Tokiais pasiekimais pasigirti gali tik Justinas Januševskis ir komandą prieš šį sezoną palikęs Aleksandras Byčenokas.

Po praėjusio sezono apie karjeros pabaigą jau galvojęs D.Česnauskis su klubu pasiekė susitarimą ir toliau ginti „Trakų“ spalvas bei įgyvendinti svajonę – karjeros pabaigoje tapti šalies čempionu.

Kartu su komandos draugais ilgametis šalies nacionalinės rinktinės futbolininkas dvi savaites praleido Baltarusijos Gardino mieste ir tik prieš keturias dienas grįžo namo.

„Sunkiai padirbėjome, tačiau tai neišvengiama. Tos dvi savaitės buvo pagrindinis pasiruošimo etapas būsimam sezonui. Turėjome daug kontrolinių rungtynių, treneriai davė nemažai krūvio.. sakyčiau, kad iš stovyklos išspaudėme labai daug“, – pokalbį su oficialia klubo svetaine pradėjo D.Česnauskis.

– Pirmą kartą per tiek metų, besiruošdami sezonui, „Trakai“ didžiąją dalį rungtynių žaidė su silpnais varžovais. Kaip vertini tokį pasirinkimą iš žaidėjo pozicijos?

– Visų pirma, abejoju, ar tuo metu Baltarusijoje galėjome rasti stipresnių varžovų. Kita vertus, visos geros komandos iš pradžių žaidžia su silpnesniais priešininkais, o laikui bėgant – jie stiprėja. Mūsų paskutinės rungtynės su Gardino „Neman“ kaip tik ir buvo jėgų patikrinimas prieš gerą komandą. Palaipsniui, toms rungtynėms mes pasiruošėme ir jas sužaidėme tikrai aukštu lygiu.

– Ar iš tų rungtynių galima daryti kažkokias išvadas?

– Kiekvienos rungtynės yra testas, o šį testą mes išlaikėme tikrai neprastai. Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad tai tėra pasiruošimo kontrolinė dvikova, o tai nesuteikia teisės daryti didelių išvadų. Šį šeštadienį turėsime dar vieną sparingą su Borisovo BATE. Labai tikiuosi, kad tose rungtynėse komanda parodys savo tikrą lygį. Tos rungtynės padės atsakyti į daugiau klausimų, bet ir dabar manau, kad komanda jau pasiruošusi kokybiškam futbolui.

– Jums asmeniškai tai jau ketvirtas pasiruošimas sezonui su „Trakais“. Ar šie metai labai skiriasi nuo ankstesnių?

– Anksčiau praktiškai visas pasiruošimas vykdavo Lietuvoje su trumpomis išvykomis į Rygą. Šiemet turėjome dvi savaites Baltarusijoje, o tai be jokios abejonės keičia ir patį pasiruošimą. Tačiau man tai ne naujiena – esu žaidęs komandose, kur stovyklos užsienyje buvo įprastas dalykas.

– Kokia šių metų „Trakų“ komanda?

– Pats branduolys išlikęs. Jis tikrai yra stiprus, galintis kovoti dėl aukščiausių vietų. Be to, klubas vis dar ieško žaidėjų, kurie dar labiau sustiprintų komandą. O esant traumoms ar diskvalifikacijoms, treneriui neskaudėtų galva, kuo juos pakeisti.

– Kaip krūvius perneša jūsų paties kūnas? Kaip jautiesi?

– Į šį klausimą treneris atsakytų geriau, bet aš pats asmeniškai jaučiuosi tikrai gerai. Fizinės kondicijos yra geros. Jei treneris kažkuriose rungtynėse mane pasirinks, aš tam būsiu pasiruošęs.

– Tai reiškia, kad nesigailite ant vinies nekabinęs batelių?

– Tikrai nesigailiu. Jau seniau buvau užsibrėžęs tikslą, kad rungtyniausiu iki 37 metų, todėl labai džiaugiuosi, kad su klubu radome bendrą kalbą, susitarėme ir toliau likau „Trakuose“.

Tais pačiais 2014-aisiais gynėjas buvo patekęs ir į nacionalinės rinktinės trenerių radarą, tačiau užsikabinti stipriausioje šalies komandoje kol kas dar nepavyko. O ir „Trakuose“ buvo visko. Sunkūs pavasariai ir geresni rudenys.

Šiemet priešsezoniniame laikotarpyje J. Januševskis visas rungtynes pradeda starto sudėtyje, o ir jo žaidimas, netgi lyginant su praėjusiais metais, yra žymiai brandesnis ir užtikrintesnis.

„Visada sunkiai įsivažiuodavau, bet šiais metais to nejaučiu. Kažko tokio nedariau, viskas vyksta savaime. Galbūt, prisideda patirtis – vis tik A lygoje jau ketvirtas sezonas. Be to, pernai atvykus Sergejui Kovalecui, įgavau dar daugiau pasitikėjimo savimi, kurį bandau atsinešti ir į būsimąjį sezoną“, – oficialiai „Trakų“ svetainei pasakojo J. Januševskis.

Atvykus naujajam treneriui, tiek Justinui, tiek visai „Trakų“ komandai reikia taikytis prie visiškai naujos taktikos, kokios nenaudojo nei vienas riterių treneris iki šiol.

„Įdomi ta taktika (šypsosi). Iš pradžių buvo labai sunku, tačiau kasdien vis lengviau ir lengviau. Ties tuo dirbame per treniruotes, kurios yra labai intensyvios, o po to visa tai tereikia perkelti į aikštę. Manau, kad mūsų intensyvumo priežastis – tokios pat aukštos spartos treniruotės“, – kalbėjo gynėjas.

Šį sezoną trakiškiai daugiau nei pusę įvarčių muša po standartinių situacijų. Du tikslūs smūgiai buvo pasiekti ir per paskutiniąsias kontrolines rungtynes su „Jelgava“.

„Standartinės situacijos mus dažnai gelbėjo užpernai. Pernai nepavyko, o šiemet vėl viskas turėtų būti gerai. Aišku, prie to prisideda pasikeitęs mūsų žaidimas, tačiau svarbiausia, kad vėl turime sveiką Jurijų Mamajevą. Būtent jis turėtų prisiimti visus nuopelnus“, – komandos draugą gyrė J. Januševskis.

Iki pirmųjų oficialių rungtynių „Trakams“ liko 20 dienų. J. Januševskis neabejoja, kad šio laiko visiškai pakaks teisingai pasiruošti Supertaurės dvikovai su Vilniaus „Žalgiriu“.

Kaip ir visose kitose šio ciklo rungtynėse, taip ir atrankos ciklo pabaigoje lietuvius į aikštę vedė jos kapitonas, „Trakų“ ekipos simbolis Justinas Januševskis. Dvikova su italais jam buvo paskutinė vilkint jaunimo rinktinės marškinėlius. Naujajame cikle Lietuvai atstovaus jaunesni futbolininkai.

„Nors nepavyko nustebinti gerais rezultatais, tačiau ši komanda visada buvo kaip šeima. Liūdna atsisveikinti ir padėti tašką. Atrodo, visai neseniai apsivilkau U-21 marškinėlius, o jau reikia nusivilkti. Laikas bėga nenumaldomai, tačiau toks gyvenimas“, – emocingai kalbą pradėjo J.Januševskis, kuriam šioje atrankoje teko žaisti kartu su Luku Spalviu, Vykintu Slivka ir kitais svarbų vaidmenį nacionalinėje vyrų komandoje vaidinančiais jaunaisiais futbolininkais.

– Atrankos ciklą pradėjote siaubingai, tačiau užbaigėte garbingai. Kas pasikeitė per tą visą ciklą? – J.Januševskio paklausė oficiali „Trakų“ svetainė internete.

– Tiesą sakant, tų pasikeitimų buvo daug. Visų pirma, pasikeitė treneris – į Armino Narbekovo vietą atėjo Antanas Vingilys. Dažnai keisdavosi žaidėjai, nes kažkas patirdavo traumą, kažkas būdavo praradęs formą, kažkas būdavo pakviestas į vyrų rinktinę. Mes per visą ciklą taip ir neradome optimalios sudėties, su kuria būtumėm galėję siekti geresnių rezultatų.

– Jei reiktų įvardinti vieną priežastį, dėl ko tų geresnių rezultatų nebuvo, kokia būtų ta priežastis?

– Manyčiau, kad mūsų lyderių įsitvirtinimas nacionalinėje vyrų rinktinėje. Jei pagal amžių visi visada būtų žaidę, rezultatai neabejotinai būtų geresni. Mūsų kartos gerų futbolininkų tikrai netrūksta.

– Prisiminkime namų rungtynes su Airija. Tada prie jaunimo komandos prisijungė ir L.Spalvis, ir V.Slivka, ir kiti. Žiūrint iš šono, tos jaunimo rinktinės rungtynės buvo kitokios. Kokį įspūdį jos paliko būnant pačioje virtuvėje?

– Tos rungtynės buvo kažkas nerealaus. Tada susirinko visi geriausi ir, natūralu, kad žaidimas buvo visai kitoks. Drąsiai galiu teigti, kad ta dvikova buvo pati geriausia man vilkint šios rinktinės marškinėlius.

Būdavo kitais kartais, kad trūksta pasitikėjimo. Tačiau tik ne tada. Išėjome į aikštę žinodami, kad turime laimėti. Tai ir padarėme. Manau, kad airiai tokio gero mūsų žaidimo nesitikėjo.

– Ko labiausiai pasiilgsi iš laiko jaunimo rinktinėje?

– Sunku kažką išskirti, nes kaip minėjau mes buvome šeima, pradedant nuo trenerių, žaidėjų, gydytojų ir visos administracijos. Nuoširdžiai sakau, kad su visais buvo garbė dirbti ir atstovauti Lietuvai. Kita vertus, dar ne viskas baigta. Tikiuosi, su šiais vyrais susitikti nacionalinėje vyrų komandoje.

– Tau pačiam yra tekę sudalyvauti nacionalinės vyrų rinktinės stovykloje. Gali palyginti skirtumus tarp tų dviejų komandų?

– Aišku, vyrų rinktinėje patys žaidėjai geresni, bet darbo prasme, didelio skirtumo nepajutau. Profesionalai dirba ir ten, ir ten.

– Ar šis sugrįžimas į klubą buvo kitoks nei ankstesni?

– Žinoma. Nori nenori, pagauni save galvojant apie tai, kad su jaunimo rinktine viskas baigta. Kita vertus, reikia labai stipriai dirbti, kad pastebėtų vyrų rinktinės treneriai. Norėtųsi „užsikabinti“.

– Sekmadienį „Trakų“ laukia rungtynės Klaipėdoje. Kaip galvoji, kieno startinės pozicijos geresnės?

– Sunku pasakyti. Mes esame po pralaimėjimo Jonavos „Lietavai“, jie – po pergalės prieš Vilniaus „Žalgirį“. „Atlantas“ žais namie, o ten mums niekada nebūna lengva. Neabejoju, kad bus įdomi, daug jėgų pareikalausianti dvikova.