Patiems pasigaminti šventines interjero puošmenas iš atlikusių, nebenaudojamų daiktų ar medžiagų – nemenkas iššūkis kartu kuriantiems žmonėms: tėveliams su vaikais, moksleiviams, kolegoms ar draugas.

Vielinis statybinis tinklas ar polikarbonato gabalas gali virsti kalėdine eglute, prie kurios puikiai dera žaisliukai iš varžtų ir veržlių ar sidabru padengtų plastiko butelių, laikraščių virvelės gali virsti šventinių rūbų kolekcija, kartoninių dėžių konstrukcijos – kalėdiniu miesteliu, putplasčio gabalėliai suverti ant medinių pagaliukų – puošniomis snaigėmis.

Šimtus panašių idėjų namų, klasės ar biuro puošybai pristato šalies 22 mokyklų komandos – perdirbto meno Kalėdinio dekoravimo konkurso „Vilnius Recycled Art Festival“ dalyvės.

Gruodžio 15 d. (ketvirtadienį) vyksiančiame finaliniame „Vilnius Recyced Art Festival“ renginyje konkurse dalyvavę moksleiviai pristatys savo kalėdinių dekoracijų idėjas. Šio Lietuvos vaikų ir jaunimo centre organizuojamo renginio metu taip pat bus surengtos atviros menininkų organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kuriose iš senų, jau praradusių savo tikrąją paskirtį daiktų, bus kuriami netikėti meniniai dirbiniai, skulptūros. Nebenaudojami trikotažiniai marškinėliai virs pirkinių krepšiais, tualetinio popieriaus ritinėliai – saldainių slėptuvėmis bei Kalėdinėmis puošmenomis, audinio atraižos, dekoruotos sagutėmis ir karoliukais virs eglučių girliandomis, vielutės ir virvelės virs žmogučiais ir raktų pakabukais.

„Perdirbtas menas – tai ne tik kūrybos ar buvimo kartu džiaugsmas, tačiau ir darnaus, atsakingo elgesio pozicija. Pasitelkus šiek tiek kūrybos užmirštiems, nebenaudojamiems daiktams ar medžiagoms galima suteikti antrąjį gyvenimą ir taip mažinti žalingas vartojimo bei atliekų kiekio augimo pasekmes, – pastebi Lina Blaževičiūtė, Vilnius Recycled Art Festival organizatorė. O geras, įkvepiantis pavyzdys, pasak L. Blaževiūtės, paveikiausias ugdymo metodas ir vaikams, ir moksleiviams, ir kolegų ar draugų komandoms.

Keletas darbų ir aprašymų

* Joniškio r. Žagarės gimnazijos kūrybinė grupė parodė, kaip senas, atlikęs nuo statybų nebereikalingas putplasčio gabalas gali virsti kalėdiniu papuošimu. Tereikia medinių smailių pagaliukų, ant kurių suveriami susmulkinti putplasčio gabaliukai ir suformuojama snaigė.

* Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos bendraminčių studija NEIŠMESK kūrė popierines egles, prie kurių derino iš plastikinių butelių pagamintus „Nykštukus“ ir „Angelus“.

* Stakliškių gimnazijos komanda kalėdines eglutes kūrė iš statybinio vielinio tinklo, vielos, gipso, butelių, popieriaus.

* Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos komanda pagamino eglutę iš polikarbonato ir dekoravo ją, viela, įvairių mechanizmų detalėmis (varžtais, veržlėmis, poveržlėmis), sidabrinės spalvos siūlais.

* Žirmūnų gimnazijos moksleiviai gamino dekoracijas, atvirukus, žaisliukus eglutei iš antrinių žaliavų: laikraščių, senų drabužių, kartono.

* Kauno kūrybos namai UNIQUM sukūrė „Debesų Kalėdas”, panaudodami likučius nuo pastato statybų ir sodo bei daržo reikmenų.

* Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokiniai kūrė kalėdinę kompoziciją pasakai. Pagrindinė medžiaga - tai ,,bananinės" dėžės iš prekybos centro.

Norčos miesto Šv.Benedikto bazilikos smailė ir šiek tiek nuolaužų guli prie natūralaus dydžio prakartėlės, kuri penktadienį buvo atidaryta Šv.Petro aikštėje.

Vatikano teigimu, prie prakartėlės paliktos aukos bus skirtos spalio 31 d. sugriautos Norčos bažnyčios koplyčiai atstatyti.

Popiežius Pranciškus ragino lankytojus atsiminti, kad ir Jėzus buvo savo laikmečio pabėgėlis, gimęs ėdžiose, kai užeigoje jam nebeliko vietos.

„Visus prakartėlės lankytojus raginu iš naujo atrasti jos simbolinę reikšmę – brolybės, dalijimosi, nuoširdaus priėmimo ir solidarumo žinią“, – kalbėjo popiežius.

Pasak Vilniaus Halės turguje įsikūrusių prekiautojų, šventinis laikotarpis – ypač aktyvus metas, o dovanų ieškotojų čia tiek pat daug, kiek ir gausų šventinį stalą planuojančių šeimininkių.

„Jau kelerius metus pastebime tendenciją, kad prasidėjus šventiniam laikotarpiui, į krepšelius dažniau keliauja dovanoti tinkamas maistas – sūriai, brandinta jautiena, imbierinis vynas ir kiti užsienietiški produktai, – pastebi šiais metais Halės turguje šventiniam laikotarpiui įsikūrusios bendrovės „Assorti“ direktorė Almena Dankienė. – Savo šventinį stalą puošdami tradiciniais lietuviškais valgiais, tautiečiai dovanoms idėjų semiasi iš kitų europiečių virtuvės – dominuoja produktai iš Prancūzijos, Italijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos.“

Toks pasirinkimas nestebina – daug keliauti mėgstantys lietuviai artimiesiems dažnai perka tai, ką būna ragavę ar matę savo kelionių metu. 

Kokių dovanų idėjų galima pasiskolinti iš kitų europiečių?

* Purškiamų aliejų rinkinys. Graikinių riešutų, sezamų ar moliūgų sėklų aliejų galima rasti dažno, gaminti mėgstančio namuose, virtuvėje, tačiau po eglute padėjus vilnamedžių sėklų ar purškiamo triufelių skonio alyvuogių aliejaus, būtumėte tikrai įvertinti.

* Užkietėjusiam barbekiu mėgėjui – priedai kepsniams. Tie, kurie vasaros neįsivaizduoja be ant grilio čirškančio kepsnio, o mėsą perka „tik toje vienintelėje parduotuvėje“, įvertins viską, kas susiję su mėsos kepimu. Specializuotose parduotuvėse verta ieškoti tirštų, kvapnių kepsnių padažų, kuriuos dažnai galima naudoti ir kaip marinatą. Neturint galimybės grilinti žiemą lauke, galima padovanoti net specialų dūmų kondensatą, kuris orkaitėje keptam kepsniui suteiks malonų ant laužo keptos mėsos prieskonį.

* Imbierinis, nealkoholinis vynas. Įdomaus, netikėto skonio vynas gali tapti puikia šventinio stalo puošmena ar net dovana artimiesiems. Dėl sudėtyje esančių imbiero ir kitų prieskonių derinio, vynas tonizuoja ir kelia nuotaiką, be to, apsaugo nuo peršalimo ligų, saugo imuninę sistemą. 

* Brandinta jautiena. Nors mėsa iš pirmo žvilgsnio neatrodo tinkama dovanoti, šiais laikais – tai netgi rekomenduojama. Ypač tuomet, jei jūsų artimasis – užkietėjęs mėsos mėgėjas. Brandintai jautienai nebereikia jokio papildomo marinavimo, užtenka pagrindinių prieskonių – pipirų ir druskos. Grilyje kepta brandinta jautiena geriau įtraukia dūmų skonį, o kepimui naudojant ąžuolo kaladėles, būna ypač aromatinga, minkšta ir sultinga.

* Kitokia druska. Gryna vandenyno druska be jokių priedų, subtiliai rūkyta druska, tinkanti bet kokiems patiekalams gardinti ar „Pinot noir“ druskos „snaigių“ drožlės, tobulai tinkančios ką tik iškeptam kepsniui paskaninti. Padovanoję šių druskų rinkinį, artimojo kulinarinius sugebėjimus perkelsite į kitą lygį.

* Kavos pupelės ir rankinė kavamalė. Sugrįžta klasika – prisiekusių kavos mėgėjų virtuvėje nerasite maltos kavos – jie perka pupeles ir prieš kiekvieną puodelį kavos jų susimala patys. Kuo nustebinti juos? Pamirškite aromatizuotas šokolado, brendžio ar kitų alkoholinių gėrimų skonio kavas – kavos mėgėjai įvertins tik tikras arabikos pupeles, o dovanų pridėję rankinę kavamalę, žinosite, kur bus galima pasimėgauti maloniausiu kavos aromatu.

* Sūrių rinkinys. Šventiškai supakuotų sūrių šiandien galima rasti bene kiekviename prekybos centre, tačiau, vargu, ar jais užkariautumėte gurmano gomurį. Itališkų sūrių mėgėjams patiks šviežias buratos sūris, kurio paviršius sudarytas iš mocarelos sūrio, o viduje sumaišyta grietinėlė su mocarela, tačiau po eglute dovanas dedant iš anksto, dovanoti geriau tiks brandinti sūriai.

Po eglute „įsileidus“ užsienietiškų dovanų, nereikėtų jomis bijoti atnaujinti ir šventinį stalą. Tradicijos – ypač svarbi mūsų identiteto dalis, tačiau nereikia bijoti, kad jos bus sugriautos ant šventinio stalo patiekus ir išskirtinesnį, įdomesnį patiekalą. Pasimėgavus tradicine 12 patiekalų Kūčių vakariene, o kalėdiniams pietums patiekus, pavyzdžiui, lengvą jūros gėrybių asorti – maloniai nustebs ne vienas svetys. Šventės juk tam ir skirtos – nustebinti, pamaloninti artimuosius ir suteikti jiems nepakartojamų akimirkų. Tebūnie šiemet jos dedikuotos gomurio palepinimui.

Restorane „Green Hall“ patyrę virtuvės meistrai, tarp kurių – ne kartą geriausiu Lietuvos virėju pripažintas Deivydas Praspaliauskas, aukso medalius prieš kiek daugiau nei mėnesį Erfurte, Vokietijoje, vykusioje pasaulio kulinarijos olimpiadoje „IKA/Culinary Olympics 2016“ iškovojusios Honorata Lyndo ir Aldona Gečienė, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos prezidentas Darius Dabrovolskas, dalinosi patiekalų gamybos ir pateikimo subtilybėmis, stalo ir salės puošybos idėjomis, kvietė mėgautis išskirtiniais skoniais.

Svečių pasitikimui „Amerikos Ambasados“ virtuvės šefė Honorata Lyndo sūdytą parūkytą antienos krūtinėlę patiekė trimis būdais: su karamelintais kinkanais ir bruknėmis, datulių džemu ir ožkos sūrio kremu, persimonų-obuolių pagardu.

Šventinį pyragą su mandarinų cukatomis, imbieru ir kokosais, speltos miltų paplotėlius su kepintomis alyvuogėmis ir žolelėmis iškepė Aida Matulevičiūtė, dirbanti „HBH Vilnius“. Šefė taip pat pasiūlė obuolių ir mėtų punčą su cinamonu ir raudonais čili pipiriukais. Imbieriniais sausainiais vaišino technologė Olga Medveckaja. Virtuvės šefas Valius Čepanonis pasidalino konditerinėmis paslaptimis, kaip teisingai šventėms iškepti kaneles.

Šefas Deivydas Praspaliauskas renginio dalyvius vaišino moliūgų ir rūkyto ungurio sriuba su ožkos sūriu, skrudintomis moliūgų sėklomis ir saulėgrąžų daigais. Šventėms anties kepenėlių pašteto (pranc. Foie gras) ir meduolinio biskvito užkandį su apelsinų džemu pristatė technologas Vladas Judickis. Viešbučio „Corner“ virtuvės šefas Mindaugas Mizaras gamino Prancūzijoje populiarią vištieną „Supreme“ – vištienos krūtinėlę su sparnelio dalimi, užkandį gardindamas pankoliais, juoda ir raudona bolivine balanda, sojų oru. Patyrusi virtuvės meistrė Aldona Gečienė svečiams pasiūlė rudagalvės menkės patiekalą, skanintą žolelių plutele, švelnia bulvių česnakų piure, morkų čili kremu ir traškiomis daržovėmis.

Svečiams buvo tiekiami keraminėje kepsninėje, rūkykloje ir krosnyje „Big Green Egg“ virtuvės šefo Lauryno Bužinsko paruošti lengvai apskrudinti, minkšti, sultingi brandintos jautienos „Tomahawk“ didkepsniai su griliuotu pastarnoku, grybais ir žolelių padažu. Susirinkusieji susipažino su kepsninių galimybėmis, buvo kviečiami švenčių sezone ruošti gardžią žuvį, troškinius, naminę duoną, pyragą, užkepėlę ir net ledus.

Eklerą su „Delight“ grietinėlės sūriu, geltonųjų slyvų kremu, „Panna cotta“ putėsiais ir šiltomis kriaušių-persimonų salotomis paruošė Darius Dabrovolskas, sveikatingumo ir poilsio komplekso „Vytautas Mineral SPA“ virtuvės šefas. Tarp gausiai tiekiamų vaišių į vėlyvuosius pusryčius susirinkusius svečius su švenčių metu aktualiomis verslo etiketo taisyklėmis supažindino ir stalo serviravimo patarimais dalinosi tarptautinio protokolo ir etiketo konsultantė Adriana Rastauskaitė.

Kauniečiai nuo šio trečiadienio kalėdines eglutes ar eglių šakas kviečiami išmesti į specialius konteinerius. Kiekvienos seniūnijos teritorijoje stovės po du konteinerius. Eglučių surinkimo akcija vyks nuo sausio 6 iki 28 dienos, skelbia miesto savivaldybė.

Eglutes ir eglių šakas galima išmesti šiose vietose:

Centro seniūnija:

1.  Prie automobilių stovėjimo aikštelės „Žemyn upe"/Kauno pilis.

2.  Prie automobilių stovėjimo aikštelės Kęstučio g./Vytauto pr. sankirta.

Šilainių seniūnija:

1.  Rasytės g. prie Nr. 32 prie konteinerio.

2.  Baltų pr. prie Nr. 77 prie konteinerio.

Vilijampolės seniūnija:

1.  Sąjungos aikštė prie turgelio.

2.  Varnių g. prie Nr. 43 prie konteinerio.

Aleksoto seniūnija:

1.  Vinčų g. prie Nr. 2 (aikštelė).

2.  Antanavos gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. 9.

Šančių seniūnija:

1.  Aikštelė už prekybinių kioskų A. Juozapavičiaus pr. / Norvegų g. sankirta.

2.  Aikštelė tarp Prancūzų g. Nr. 81 (PC „Rimi") ir Prancūzų g. Nr. 95.

Panemunės seniūnija:

1. Perlojos g. prie Nr. 29 aikštelė

2. Pamiškės gatvės aikštė (autobusų stovėjimo)

Dainavos seniūnija:

1. Prie Dainavos parko šalia konteinerio V. Krėvės pr. prie Nr. 99.

2. Prie Draugystės parko automobilių stovėjimo aikštelės Kovo 11-osios g. prie Nr. 92.

Eigulių seniūnija:

1.  P. Lukšio g. prie Čečėnijos aikštės.

2.  Ukmergės g./Šiaurės pr., šalia Ukmergės g. Nr. 31.

Žaliakalnio seniūnija:

1. Prie Zanavykų turgaus (automobilių stovėjimo aikštelėje, Darbininkų g./Zanavykų g. sankryža).

2. Prie KTU inžinerijos licėjaus  (S. Lozoraičio g./Riešutų g. sankirta).

Petrašiūnų seniūnija:

1. R. Kalantos g. prie Nr. 137 prie konteinerio.

2.  Marių g. prie Nr. 4/Stoties g. prie Nr. 18 prie konteinerio.

Gričiupio seniūnija:

1.  M. Riomerio g. Nr. 1, prie kavinės „Nibrė".

2.  Pašilės g. Nr. 70A.

Garliavoje gyvenanti Birutė Artmonienė atnešė į "Kauno dienos" redakciją 60 m. senumo Kalėdų eglutės papuošalą, parsivežtą iš Sibiro, kur buvo ištremta su tėvais.

Tas žaisliukas – tai iš blizgaus storo popieriaus susuktas inkiliukas, iš kurio kyšo sparnuoto gyventojo galvutė, pagaminta, matyt, iš veltinio. Inkiliukas apipintas plonyte vario spalvos vielute.

"Ant šventinės eglutės namuose visda randu garbingą vietą šitam inkilėliui. Į šį žaisliuką visada atkreipia dėmesį pirmą kartą jį išvydę žmonės, o mažieji siekia jį paliesti. Bet aš labai saugau inkiliuką – kaip vaikystės Sibire simbolį", – sakė Birutė, šešerius metus gyvenusi Rešiotų lagerių zonoje, Krasnojarsko krašte. 

Jos sesuo yra išsaugojusi per Kalėdas Sibire gautą dovanų knygą.

"Mes anuomet tikėjome, kad Kalėdų Senelis į mūsų gyvenvietę nusileidžia nuo Sajanų kalnų rogėmis – taip sakydavo mums, vaikams, tėvai. Jie mums rodydavo iš spygliuočiais apaugusių kalnų kylantį dūmelį (ten kažkas, matyt, gyveno) ir sakydavo, kad dabar Senelis sustojo pailsėti trobelėje, užkūrė ugnelę, kad sušiltų, išsivirtų arbatos ir galėtų keliauti pas vaikus su dovanomis".

Šiais laikais Naujuosius metus pasitinkame triukšmingais šūksniais ir gausiais petardų ir fejerverkų sprogimais. O kaip Naujuosius metus pasitikdavo mūsų kaimo senoliai? Kokie būdavo šios šventės papročiai? Apie tai pasakoja etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka.

Etnologas pažymi, kad Lietuvoje visai savitų, gamtos virsmų padiktuotų apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, todėl imta kartoti saulėgrįžos šventės vyksmą. Žinoma, su tam tikrais niuansais. Labiausiai Naujųjų metų sutikimas kaip tradicija įsitvirtino vidurio ir rytų Lietuvoje. Šventė vadinta skirtingai: šiaurės rytų dalyje – riebiosiomis Kūčiomis, vidurio Lietuvoje – Kūčelėmis arba Kūčiukėmis, Švenčionių krašte – mažosiomis Kūčiomis, Dzūkijoje – Pakūčiais arba antrosiomis Kūčiomis. „Skirtingai nuo šventinės vakarienės, tikrųjų Kūčių, tai nebe šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė. Todėl vakarieniauti kviesta ir svečių – kaimynų, giminių. Po staltiese nebededama šieno, nebėra pasninkinių valgių, užstalės kalbose nebeminimi mirusieji. O kalėdaičiais pasidalydavo, išsikepdavo šviežių kūčiukų. Žemaitijoje tradicinis naujametinių vaišių valgis – šiupinys su kiaulės galva. Sakydavo, kad visus metus mėsos šeimynai nepritrūktų“, – paaiškina L. Klimka.

L. Klimka pasakoja, kad buvo tikima, jog Naujųjų metų naktį sodybą lanko raganos, kurios lygiai dvyliktą susirenka pašokti kieme. „Galima jas pamatyti, tik žiūrėti reikią iš pakluonės ir per akėčias. Jei tos raganos namuose pastebėtų nepabaigtų darbų, tai ir apsigyventų čia visiems metams... Tada pridarytų visokių šunybių: tai pakulas suveltų, tai aveles nukirptų. Kad bent gyvuliams nepakenktų, reikia užsidegti graudulinę žvakelę ir pereiti kryžmai per tvartą“, – papročius komentuoja etnologas.

Įdomus naujametis paprotys, kai vakare iš laukų šaukiami javai, žinomas šiaurės Lietuvoje. Šeimininkas atidarydavo svirno duris, atsigręždavo į dirbamų laukų pusę ir garsiai pašaukdavo: „Javai, javai, svirno durys atdaros, aruodai pilni!“ Rytų Lietuvoje taip pat tam tikrais veiksmais būdavo stengiamasi pagausinti derlių. Tarkime, Naujųjų metų išvakarėse ūkininkas į špitolę elgetoms nuveždavo grūdų ir atseikėdavo gorčiumi, vis uždėdamas didžiausią kaupą.

„Jaunimas, sutikdamas Naujuosius metus, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Tai rytinės Lietuvos dalies tradicija. Žemaičiai atsigriebs per Užgavėnes. Būtini vaidinimo personažai yra šie: pirmiausia Senieji metai – sulinkę, suvargę, apsirengę apspurusiais rūbais, gražus jaunikaitis su knyga rankoje – Naujieji metai. Jųdviejų palyda – meška, gervė, ožka, išdaigininkas velniukas, kartais čigonai, juoda giltinė su mediniu kardu. Štai toks būrys pasibelsdavo į kiekvieną kaimo trobą. Įleisti vidun pasveikindavo namiškius, palinkėdavo gerų ateinančių metų. Žinoma, už tai būdavo ir pavaišinami“, – pasakoja L. Klimka ir pasidalija etnografo Jono Balsio Betygaloje išgirsta žaisminga prakalba, kurią išdrožė Naujieji metai: „Sveikinu su Naujais metais ir žyčioju nuo visų jaknų ir vėdaro visokios laimės ir gero gyvenimo. Kad pas jus augtų rugiai su ūsais, bulvės ir kitos daržovės su uodegom, kad jūsų karvės turėtų daug teliukų, o riebios kiaulės – daug paršiukų, kad būtų daug taukų puoduose ir daug grūdų aruoduose!“ Jeigu Naujieji metai kalbėdami užsikirstų ar ieškodami rimui žodžio stabtelėtų, Senieji metai tuojau bandytų įkišti savo trigrašį, bet vietoje „grūdų“ pasakytų „pelų“, vietoje „paršiukų“ – „šerniukų“. Tada giltinė užpuola Senuosius metus, badydama savo kardu ir vaikydama po visą trobą. Jei laikrodis jau išmušė dvyliktą valandą nakties, pasigailėjimo Seniesiems metams nebebus...