių likučius ar pagal galiojančias sutartis dar neįsigytų prekių kiekį.

Pasak J. Petkuvienės, peržiūrėjus jau sudarytas reagentų ir kitų tyrimams būtinų priemonių sutartis, nerimą kelia tai, kad sutarčių trukmė vos keli mėnesiai.

„Tai reiškia, kad jau vakar reikėjo skelbti naujus pirkimus, nes dabartinėms sutartims pasibaigus, priemonių vėl nebus.“ – teigia ji.

VPT lapkričio 11 dienos COVID-19 sutarčių stebėsenos duomenimis, liepą sudarytos 185 sutartys, rugpjūtį – 310, rugsėjį – 365, spalį – 376.

Vis dėlto vertinant sutarčių vertę, pastebimas ženklus kilimas spalį: tuomet sudaryta iš viso 53,2 mln. eurų vertės sutarčių, kai ankstesniais mėnesiais nuo balandžio jų vertės kas mėnesį siekdavo 3,6-8,5 mln. eurų.

Tvarką kritikavo laboratorijos vadovas

Apie įstatymų spragas ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktorius Danas Bakša.

„Viešieji pirkimai yra tokie, kokie yra – mes ne kartą jau sakėme, kad tikrai reikėtų peržiūrėti viešųjų pirkimų įstatymą, reikėtų ieškoti būdų, kaip pakoreguoti, nes šiai dienai mano giliu įsitikinimu šis teisės aktas neatitinka poreikio, kuris yra Lietuvoje ekstremaliosios situacijos metu“, – spaudos konferencijoje sakė D. Bakša.

Jis komentavo situaciją, kai užsitęsus pirkimų procedūroms laboratorijoje buvo likę nedaug mėgintuvėlių, reikalingų COVID-19 testams atlikti. Vėliau pranešta, kad ši problema buvo išspręsta, tyrimai nesutriko.

D. Bakša taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu labai išsiplėtė koronaviruso tyrimų apimtys.

„Iš tikrųjų viešųjų pirkimų procedūros užsitęsė, mes tikėjomės, kad jos įvyks greičiau. Kitas faktorius, labai reikšmingas šioje situacijoje, buvo tai, kad karantino sritys išsiplėtė, punktų mobiliųjų skaičius kardinaliai padidėjo, natūralu, kad teko aprūpinti visus tuos naujus punktus priemonėmis. Taip ir gavosi, kad ėjome link ribos“, – sakė NVSPL vadovas.

Statistika rodo, kad Lietuvoje testavimas nuo koronaviruso vykdomas aktyviau nei daugumoje kitų ES šalių. Pagal testus 100 tūkst. gyventojų Lietuva užima penktą vietą visoje Europos Sąjungoje.

VPT turimais Europos Komisijos statistiniais duomenimis, tarptautinės vertės pirkimų atveju vidutinis laikas nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iki sutarties sudarymo Lietuvoje 2016 – 2019 metais svyravo nuo 59 iki 69 dienų. Jis minėtu laikotarpiu buvo vienas trumpiausių tarp Europos Sąjungos valstybių.

„Palyginimui, Latvijoje šis terminas svyravo nuo 59 iki 96 dienų, Italijoje nuo 193 iki 216 dienų, o apskritai, Europos Komisijos skelbiamais duomenimis, geru buvo laikomas terminas, neviršijantis 120 dienų“, – rašo VPT.

„Atsižvelgiant į šiuos duomenis, tikėtis, jog prekių bus galima įsigyti per vos daugiau nei vieną mėnesį, būtų ne tik naivu, bet ir neatsakinga, juolab vertinant aplinkybes, kad su COVID-19 sukelta krize susidūrė didžioji dalis pasaulio šalių“, – teigia tarnyba.

Pasak VPT, įstatymas nereglamentuoja, kaip anksti reikėtų pradėti pirkimą, nenustato apribojimų, kokį kiekį prekių turtėtų pirkti pirkimų vykdytojai. Tai priklauso tik nuo pačių pirkimų vykdytojų, todėl būtent jie ir turėtų užtikrinti, kad pirkimas būtų paskelbtas laiku, o jo metu įsigytų prekių užtektų būtinam pagal iš anksto įvertintą situaciją laikotarpiui.

„Atsižvelgiant į tai, kalbėti reikėtų ne apie viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, supaprastinančius procedūrų vykdymą, o apie didesnę pirkimo vykdytojų atsakomybę, planuojant veiklai būtinų prekių poreikį“, – teigia VPT.

VPT taip pat primena, kad ne kartą ragino institucijas ruoštis galimai antrajai bangai bei teikė rekomendacijas.

VPT taip pat pabrėžia, kad COVID-19 nenumatytomis aplinkybėmis buvo galima laikyti vasario-kovo mėnesiais, tačiau dabar netikėtumo faktoriaus nebėra.

VPT duomenimis, nuo metų pradžios iš viso kovai su COVID-19 sudaryta daugiau nei 3 tūkstančiai sutarčių už 213,4 mln. eurų, didžioji dalis, 172,3 mln. eurų iš jų skirti priemonėms kovai su COVID-19. Testams, reagentams bei priemonėms klinikiniams tyrimams atlikti išleisti 26,1 mln. eurų.

Ji sako, kad VPT nekeičia pozicijos ir nepritaria Vyriausybės sprendimams toliau viešinimo paslaugas pirkti skubiai, neskelbiamų derybų būdu, kai renkamasi tik iš vieno tiekėjo.

„Viešieji pirkimai nėra skirti paramos suteikimui, ir jei norima suteikti paramą, vis dėlto, reikėtų naudoti kitus finansinius instrumentus. O viešųjų pirkimų esmė yra priversti tiekėjus tarpusavyje varžytis ir pasiūlyti pačią geriausią paslaugą, darbus ar prekes. Todėl tikrai tam nepritariame. Neskelbiamų derybų vykdymas turi būti išimtimi ir neturėtų tapti reguliariu pirkimo būdu“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

VPT sukritikavus Vyriausybės sprendimus pirkti komunikacijos dėl koronaviruso paslaugas neskelbiamomis derybomis, premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę įvardijo tai kaip paramą sunkumų patiriančiai žiniasklaidai, tačiau žadėjo skelbti standartinius viešuosius pirkimus, jei to ir toliau reikalaus VPT. Sprendimas dėl tolesnės komunikacijos kampanijos atidėtas iki trečiadienio.

„Numatyta parama pasieks tikrai žiniasklaidą, tik klausimas, ar greičiau, ko mes norime, ar vėliau, jei darysime nuosekliai viešųjų pirkimų procedūras“, – dėstė S. Skvernelis.

Nuogąstavimus dėl skaidrumo perkant viešinimo paslaugas išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda, sprendimus kritikavo žurnalistų sąjungos, organizacijos „Transparency international“ vadovai.

Komitetas penktadienį pritarė Vyriausybės siūlymui Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti paslaugų, kurias savivaldybė gali pavesti savo įmonėms, sąrašą. Iki šiol siūlyta, kad tai būtų įrašyta Viešųjų pirkimų įstatyme.

Siūloma savivaldybėms leisti sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų  ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Vidaus sandoriai būtų galimi, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų naudojamas savivaldybių ar jų įmonių nekilnojamasis turtas ir kita įmonė negalėtų teikti paslaugų savo patalpose.

Savivaldybės vidaus sandorius taip pat galėtų sudaryti leidus Konkurencijos tarybai.

Komiteto narys Povilas Urbšys sako, kad privačios įmonės suinteresuotos siekti pelno.

„Kai suabsoliutinamas komercinis interesas, nukenčia vartotojas“, – teigė jis.

Valdantieji pasiūlymą liberalizuoti savivaldybių vidaus sandorius pateikė nepaisydami Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos bei Viešųjų pirkimų tarybų bei Valstybės kontrolės ir kitų institucijų raginimų jų visiškai atsisakyti.

Vyriausybė gruodžio pradžioje iš esmės pritarė tokių sandorių liberalizavimui, tam pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

Seime ketvirtadienį buvo imtasi priemonių, kad būtų paskubintas pataisų svarstymas – Seimas priėmė trijų „valstiečių“ parengtą protokolinį nutarimą, kuriuo sutrumpinta jų  svarstymo procedūra atsisakant dviejų papildomų komitetų – Audito ir Ekonomikos.

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą, taip pat apribojo savivaldybių galimybes sudaryti tokius sandorius. Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

VPT vadovė: augantis sandorių skaičius – bloga tendencija

Pernai Lietuvoje smarkiai padaugėjus savivaldybių vidaus sandorių, laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Jovita Petkuvienė sako, kad tokia tendencija nėra gera.

„Žinoma, kad tai yra blogas reiškinys. Bet kokiu atveju tai yra išimtis, ir ji ir turėtų būti išimtis tada, kai be konkurencingos procedūros, neatsižvelgiant nei į galimą verslo pasiūlymą, yra pavedama savivaldybės įmonei teikti tam tikras paslaugas“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

VPT penktadienį paskelbtoje 2011-2018 metų savivaldybių sudarytų vidaus sandorių apžvalgoje rašoma, kad bendra jų vertė pernai viršijo 446 mln. eurų ir sudarė pusę (51 proc.) 2011-2018 metų vidaus sandorių vertės.

Daugiausiai vidaus sandorių pagal sutarčių vertę pernai sudarė Kauno (250 mln. eurų), Vilniaus (127 mln. eurų) ir Palangos (24 mln. eurų) savivaldybės.

Vidutinė sandorių vertė 2018 metais šoktelėjo iki 11 mln. eurų, kai nuo 2011 iki 2017 metų ji siekė 900 tūkst. eurų.

J. Petkuvienė sako, kad bendrą vidurkį pernai pakėlė keli didelės vertės vidaus sandoriai, iš kurių didžiausi – 127 mln. eurų vertės Vilniaus savivaldybės sutartys su bendrove „Grinda“.

„Vidurkį kelia ir šis sandoris, bet turbūt ir Kauno miesto savivaldybės sandoriai yra nemaži“, – sakė laikinoji VPT vadovė.

Daugiausiai pagal vertę tokių sutarčių pernai pasirašyta dėl keleivių vežimo (34 proc.), kelių, gatvių, aplinkos priežiūros (29 proc.), o pagal skaičių – dėl kelių, gatvių, aplinkos priežiūros (23 proc.), komunalinių paslaugų (15 proc.).

Pasak VPT, šiems sandoriams trūko skaidrumo – savivaldybės į metinius pirkimų planus įtraukė tik kas antrą vidaus sandorį (49 proc.).

J. Petkuvienė paaiškino, kad šių sandorių neįtraukimas į pirkimų planus neleidžia  visuomenei sužinoti apie numatomus vidaus sandorius.

„Tais atvejais, kai vidaus sandoris nėra įtrauktas į pirkimo planus, akivaizdu, kad visuomenė neturi galimybės sužinoti, kad tokį vidaus sandorį numatoma sudaryti“, – teigė ji.

Pasak VPT, viešoje pirkimų sistemoje pernai paskelbta apie 88 proc. vidaus sandoriais sudarytų sutarčių.

„Metinių planų, sutarčių viešinimas yra skaidrumą užtikrinamos priemonės ir jeigu šios nuostatos nėra įgyvendinamos, akivaizdu, kad skaidrumo trūksta“, – pridūrė J. Petkuvienė.