Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) registruoti rinkimų įstatymų pakeitimai numato, kad kandidatų duomenys apie turtą, pajamas, privačius interesus, taip pat juos iškėlusios partijos būtų skelbiamos penkerius metus. Patys rinkimų rezultatai būtų vieši 50 metų.

Šiuo metu šie duomenys Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje prieinami neterminuotai.

VVSK vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė sako, kad riboti duomenų skelbimą įpareigoja sugriežtintos Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklės, o siūlomais pakeitimais siekiama rasti balansą tarp teisės žinoti ir asmens teisės būti užmirštam.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad siūlymai sumažintų skaidrumo lygį Lietuvos politikoje.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė skeptiškai vertina siūlymą po 50 metų paslėpti pačius rinkimų rezultatus, anot komisijos pirmininkės, jie turi būti skelbiami neterminuotai.

Pagal projektus, kandidatų į prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamentą, savivaldą duomenys nuo jų paskelbimo dienos VRK interneto svetainėje būtų skelbiami penkerius metus.

Tačiau ir tuomet sužinoti būtų galima ne viską – nevieša taptų informacija apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, vyro arba žmonos vardas (pavardė), vaikų vardai ir pavardės.

Penkerius metus viešai būtų skelbiami kandidatų vardai, pavardės, duomenys, kas juos iškėlė kandidatais, išrašai iš turto ir pajamų, interesų deklaracijų. Po penkerių metų būtų paslėptos ir deklaracijos.

Pagal projektus, 50 metų būtų galima skelbti tik kandidatų vardus, pavardes ir kokia partija ar rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys. Šiuo metu visi minėti duomenys skelbiami neribotai.

Įstatymų projektais taip pat siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 proc., sudaryti rinkimų komisijų narių rezervą.

Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose.

VRK duomenimis, šiemet valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė nuo 2,62 euro apylinkių komisijų nariams iki 4,06 euro apygardų komisijų pirmininkams.

Dar būtų įtvirtinta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams.

Siūloma, kad kandidatų duomenys vieši būtų vieną kadenciją, o paskui prieiga prie jų apribojama.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Teisingumo ministerija svarsto, kaip įgyvendinti gegužę pradėjusį galioti ES bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

„Kaip žinome, VRK kaupia ir saugo daugybę duomenų apie rinkimus, apie kandidatus. Mes turime aiškiai sureglamentuoti, kokius duomenis ir kurį laikotarpį, kokiu tikslu saugome. Jeigu nėra poreikio mums tų duomenų saugoti ir skelbti viešai, tiesiog tie duomenys neturi būti prieinami ir skelbiami plačiajai visuomenei“, – šią savaitę Seime sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Anot jos, dėl to reikia keisti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir rinkimų įstatymų nuostatas.

„Pagal rinkimų įstatymus, mes renkame duomenis apie kandidatus, norėtume tam tikrą duomenų dalį laikyti, nes tai ir istoriškai svarbu, ir politologams pažiūrėti svarbu. Bet yra tokie duomenys, kaip (kandidatės – BNS) vyro vardas, vaikų vardai, tačiau yra duomenys, kad jis buvo keltas kandidatu tos politinės partijos, bazinė informacija, tuos dalykus norėtume išsaugoti“, – sakė VRK vadovė.

Dabar VRK interneto svetainėje skelbiami visi kandidatų jai pateikti duomenys: biografijos, interesų ir turto deklaracijos, balsavimo rezultatai.

Seimo komiteto narys „darbietis“ Valentinas Bukauskas piktinosi, kad iki šiol visi duomenys visuomenei prieinami.

„Dabar po penkių metų atkapsto, kad jis kandidatavo, turėjo tą ir tą. Va, kur yra grėsmė. (...) Jeigu aš sudalyvavau 180-as ar 150-as, po dviejų, trejų metų kas nors šnypšteli kokį nors gandą ir dabar ateina apie šitą pilietį, mes parašysime, koks jis buvo blogietis ir t. t., o tai netiesa“, – kalbėjo politikas.

Kaip grėsmės šaltinį jis nurodė ir tai, kad žiniasklaida naudojasi ta informacija.

„Žiniasklaida šiai dienai perlenkia kartais lazdą, nes išgirdusi kokią sąmoningai paleistą antelę ir iš karto nubėga viešinti, liudytojų rasti pagal Mėnulio fazę, pagal Rokiškio ligoninės išvadą“, – tvirtino V. Bukauskas.

Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės pavaduotoja Asta Godienė atkreipė dėmesį, kad VRK pateikti duomenys – oficialūs.

„Šiuo atveju kalbame apie oficialius, tikrus duomenis, apie tai, kad kažkas dalyvavo rinkimuose, kažkas kandidatavo“, – sakė ji.

Pasak A. Godienės, yra duomenų, kurie svarbūs skaidrumo, demokratijos ir kitais tikslais, jie turi būti vieši.

Kita vertus, ministerijos atstovė pabrėžė, kad tokio termino, kaip amžinai, neegzistuoja, todėl būtina nustatyti protingus terminus duomenims skelbti.

„Suprantame, kad istoriniai duomenys turi likti ir turi būti pasiekiami. Tik turbūt nėra tinkamiausias būdas juos viešinti, jie po to archyvuojami, saugomi, ir tam, kam reikės po 100 metų, bus prieinami, pasikreipus į tą, kas tuo metu archyvuoja ir saugo tuos duomenimis“, – sakė A. Godienė.

L. Matjošaitytės teigimu, viešai skelbti duomenis trumpiausiai vieną kadenciją gali būti pagrįsta. Juoba, kad neišrinkti kandidatai Seimo nariais, europarlamentarais ar savivaldybių tarybų nariais gali tapti ir kadencijos vidury atsilaisvinus vietai.

VRK vadovė sakė, kad dėl skelbimo terminų diskusija vyks ir Rinkimų komisijoje, ir, matyt, Seime.