„Aptarėme siūlytas kandidatūras, iš jų liko keturi žmonės ir per kitą savaitę paaiškės, kas sutinka dalyvauti, kas ne“, – BNS ketvirtadienio vakarą sakė „valstiečių“ Vilniaus skyriaus pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

Jis kol kas atsisakė įvardyti svarstomus kandidatus. Politikas teigė, kad tarp jų nėra Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės ministrų.

Tarp kandidatų nėra ir su „valstiečiais“ sieto europarlamentaro Antano Guogos, ketvirtadienį paskelbusio apie tai, kad nedalyvaus sostinės mero rinkimuose, tvirtino V. Sinkevičius.

Kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose dalyvaus dabartinis sostinės vadovas Remigijus Šimašius, konservatorius Dainius Kreivys, socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas.

Valstiečiai be A. Guogos yra minėję ir parlamentaro Tomo Tomilino kandidatūrą. Dalyvavimo Vilniaus mero rinkimuose kol kas oficialiai dar nėra patvirtinęs potencialus kandidatas, buvęs meras Artūras Zuokas.

Savivaldos rinkimai vyks kitąmet kovą.

Vilniaus miestas 2015-aisiais neišvengiamai turi skolintis 70 mln. eurų. Kandidatas į sostinės merus Artūras Zuokas teigia, kad miesto skolą būtų galima suvaldyti, jei tinkamus sprendimus priimtų Seimas. Savo ruožtu Remigijus Šimašius pabrėžia, kad pirmiausiai reikėtų susitvarkyti savo darže – skaidriai ir efektyviai valdyti savivaldybės įmones, o jau tuomet, atgavus kreditorių ir Seimo pasitikėjimą, tikėtis didesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies savivaldybės biudžetui.

LRT Televizijos kandidatų į Vilniaus miesto mero postą debatuose Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) kandidatas R. Šimašius papriekaištavo kol kas mero poste dar sėdinčiam A. Zuokui, kad 2015-ųjų Vilniaus miesto biudžetas yra neišvengiamai deficitinis, teks skolintis 70 mln. eurų, tačiau kol kas, panašu, savivaldybė dėl skolos nėra padariusi nė žingsnio, sprendimus palikusi naujajai valdžiai.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (LLS) kandidato A. Zuoko teigimu, 70 mln. eurų skolintis teks todėl, kad reikia grąžinti praeitos kadencijos paskolas.

„Deja, per visą tą laiką Vilniaus miestas gavo labai nedidelę dalį savo gyventojų sumokėtų mokesčių, miesto skolos kaupėsi nuo 2009 iki 2013 metų. 2013 metais mes turėjome savarankišką 337 mln. litų biudžetą, jis buvo pats mažiausias miesto istorijoje. Šiandieną turime 650 mln. litų, pajamų ir išlaidų skirtumas sumažėjo nuo 170 iki 60 mln. litų.

Vienintelis sprendimas yra tai, kad pagaliau Seimas nelaikytų vilniečių antrarūšiais ir skirtų bent jau tokią pat gyventojų pajamų mokesčio dalį vienam sostinės gyventojui, kokią gauna Kaunas arba Klaipėda. Būtent šie sprendimai nacionaliniu lygmeniu leistų subalansuoti Vilniaus miesto biudžetą ir perkredituoti tas paskolas, kurios buvo imtos 2010 metais“, – skolos suvaldymo receptą diktuoja A. Zuokas.

Savo ruožtu R. Šimašius pažymi, kad pirmiausiai reikėtų apsikuopti savo darže, o jau tuomet dairytis į kreditorius ar Seimą.

„Kad pasitikėjimas sugrįžtų, savivaldybė turi padaryti namų darbus ir efektyviai tvarkyti savo įmones, taikyti kaštų naudos analizę ir sutvarkyti savo finansus, skaidriai ir efektyviai dirbti. Kai tai padarys, tikiu, atgaus ne tik kreditorių pasitikėjimą, bet ir Finansų ministerijos, Seimo ir tuomet galės gauti didesnę gyventojų pajamų dalį nei gauna šiandieną“, – debatų laidoje tikina R. Šimašius.

Jei nesiskolintų, miestiečiai gyventų šiukšlyne?

R. Šimašius pažymi, kad skolintini 70 mln. eurų yra skirti naujoms išlaidoms padengti: „Yra sričių, kur apie 30 proc. numatyta dengti iš skolintų lėšų. Tai ir apšvietimas, ir gatvių valymas. 70 mln. eurų bus pasiskolinta naujoms išlaidoms padengti.“

Savo ruožtu A. Zuokas pabrėžia, kad noras išvengti 70 mln. eurų skolinimosi, reikštų diržų veržimo politiką: 30 proc. viešojo sostinės transporto panaikinimą, atsisakymą transporto lengvatų pensininkams, miestą valyti reikėtų kartą per mėnesį, o gyvenamuosiuose rajonuose nė nepjauti žolės ir nerinkti šiukšlių, nebekurti vietų vaikų darželiuose.

„Niekad tam nepritarčiau, nes vilniečių sumokėti mokesčiai yra dideli, todėl jei neturi būti verčiami taip gyventi“, – sako A. Zuokas.

Viešojo transporto vizijos neišsiskyrė

Paklaustas, kaip turėtų atrodyti sostinės viešasis transportas, R. Šimašius teigia manantis, kad jis turi būti dažnesnis, ypač nuošalesne vietose, patikimas (visuomet atvykti), transporto priemonės turi būti ne 15-20 metų senumo, o naujesnės.

„Jei transporto srityje būtų tvarkomasi atsakingai, tai būtų įmanoma padaryti. Turėtų daliai maršrutų būti skelbiami konkursai, įtraukti ir privatūs investuotojai. Džiugu, kad savivaldybė apie tai pradėjo kalbėti, tik ko ji laukė du metus?“ – klausia R. Šimašius.

A. Zuokas pažymi, kad šiuo metu rengiamas konkursas dėl privataus vežėjo įtraukimo į bendrą viešojo transporto sistemą Vilniaus mieste. Debatų dalyvio teigimu, profesinės sąjungos dėl tokios sprendimo sutinka.

„Kitais metais panašiu laikotarpiu apie 25 proc. viešojo transporto rinkos aptarnautų privatus vežėjas, kuris turėtų patiekti 100 naujų ilgų žemagrindžių autobusų. Plėtosime „A“ juostas viešajam transportui, kad viešasis transportas nestovėtų kamščiuose.

Kalbant apie kaštus, priminsiu, kad 2011 metais mes gavome gana didelę bombą – kreditoriai buvo beskelbiantys bankrotą mūsų viešajam transportui. Tuo metu jo skolos buvo 170 mln. litų, šiuo metu skolos sumažintos iki 120 mln.“, – kalba A. Zuokas.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovybė trečiadienį nusprendė neišsakyti paramos nė vienam kandidatui į Vilniaus merus, pranešė partijos vadovas premjeras Algirdas Butkevičius.

Pasak jo, dėl paramos liberalui Remigijui Šimašiui arba dabartiniam merui Artūrui Zuokui palikta teisė apsispręsti partijos Vilniaus skyriui.

„Vilniaus mieste yra abu liberalai, nėra kairiųjų ir centro pusės žmonės, ir mes dėl Vilniaus paliekame teisę, jeigu skyrius norės, tegu priima sprendimą dėl vieno ar kito kandidato parėmimo. (...) Bet mes aiškiai pasakome, kad vilniečiai tegu pasirenka iš abejų kandidatų dešiniojo sparno liberalų pagal savo sąžinę“, - po prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Antrasis mero rinkimų turas vyks kovo 15 dieną.

Socialdemokratų sąrašo lyderis į Vilniaus miesto tarybą Gintautas Paluckas patvirtino, kad derasi dėl galimybės sudaryti koaliciją su daugiausia mandatų Vilniuje laimėjusiu Liberalų sąjūdžiu, tačiau pridūrė, kad kai kurie programiniai punktai tarp šių partijų nesutampa „radikaliai“.

„Vilniuje su liberalais nesutartumėme dėl darželių sistemos privatizavimo ir iš savivaldybių lėšų remiamų privačių, čia vienas dalykas. Antras dalykas, dėl neformalaus ugdymo sistemos irgi privatizavimo. Ir trečias dalykas dėl viešojo transporto privatizavimo (...). Manome, kad vis tiktai tai yra savivaldybės socialinė funkcija ir ji turi tai užtikrinti. Privatus vežėjas jeigu būtų tokiomis pat sąlygomis finansuojamas, tai yra jiems būtų taip pat neprimokama kaip savivaldybės įmonei, taip pat negalėtų gyventi. Jokių čia stebuklų nėra“, - sakė G.Paluckas.

Jis teigė, kad antrajame tiesioginių merų rinkimų ture dalyvaujantys R.Šimašius ir A.Zuokas neprašė socialdemokratų paramos, tačiau teigė, kad partijos Vilniaus skyrius gali nuspręsti paremti kurį nors kandidatą taktiniais sumetimais.

„Tos konsultacijos vyksta kiekvieną dieną, joks kandidatas nėra prašęs paremti kažkurį iš jų asmeniškai. (...) Politikoj tai visko būna, susirinks skyriaus valdymo organas taryba ir nuspręs kad, kaip sakyti, kad taktiniu, strateginiu sumetimu mes norėtumėme paremti vieną ar kitą asmenį“, - kalbėjo G.Paluckas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vyriausioji taryba į Vilniaus miesto merus kelia partijos pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį.

Tai BNS trečiadienį patvirtino pats politikas. Gegužę V.Tomaševskis buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

„Mūsų partija gauna didėjantį palaikymą. Gavau partijos pasiūlymą, nes pasiekiau neblogą rezultatą prezidento rinkimuose. Kaip komandos narys neturėjau teisės pasiūlymo nepriimti“, - BNS sakė V.Tomaševskis.

Jo teigimu, kiti kandidatai į Vilniaus miesto mero postą nepagrįstai per daug kritikuoja dabartinę miesto valdžią.

„Vilnius tvarkosi pakankamai gerai, kiti kandidatai nepagrįstai savo kalbas apie miestą pradeda nuo kritikos. Tačiau tobulumui nėra ribų. Reikėtų skirti didesnį dėmesį priemiesčiams, taip pat svarbu didinti savivaldybės įmonių darbo efektyvumą, norėčiau siekti didesnio finansavimo daugiabučių kelių infrastruktūrai“, - akcentavo V.Tomaševskis.

LLRA vyriausioji taryba taip pat patvirtino, kad kels dabartinio mero Zdzislavo Palevičiaus kandidatūrą į Šalčininkų rajono merus, merės Marijos Rekst - į Vilniaus rajono meres. Trakuose mere sieks tapti LLRA skyriaus pirmininkė, dabartinė mero pavaduotoja Marija Puč. Švenčionių rajone į merus kandidatuos skyriaus pirmininkas, Seimo narys Zbignevas Jedinskis.

Pasak V.Tomaševskio, kandidatai į šių miestų ir rajonų savivaldybių tarybas bus iškelti lapkričio mėnesį. Taip pat LLRA ketina kelti kandidatus į merus ir savivaldybių tarybas dar dešimtyje savivaldybių.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2015 kovo 1 dieną.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kandidatą į sostinės merus rinksis iš šešių politikų.

Konservatorių prezidiumas pretendentais siūlys Seimo narius Arvydą Anušauską, Stasį Šedbarą bei Kęstutį Masiulį, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, buvusį premjero patarėją Mykolą Majauską ir savivaldybės tarybos narį Valdą Benkunską.

Vėliau vyks visuotinis Vilniaus skyrių narių balsavimas reitinguojant kandidatus.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 1 dieną. Pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.

Trečiadienį posėdžiavęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ išplėstinis prezidiumas nusprendė siūlyti partijos koordinacinei tarybai pasirinkti partijos lyderį Rolandą Paksą kandidatu į merus, taip pat aptartos kai kurios galimos viceministrų kandidatūros.

„Kadangi iš tiesų pas mus yra tokia tvarka, kad koordinacinė taryba renka, jie pasirinks kandidatą. Kadangi yra šeši kandidatai iškelti, vienas iš jų yra partijos pirmininkas Rolandas Paksas, tai šiandien išplėstinis partijos prezidiumas rekomendavo koordinacinei tarybai, kad būtų iškeltas į merus R.Paksas“, – BNS sakė Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.

Pasak jo, į merus R.Paksas kandidatuoti galėtų net ir galiojant Konstitucinio Teismo nutarimui dėl draudimo eiti pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

„Kada buvo aiškinama, kad jis į prezidentus neturėjo eiti, aiškiai buvo pasakyta, kad būtent į savivaldą niekas nedraudžia eiti dabar, kadangi šita priesaika yra truputį kitokia, ne konstitucinė, ir niekas neuždraudžia jam dalyvauti savivaldos rinkimuose. Jei į savivaldos rinkimus gali, tai automatiškai gali ir į merus“, – įsitikinęs K.Komskis.

Galutinį sprendimą dėl Vilniaus mero kandidatūros turės priimti koordinacinė taryba. K.Komskio teigimu, tai turėtų įvykti per artimiausias kelias savaites.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Taip pat partija aptarė galimas viceministrų kandidatūras, tačiau jų pavardes viešai paskelbti žada tuomet, kai kandidatai bus patikrinti.

„Buvo priimtas sprendimas kol kas neskelbti šitų pavardžių, kol jie nebus patikrinti – tie visi juodieji sąrašai vis gi išgąsdino ir privertė elgtis atsargiau. (...) Buvo vis dėlto įvardintos kelios pavardės – tos, kurios praėjo – tai Natalja Istomina švietimo viceministre artimiausiu metu bus siūloma ir Gediminas Onaitis bus siūlomas finansų viceministru“, – kalbėjo K.Komskis.

Jo teigimu, kitų viceministrų kandidatūros taip pat bus netrukus žinomos.

Partija anksčiau yra paskelbusi, kad nori parlamentinio tyrimo dėl „juodojo“ viceministrų sąrašo, tačiau ieško kandidatų į laisvas viceministrų vietas.