Kaip BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė, bylos nagrinėjimas atidėtas iki spalio 9 dienos.

N. Lukoševičienė teigė, kad J. Gorskis skundė pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta jam suteikti prieglobstį.

Anksčiau Migracijos departamentas du kartus atmetė nacionalistu prisistatančio ruso prašymą dėl prieglobsčio. Šio sprendimo pagrįstumą rugpjūčio mėnesį patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Nei Migracijos departamento, nei teismo atstovai nekomentuoja bylos turinio, argumentuodami žvalgybos pateiktos informacijos slaptumu ir asmens duomenų apsauga.

Pats J. Gorskis anksčiau tvirtino, kad net pats negauna informacijos, kaip kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pirmąkart Migracijos departamentas atsisakė Rusijos piliečiui prieglobstį suteikti pernai gegužę, remdamasis žvalgybos informacija.

Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė pareigūnams iš naujo išnagrinėti J. Gorskio prašymą.

Pirminiame Migracijos departamento sprendime cituoti Valstybės saugumo departamento teiginiai, kad J. Gorskis palaikė kontaktus su rusų žvalgybos institucijomis, o jo veikimas Lietuvoje turi Rusijos politikos įgyvendinimo požymių.

Tuo metu nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ rusą apibūdino kaip Kremliaus kontroliuojamą provokatorių, tik imituojantį opozicinę veiklą. J. Gorskis tvirtina, kad šie teiginiai yra nepagrįsti ir buvo sukurti jo politinių konkurentų, Rusijos opozicijos politikų Lietuvoje ir Ukrainoje bei vieno tinklaraštininko.

Rusijos pilietis į Lietuvą atvyko 2017 metų liepą, jis teigia pabėgęs iš namų arešto Rusijoje. Šios šalies teisėsauga įtaria, kad J. Gorskis per nacionalistų eitynes viešai ragino vykdyti ekstremistines veiklas. Jis yra įtrauktas į Rusijos ekstremistų sąrašą.

Aktyvistas teigia, kad jo atžvilgiu iškelta byla yra politinio pobūdžio, o Maskva nori su juo susidoroti dėl visuomeninės veiklos.

Migracijos departamentui anksčiau šiemet antrą kartą atmetus nacionalistu prisistatančio ruso prašymą dėl prieglobsčio, šio sprendimo pagrįstumą praėjusią savaitę patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas.

„Pirmos instancijos teismas paliko galioti Migracijos departamento spendimą“, – BNS pirmadienį sakė J. Gorskio advokatas Laurynas Biekša.

Pasak teisininko, jo klientas nusprendė šį sprendimą skųsti.

Nei Migracijos departamento, nei teismo atstovai nekomentuoja bylos turinio, argumentuodami žvalgybos pateiktos informacijos slaptumu ir asmens duomenų apsauga.

Koks tiksliai yra mano keliamas pavojus Lietuvai – nei teismas, nei Valstybės saugumo departamentas, nei Migracijos departamentas neatsakė nei man, nei mano advokatui. Sako, pavojinga ir taškas.

J. Gorskis feisbuke apgailestavo, kad teismas neatsižvelgė į kelių nevyriausybinių organizacijų jį ginančius laiškus. Jis taip pat tvirtino, kad net pats negauna informacijos, kaip kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Koks tiksliai yra mano keliamas pavojus Lietuvai – nei teismas, nei Valstybės saugumo departamentas, nei Migracijos departamentas neatsakė nei man, nei mano advokatui. Sako, pavojinga ir taškas“, – teigė rusas.

„Pagal ekspertinę Migracijos departamento išvadą, aš pagal visus tarptautinius standartus visapusiškai atitinku politinio pabėgėlio statusą“, – pridūrė jis.

Pirmąkart Migracijos departamentas atsisakė Rusijos piliečiui prieglobstį suteikti pernai gegužę, remdamasis žvalgybos informacija. Vėliau bylinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė pareigūnams iš naujo išnagrinėti J. Gorskio prašymą.

Pirminiame Migracijos departamento sprendime buvo cituojami Valstybės saugumo departamento teiginiai, kad J. Gorskis palaikė kontaktus su rusų žvalgybos institucijomis, o jo veikimas Lietuvoje turi Rusijos politikos įgyvendinimo požymių.

Tuo metu nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ rusą apibūdino kaip Kremliaus kontroliuojamą provokatorių, tik imituojantį opozicinę veiklą.

J. Gorskis tvirtina, kad šie teiginiai yra nepagrįsti ir buvo sukurti jo politinių konkurentų, Rusijos opozicijos politikų Lietuvoje ir Ukrainoje bei vieno tinklaraštininko.

Rusijos pilietis į Lietuvą atvyko 2017 metų liepą, jis teigia pabėgęs iš namų arešto Rusijoje.

Šios šalies teisėsauga įtaria, kad J. Gorskis per nacionalistų eitynes viešai ragino vykdyti ekstremistines veiklas. Jis yra įtrauktas į Rusijos ekstremistų sąrašą.

Aktyvistas teigia, kad jo atžvilgiu iškelta byla yra politinio pobūdžio, o Maskva nori su juo susidoroti dėl visuomeninės veiklos.

„Pradedame iš naujo nagrinėjimo procedūrą. Pagal įstatymus, ji gali trukti tris mėnesius, o jeigu bus sudėtingesnis atvejis – šešis“, – BNS ketvirtadienį sakė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Išnagrinėti Rusijos politinio veikėjo prašymą iš naujo pavedė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Teismas nusprendė tenkinti ruso skundą, tačiau detalesnės informacijos nepateikia, nes su prieglobsčiu susijusių bylų turinys yra įslaptintas.

Migracijos departamentas pernai atsisakė suteikti prieglobstį J. Gorskiui, atsižvelgęs į Valstybės saugumo departamento (VSD) ir nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ pateiktą informaciją.

Kremliaus agentu mane vadino vienas tinklaraštininkas, kuris po teismo sprendimo visą turinį ištrynė.

Prieglobsčio siekiantis nacionalistas BNS sakė, kad teismas šių įstaigų argumentus pripažino teisinės galios neturinčiais argumentais.

VSD tvirtino, kad J. Gorskis palaikė kontaktus su rusų žvalgybos institucijomis, o jo veikimas Lietuvoje turi Rusijos politikos įgyvendinimo požymių.

Tuo metu „Freedom House“ rusą apibūdino kaip Kremliaus kontroliuojamą provokatorių, tik imituojantį opozicinę veiklą.

Pasak J. Gorskio, pati „Freedom House“ buvo parašiusi laišką į Valstybės saugumo departamentą.

Aktyvisto teigimu, nevyriausybininkų pateikti duomenys buvo sudaryti iš jo politinių konkurentų, Rusijos opozicijos politikų Lietuvoje ir Ukrainoje liudijimų, taip pat vieno tinklaraštininko viešintos tendencingos informacijos.

„Tuos argumentus teismas laikė ne teisiniais, neturinčiais teisinės galios“, – BNS sakė J. Gorskis.

„Kremliaus agentu mane vadino vienas tinklaraštininkas, kuris po teismo sprendimo visą turinį ištrynė“, – kalbėjo jis.

„Jis pila purvą ant visų žinomų Rusijos nacionalistų“, – tvirtino Rusijos pilietis.

Politinis veikėjas taip pat teigė savanoriško kontakto su Rusijos žvalgybos pareigūnais nepalaikęs, o su jais bendravo tik tada, kai buvo apklausiamas apie savo veiklą.

Anot Migracijos departamento direktorės E. Gudzinskaitės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad bylinėjantis J. Gorskis pateikė papildomą informaciją, kurią teks išnagrinėti iš naujo sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.

Ji taip pat tvirtino, kad teismas nepaneiginėjo Valstybės saugumo departamento ir „Freedom House“ išsakytų teiginių, tapusių departamento motyvais nesuteikti prieglobsčio.

„Teismas paneiginėti ir negali, nes jis nerenka informacijos. Tiesiog jam ta pateikta informacija pasirodė nepakankamai svari, kad būtų galima priimti sprendimą“, – teigė E. Gudzinskaitė.

J. Gorskis į Lietuvą atvyko užpernai liepą, jis teigia pabėgęs iš namų arešto Rusijoje.

Šios šalies teisėsauga įtaria, kad J. Gorskis per nacionalistų eitynes viešai ragino vykdyti ekstremistines veiklas. Jis yra įtrauktas į Rusijos ekstremistų sąrašą.

Aktyvistas teigia, kad jo atžvilgiu iškelta byla yra politinio pobūdžio, o Maskva nori su juo susidoroti dėl visuomeninės veiklos.

Teismas nusprendė tenkinti ruso skundą, tačiau detalesnės informacijos nepateikia, nes su prieglobsčiu susijusių bylų turinys yra įslaptintas.

Migracijos departamentas pernai gegužę nusprendė nesuteikti prieglobsčio J. Gorskiui, atsižvelgęs į Valstybės saugumo departamento (VSD) ir nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ pateiktą informaciją.

Žvalgyba teigia, kad J. Gorskis palaikė kontaktus su rusų žvalgybos institucijomis, o jo veikimas Lietuvoje turi Rusijos politikos įgyvendinimo požymių.

Tuo metu „Freedom House“ rusą apibūdino kaip Kremliaus kontroliuojamą provokatorių, tik imituojantį opozicinę veiklą.

J. Gorskis visus šiuos teiginius atmeta. Jis tvirtino Rusijoje siekęs permainų ir kovojęs su „putinizmu“, kaip tai darė ir kita šalies opozicija.

Politinis veikėjas taip pat teigė savanoriško kontakto su Rusijos žvalgybos pareigūnais nepalaikęs, o su jais bendravo tik tada, kai buvo apklausiamas apie savo veiklą.

J. Gorskis į Lietuvą atvyko užpernai liepą, jis teigia pabėgęs iš namų arešto Rusijoje.

Šios šalies teisėsauga įtaria, kad J. Gorskis per nacionalistų eitynes viešai ragino vykdyti ekstremistines veiklas. Jis yra įtrauktas į Rusijos ekstremistų sąrašą.

J. Gorskis teigia, kad jo atžvilgiu iškelta byla yra politinio pobūdžio, o Maskva nori su juo susidoroti dėl visuomeninės veiklos.

„Aš jau padaviau skundą, vakar jį (teismui – BNS) padavė advokatai lietuviai“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė J. Gorskis.

Departamentas atsisakė suteikti rusui prieglobstį gegužės viduryje.

J. Gorskis taip pat buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau šis politinis veikėjas galės likti Lietuvoje, kol jo likimą spręs teismai.

Migracijos departamentas atmetė J. Gorskio prieglobsčio prašymą atsižvelgęs į Valstybės saugumo departamento (VSD) ir nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ pateiktą informaciją.

Mane apšmeižė tie, kurie nenori manęs matyti opozicinėje veikloje.

Departamento sprendime apibendrinami VSD duomenys, kad J. Gorskis palaikė ir galimai iki šiol palaiko kontaktus su rusų žvalgybos institucijomis, o jo veikimas Lietuvoje turi Rusijos politikos įgyvendinimo požymių.

Tuo metu „Freedom House“ rusą apibūdino kaip Kremliaus kontroliuojamą provokatorių, tik imituojantį opozicinę veiklą.

J. Gorskis visus šiuos teiginius atmeta. Ruso teigimu, organizacija „Freedom house“ charakteristiką tikriausiai sudarė konsultuodamasi su jo politiniais oponentais.

„Mane apšmeižė tie, kurie nenori manęs matyti opozicinėje veikloje“, – kalbėjo J. Gorskis.

Jis tvirtino Rusijoje siekęs permainų ir kovojęs su „putinizmu“, kaip tai darė ir kita šalies opozicija.

Politinis veikėjas taip pat teigė savanoriško kontakto su Rusijos žvalgybos pareigūnais nepalaikęs, o su jais bendravo tik tada, kai buvo apklausiamas apie savo veiklą.

J. Gorskis į Lietuvą atvyko pernai liepą, jis teigia pabėgęs iš namų arešto Rusijoje.

Šios šalies teisėsauga įtaria, kad J. Gorskis per nacionalistų eitynes skanduodamas „Ukraina – Maidanas, Rusija – Maniežo aikštė, padangos, barikados, ugnis“ ir „17-11-5 revoliucija“ viešai ragino vykdyti ekstremistines veiklas. Aktyvistas yra įtrauktas į Rusijos ekstremistų sąrašą.

J. Gorskis teigia, kad jo atžvilgiu iškelta byla yra politinio pobūdžio, o Maskva nori su juo susidoroti dėl visuomeninės veiklos.

Migracijos departamentas sprendime nesuteikti politinio prieglobsčio rusui nurodyta, jog J. Gorskio atžvilgiu iškelta byla galimai yra parodomojo pobūdžio, o tai reiškia, kad šalies pareigūnai realiai nesiekia jo nuteisti.

Prieglobsčio Lietuvoje siekiantis rusas gyvena Palangoje.

Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad J. Gorskis taip pat buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

Pasak jos, sprendimas priimtas įvertinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją.

„Priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio. Surinkus informaciją tiek iš saugumo departamento, tiek iš kitų šaltinių, buvo nustatyta, kad jo istorija nepagrindžia priežasčių, dėl kurių suteikiamas prieglobstis“, – BNS sakė E. Gudzinskaitė.

VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė BNS nedetalizavo, kokia informacija apie J. Gorskį pateikta Migracijos departamentui.

Jis į Lietuvą atvyko pernai liepą, kai pabėgo iš namų arešto Rusijoje.

Šios šalies teisėsauga įtaria, kad J. Gorskis per nacionalistų eitynes skanduodamas „Ukraina – Maidanas, Rusija – Maniežo aikštė, padangos, barikados, ugnis“ ir „17-11-5 revoliucija“ viešai ragino vykdyti ekstremistines veiklas.

Aktyvistas yra įtrauktas į Rusijos ekstremistų sąrašą.

J. Gorskis teigia, kad jo atžvilgiu iškelta byla yra politinio pobūdžio, o Maskva nori su juo susidoroti dėl visuomeninės veiklos. Nacionalistas žada Migracijos departamento sprendimą skųsti teismui.

Jis sakė, kad sprendimo argumentacija yra „nesuprantama ir tiesiog juokinga“.

„Dabar ieškosiu advokato, turiu 14 dienų sprendimui apskųsti. Žinoma, kad aš skųsiu, nes man sugrįžimas į Rusiją reikštų kalėjimą ir ilgą kalėjimą“, – kalbėjo J. Gorskis.

Prieglobsčio Lietuvoje prašęs rusas gyveno Palangoje.

„Rusijos maršų“ organizatorius BNS pirmadienį patvirtino gavęs migracijos pareigūnų raštą, kad jo prašymas priimtas nagrinėti.

„Šiandien buvau iškviestas į migracijos padalinį Palangoje, kur gavau raštišką atsakymą, kad mano prašymas bus peržiūrėtas“, – sakė jis.

J.Gorskis į Lietuvą atvyko liepos pradžioje, kai pabėgo iš namų arešto Rusijoje.

Rusijos teisėsauga įtaria, kad J.Gorskis per nacionalistų eitynes gegužę skanduodamas „Ukraina – Maidanas, Rusija – Maniežo aikštė, padangos, barikados, ugnis“ ir „17-11-5 revoliucija“ viešai ragino vykdyti ekstremistines veiklas.

Aktyvistas Rusijoje yra įtrauktas į ekstremistų sąrašą.

Pasak J.Gorskio, Rusijos teisėsauga interpretavo jo šūkius kaip „raginimus šturmuoti Kremlių“, nors tai, jo teigimu, yra neteisinga interpretacija.

J.Gorskis tikina, kad Maskva nori su juo susidoroti dėl jo visuomeninės veiklos.

„Aš siekiu permainų Rusijoje ir siekiu, kad V.Putinas nebūtų perrinktas dar vienai kadencijai“, – BNS teigė aktyvistas.

Prieglobsčio prašymai paprastai nagrinėjami keletą mėnesių.

Kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, tokį sprendimą priėmė Rusijos valstybinė finansų monitoringo tarnyba, atliekanti tyrimus dėl pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir kitų finansinių nusikaltimų. Pasak „Interfax“, liepos 6 dieną tarnybos interneto svetainėje paskelbtame sąraše J.Gorskis įrašytas 19-uoju numeriu.

Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai Maskvoje rusą prieš daugiau kaip savaitę buvo sulaikę dėl įtarimų viešai raginus vykdyti ekstremistines veiklas, bet praėjus dviem dienoms nuo sulaikymo vietos teismas jam skyrė namų areštą.

Praėjusią savaitę rusų opozicijos veikėjas per Baltarusiją atvyko į Lietuvą, jis sakė nenorintis būti politinėje nelaisvėje. Kaltinimus ekstremizmo skatinimu jis neigia.

J.Gorskio vadovaujamose nacionalistų eitynėse gegužę jis skandavo „Ukraina – Maidanas, Rusija – Maniežo aikštė, padangos, barikados, ugnis“ ir „17-11-5 revoliucija“.

Pasak J.Gorskio, Rusijos teisėsauga interpretavo šiuos šūkius kaip „raginimus šturmuoti Kremlių“, nors tai, jo teigimu, yra neteisinga interpretacija.

Aktyvistas į Lietuvą sako atvykęs su viza – jau trejus metus važinėjantis į Lietuvą, kur turi žmonos vardu registruotą namą Palangoje, o prieglobsčio prašys pasibaigus vizai, vasaros pabaigoje.

Praėjusią savaitę per Baltarusiją į Lietuvą atvykęs rusų opozicijos veikėjas teigia tai padarysiantis vasaros pabaigoje, nes šiuo metu dar turi galiojančią vizą.

„Šiuo metu atvažiavau pagal Lietuvos vizą. Aš kol kas pasinaudosiu galimybe būti čia kaip turistas, nes man dar reikia pakeliauti po Europos Sąjungą su reikalais. Kai baigsiu tvarkyti savo neatidėliotinus reikalus ten, iš karto paprašysiu prieglobsčio Lietuvoje. Tai greičiausiai įvyks rugpjūčio viduryje arba rugpjūčio pabaigoje“, – BNS pirmadienį sakė J.Gorskis.

Jis į Lietuvą atvyko naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Sakyčiau, kad pabėgau iš nelaisvės. Aš niekur nebėgau, aš tiesiog nenoriu būti nelaisvėje.

Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai Maskvoje rusą sulaikė praėjusį trečiadienį. J.Gorskis teigė, kad jis įtariamas viešu raginimu vykdyti ekstremistines veiklas.

Jo vadovaujamose nacionalistų eitynėse gegužę jis skandavo „Ukraina – Maidanas, Rusija – Maniežo aikštė, padangos, barikados, ugnis“ ir „17-11-5 revoliucija“.

Pasak J.Gorskio, Rusijos teisėsauga interpretavo šiuos šūkius kaip „raginimus šturmuoti Kremlių“, nors tai, jo teigimu, yra neteisinga interpretacija.

„Mano žodžiuose nebuvo jokio raginimo“, – sakė vyras.

Praėjus dviem dienoms nuo sulaikymo vietos teismas jam skyrė namų areštą.

J.Gorskis pasakojo į Lietuvą atvykęs pagal iš anksto suplanuotą maršrutą, keisdamas automobilius.

Jis tvirtino nenorintis būti politinėje nelaisvėje.

„Sakyčiau, kad pabėgau iš nelaisvės. Aš niekur nebėgau, aš tiesiog nenoriu būti nelaisvėje“, – kalbėjo J.Gorskis.

Aktyvistas teigė jau trejus metus važinėjantis į Lietuvą, kur turi žmonos vardu registruotą namą Palangoje.

Jis liepą paskelbė įkuriantis naują visuomeninį judėjimą „Naujoji dešinioji alternatyva“, tačiau jo registruoti nežada, nes baiminasi dėl narių saugumo ir galimo persekiojimo.

„Tada planavau daryti tarptautinius padalinius. Todėl šią vasarą ir važinėsiu pas žmones Europos Sąjungos šalyse, kuriuos pažįstu“, – sakė J.Gorskis.