Balsavo tūkstančiai žmonių

Paskutinės balsavimo dienos konkurse bylojo, kad laimėtojos nuspėti neįmanoma.

Visos septynios moterys, patekusios į finalinį Metų klaipėdietės rinkimų etapą, šiemet sulaukė tikrai didelio miestiečių palaikymo.

Už vienas daugiau balsuota kerpant iš dienraščio "Klaipėda" balsavimo lapelius. Kitas labiau palaikė naujųjų technologijų mėgėjai, jie siuntė trumpąsias žinutes ir už savo išrinktąsias klaipėdietes spaudė kompiuterių klavišus.

Tačiau atotrūkis tarp laimėtojos ir finalininkių šiais metais paaiškėjo paskutinę dieną.

Suskaičiavus visus balsus tapo aišku, kad už G.Kučinskienę atiduota beveik 4 tūkst. balsų daugiau nei už kitas moteris.

G.Kučinskienė 2015 m. jau buvo išrinkta į Metų klaipėdietės konkurso finalą.

Tąkart klaipėdiečiai aktyviau balsavo už Janiną Tulabienę, moterį, kuri visą savo gyvenimą pašventė rūpesčiui neįgaliais žmonėmis.

G.Kučinskienė visada akcentavo nesiveržianti į viešumą ir nesiekianti laimėtojos titulų. Moteris atviravo, kad jai trūksta laiko būtiniausiems darbams, o pagalvoti apie pramogas ji tiesiog nespėja.

Šiemet konkurso rezultatai parodė, kad klaipėdiečiai tikrai yra jautrūs žmonės ir vertina ne tik pagalbą žmonėms, bet ir gyvūnams.

G.Kučinskienė savo veikla įrodė, jog beglobiai gyvūnai turi teisę gyventi, jų išgelbėta jau ne vienas tūkstantis.

Moters įkurta gyvūnų prieglauda tapo tokiais vilties namais daugybei šunų, kačių ir kitų gyvių.

G.Kučinskienė siekia ne tik išsaugoti gyvybes, bet ir ieško bei sėkmingai randa globotiniams naujus namus.

Dėkoja už galimybę gyventi

Balsuodami už gydytojas Aistą Plieskienę, Jurgitą Juotkienę, pedagoges Reginą Kontautienę ir Loretą Vitkevičienę, aktorę Virginiją Kochanskytę ir menų puoselėtoją Andželiką Baroti, klaipėdiečiai reiškė išskirtinę pagarbą ir šioms nusipelniusioms moterims.

A.Plieskienė mokslus krimto Kauno medicinos universitete ir Vokietijoje, Kylio universitete. Dalį podiplominių studijų medikė praleido užsienyje, baigė tris rezidentūros studijas, vėliau apgynė mokslų daktaro laipsnį.

Pagrindinė moters misija – kasdienis siekis padėti sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams ir pažaboti vėžį, tęsti pradėtus mokslo darbus, ugdyti studentus.

Pacientai pažymi ne tik aukštą medikės profesionalumą, bet ir gebėjimą savo nuoširdumu, vidine šviesa įkvėpti tikėjimo net ir sunkiausiose situacijose.

O Klaipėdos universitetinės ligoninės oftalmologinės pagalbos vadovė J.Juotkienė jau rezidentūros metu buvo pakviesta dirbti į Klaipėdą.

"Grąžinti žmogui regėjimą, kai jis to yra netekęs, atperka ir vargą, ir nugaros skausmą, ir skaudantį skrandį per devintą operaciją. Tikrai jaučiuosi savose rogėse, šią sritį pasirinkau teisingai, nenorėčiau būti niekuo kitu", – atviravo didelės minios pacientų padėkų sulaukusi gydytoja.

Darbais garsina Klaipėdą

Baroti galerijai jau ketvirtį amžiaus vadovaujanti A.Baroti kuria spalvingą ne tik savo pačios, savo šeimos, bet ir visos Klaipėdos kultūrinį gyvenimą.

Darbas meno sferoje nėra paprastas, nes šioje srityje dirba labai įvairūs ir išskirtiniai žmonės. Juos reikia išmokti suprasti, "atrakinti".

Ne ką mažiau sudėtinga ir išgyventi iš menininkės veiklos. Moteris jau seniai yra tapusi uostamiesčio kultūrinio elito dalimi.

Didžiausiai nevalstybinei mokyklai Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos licėjui vadovaujanti doc. dr. R.Kontautienė gali pelnytai didžiuotis savo mokinių pasiekimais.

Moteris įkūrė ir vadovauja prestižine tapusiai mokyklai, kurioje mokytis nori daugybė klaipėdiečių vaikų.

Mokykla yra mažesnė už tipinę, todėl čia mokytojams lengviau pažinti moksleivius ir padėti jiems atsiskleisti.

Vaikų mokymosi ir kūrybos rezultatai byloja, kad R.Kontautienės sprendimas buvo teisingas, licėjuje būna daugiausia šimtukais per egzaminus įvertintų mokinių.

L.Vitkevičienė – laisvalaikio klubo "Aerobikos uostas" direktorė ir trenerė svajojo įkurti tokį klubą labai seniai. Ji pati moko šokių bei aerobikos įvairaus amžiaus mergaites.

Moteris organizuoja nemokamus renginius vaikams: Mero šaškių turnyrą, estafetes ant ledo, kalėdines ir velykines gerumo akcijas, kurių metu vaikai parduoda savo sukurtus darbelius, o surinktais pinigais paremiami senelių bei kūdikių namai, gyvūnų prieglaudos.

Žinoma aktorė ir viena geriausių Lietuvos skaitovių V.Kochanskytė yra apdovanota I.Simonaitytės literatūrine premija už programą, skirtą šiai rašytojai.

Menininkė yra parengusi panašias programas apie Mykolą Kleopą Oginskį, M.K.Čiurlionį, V.Kudirką, Maironį, B.Brazdžionį, S.Gedą, grafus Tiškevičius, karalienę Luizę.

Docentės mokslinį vardą turinti moteris dėsto Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Baltų filologijos katedroje lietuvių filologiją ir režisūrą, žurnalistiką bei kitus mokslus studijuojantiems studentams, moko juos scenos kalbos bei viešo kalbėjimo.

Daugybės Lietuvos žmonių pamėgta aktorė vaidina Klaipėdos dramos teatre.

V.Kochanskytė yra ir UNICEF geros valios ambasadorė. Kasmet keliauja į misijas, įsijungia ir į projektus, vykdomus Lietuvoje.

Dovana – iš garbės mecenato rankų

Visos septynios moterys vakar buvo pagerbtos šimtų klaipėdiečių, susirinkusių į "Švyturio" areną.

Žiūrovams buvo pristatyti moterų nuopelnai Klaipėdai ir klaipėdiečiams, joms įteiktos dovanos bei gėlių puokštės.

Sveikinimo ir padėkos žodžius kandidatėms tarė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir dienraštį "Klaipėda" valdančios bendrovės direktorius Tadas Širvinskas. 

"Šio konkurso tikslas – ne tik išrinkti labiausiai nusipelniusią, bet ir atskleisti, paviešinti visų kandidačių nuveiktus didelius darbus, apie kuriuose visuomenė ne visada žino", – kalbėjo T. Širvinskas. 

Konkurso nugalėtoją paskelbė dienraštį "Klaipėda" valdančios įmonės akcininkas Mindaugas Mickevičius. 

Metų klaipėdietės konkurso garbės mecenatas Rimantas Cibauskas, remiantis šią iniciatyvą jau visus 15 metų, G.Kučinskienei padovanojo laimėtojos titulo simbolį ir didžiąją dovaną – juvelyro Vido Bizausko sukurtą išskirtinę segę.

Tarptautinėje taikomojo meno bienalėje šis juvelyro kūrinys buvo apdovanotas diplomu.

Vakaro metu pagerbtos ir ankstesniais metais konkurso laimėtojų titulą pelniusios moterys.

Prieš koncertą kviestiniai svečiai mėgavosi grupės "Memelland" džiazu.

Vakaro kulminacijos laukimas neprailgo – susirinkusieji turėjo progą apžiūrėti unikalią dienraščio "Klaipėda" fotografų parodą.

Eksponuotos nuotraukos atskleidė įdomiausias visų iki tol vykusių Metų klaipėdietės konkursų akimirkas.

Linksmybės įsilingavo, kai ant "Švyturio" arenos scenos pasirodė daugelio vakaro svečių pamėgti F.R.David, grupės "Eruption" ir "Opus" bei žavingas vokietis Lou Bega.

Kai kurie jų Klaipėdoje pasirodė pirmą kartą, tad jų gerbėjams tai buvo išskirtinė proga pamatyti pamėgtus atlikėjus ir pasilinksminti jiems grojant.

Dienraštis "Klaipėda" dėkoja "Metų klaipėdietės" konkurso mecenatui "Akropolis/Kaunas", garbės mecenatui "Mūsų laikas", renginio partneriui "Medusa Concert".

Rėmėjams:

"Žiedė-natūrali vaistinėje pagaminta kosmetika"

"Klaipėdos želdiniai"

"Solorina"

"Vadasiga"

"Šilko tekstilė"

Partneriams:

"Danvitė D Smile"

"Herkaus galerija"

"Albertjan'o klinika"

"l'Occitane Klaipėda"

"Lazer klinika"

"Daivos grožio namai"

"Puokštė"

Metų klaipėdietėmis buvo išrinktos

2003 m. – sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovė Skaistutė Idzelevičienė.

2004 m. – Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.

2005 m. – parolimpinių žaidynių Atėnuose čempionė, "Vyturio" vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Aldona Grigaliūnienė.

2006 m. – Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

2007 m. – tuometė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

2008 m. – M.Mažvydo mokyklos pradinių klasių mokytoja Žaneta Norkuvienė – daugiavaikė mama, auginanti tris savus ir tris globojamus vaikus.

2009 m. – Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

2010 m. – uostamiesčio verslininkė Nijolė Hansen.

2011 m. – verslininkė, filantropė Loreta Bosienė.

2012 m. – juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago.

2013 m. – dokumentinių filmų kūrėja, filantropė Dalia Kanclerytė.

2014 m. – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė.

2015 m. – Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė.

2016 m. – gydytoja, Klaipėdos universitetinės ligoninės dermatologė Jolanta Česienė.

Apie darbą

Klaipėdos universitetinės ligoninės oftalmologinės pagalbos vadovė J.Juotkienė nuo pat mažens žinojo, jog taps gydytoja. Vaikystės svajonei buvo lemta išsipildyti. Medicina talentingą medikę atviliojo ir į pajūrį.

Kaune gimusi, užaugusi, ten pat medicinos mokslus krimtusi J.Juotkienė jau rezidentūros metu buvo pakviesta dirbti į Klaipėdą.

„Šį pasiūlymą priėmiau su džiaugsmu, nes dirbti skyriuje, stacionare buvo tam tikras įvertinimas. Nuo 2000-ųjų esu klaipėdietė“, – sakė viena septynių šių metų pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą.

Per visą šį laiką J.Juotkienė nė karto nesuabejojo savo pasirinkimu. Galbūt todėl atsidavimu savo darbui bei profesionalumu trykštanti moteris netruko užsitarnauti pacientų pagarbą bei palankumą.

„Aš tikrai jaučiuosi savose rogėse, šią sritį pasirinkau teisingai, nenorėčiau būti niekuo kitu“, – pripažino pašnekovė.

Žmogus pasaulį didele dalimi suvokia regėdamas. Galimybė šį gebėjimą grąžinti jį praradusiesiems ir atvedė J.Juotkienę į oftalmologiją.

„Grąžinti žmogui regėjimą, kai jis jo yra netekęs, atperka ir vargą, ir nugaros skausmą, ir skaudantį skrandį per devintą operaciją. Pamenu, po vienos jų ėjau į skyrių. Ten sutikau žmogų, kuris turėjo vienintelę matančią akį. Sėdėjo prasidengęs ją ir skaitė. Tai pamačiusi subariau jį – baikite, kaip galite iškart po operacijos skaityti. O jis man – daktare, nepykite, aš žiūriu, ar skaityti nepamiršau. Tai tokie momentai gyvenime, kai supranti, jog gali padaryti daug realaus gėrio žmonėms“, – kalbėjo moteris.

Apie šeimą

J.Juotkienė kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais dalijasi ir su jai itin svarbia dukra Mantile, kuri taip pat nusprendė žengti medikės keliu.

Veikiausiai tokiam jos pasirinkimui įtakos turėjo uždegantis motinos pavyzdys.

J.Juotkienė patikino, jog dukrai buvo palikusi visišką sprendimo laisvę.

„Mes šeimoje esame dviese – aš ir dukra. Taip jau susiklostė, taip kartais būna. Labai džiaugiuosi savo dukra, labai ją myliu ir jaučiuosi mylima, mes bendraujame gana artimai. Ji dabar studijuoja Kaune, tačiau vis tiek galiu suskaičiuoti 28 žinutes ir 15 skambučių per dieną“, – šypsojosi J.Juotkienė.

Apie pomėgius

Medikė gyvena ir aktyvų socialinį gyvenimą. J.Juotkienės teigimu, šiuo metu ant bangos – fotografija. Pasaulį pro objektyvą moteris stebi jau bemaž trejetą metų.

„Aš daug metų nardžiau ir vien tik nardyti man pasidarė nuobodoka, norėjosi dar ko nors. Galvojau, ką dar įmanoma veikti po vandeniu, – juk galima fotografuoti. Nusipirkau savo pirmąją „muilinę“ ir pradėjau“, – kelią fotografijos link prisiminė medikė.

Vėliau „muilinę“ pakeitė kiek profesionalesnė įranga, vis augantis susidomėjimas ir tobulėjimas šioje srityje.

Šis pomėgis jau išaugo ir į parodą „52 jūros veidai“. Šio projekto metu J.Juotkienė kiekvieną savaitę bent vieną dieną po kelias valandas praleisdavo prie jūros fotografuodama.

Be darbo, fotografijos, moteris kelias valandas per savaitę skiria sportui. Palaikyti gerą fizinę formą verčia ir darbas.

„Aš operuoju penkias dienas per savaitę ir atlieku tokias operacijas, kurių Klaipėdoje daugiau niekas nedaro. Jos yra ilgos, sudėtingos. Tai reikalauja labai didelio susikaupimo, nes gydytojas oftalmologas operuoja po mikroskopu, vadinasi, jo kūno padėtis yra labai aiški, jis operuoja dviem rankomis. Mūsų pjūvis, pro kurį atliekama operacija, siekia 2,75 mm, o du šalutiniai pjūviai – po 1 mm. Taip pat dirba ir abi mano kojos. Kartais atrodo, kad ir pilvo presu operuoju. Kelias valandas esi tam tikroje padėtyje, todėl nukenčia viskas, ypač nugarinė dalis. Privalai sportuoti“, – dėstė gydytoja.

Apie Klaipėdą

Klaipėda J.Juotkienei nuo mažų dienų nebuvo svetimas miestas.

„Vaikystėje vasaras leisdavau Klaipėdoje, prisimenu save nuo mažutės čia, todėl tas pasiūlymas atvykti į uostamiestį man buvo labai malonus. Tai – mano miestas“, – patikino pašnekovė.

Ji taip pat pridūrė, kad Klaipėda yra geras miestas, turintis gerą aurą. Be to, Baltijos jūra moteriai yra savotiškas atgaivos šaltinis, nuplaunantis bet kokį dienos nuovargį, išvalantis mintis.

Gyvenimo credo

„Tau turi patikti viskas, ką darai. Mėgti darbą, turėti pomėgių, mylėti šeimą, draugus. Ir tuo, ką mėgsti, myli, kas tau gražu, dar turi dalytis su kitais“, – įvardijo pašnekovė.

Apie Metų klaipėdietę

Apie dienraščio „Klaipėda“ rengiamą konkursą J.Juotkienė žinojo jau anksčiau, tačiau akyliau jį sekė tik pernai, mat dalyvavo kolegė Jolanta Česienė.

Tai, jog šiemet pati pateko į finalinį septynetuką, jai tapo tikra staigmena, tačiau J.Juotkienė neslėpė, kad malonu būti pastebėtai, įvertintai.

Moteris svarstė, jog galbūt dar labiau paviešintas jos darbas ką nors paskatins pasitikrinti, užbėgti ligai už akių.

„Jeigu tapsiu Metų klaipėdiete, iškilmingai pažadu – padarysiu Klaipėdos nuotraukų metų projektą “, – nustebino pretendentė.