Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė diskutavo apie užsienio, gynybos politiką ir teisinę sistemą.
S. Skvernelis: susitikimui reikia drąsos
Į Rusiją vizito vykstanti Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid gina nacionalinius interesus, o susitikti su agresyviu priešininku reikia drąsos, teigia Lietuvos premjeras, kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis.
„Šiandien Estijos prezidentės vizitas, net neabejoju, kad yra susisietas su tuo, kad atstovaujama Estijos valstybės ir Estijos tautos interesams. Net neabejoju, kad iškilus tokiai būtinybei, padaryčiau tą patį“, – pirmadienio vakarą per kandidatų į prezidentus debatus Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje sakė S. Skvernelis.
Jis teigė neabejojantis, kad Estijos vadovė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasakys ir savo, ir Europos Sąjungos šalių poziciją dėl jo politikos Ukrainoje, Gruzijoje.
„(...) aš gerbiu tos valstybės poziciją ir drąsą kalbėtis su labai agresyviu priešininku, bet kuris yra kaimyninė valstybė“, – tvirtino „valstiečių“ kandidatas į prezidentus.
Kita vertus, ir jis, ir debatuose dalyvavę konservatorių remiama kandidatė Ingrida Šimonytė bei nepriklausomas kandidatas Gintas Nausėda atkreipė dėmesį nežinantys, ko siekia Estijos prezidentė susitikdama su V. Putinu.
I. Šimonytė tvirtino, kad Baltijos valstybės turėtų būti vieningos besilaikydamos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
„Galima bandyti su Rusija pasikalbėti apie Ukrainą ar Sakartvelą, bet man atrodo, kad tarptautinė bendruomenė tą daro jau ilgą laiką ir nelabai panašu, kad matytume kokius nors laikysenos pokyčius. Aš šitą žinutę perskaityčiau kitaip. Man atrodo, mums reikia kalbėti, kad Baltijos valstybėms reikėtų pradėti formuoti tam tikrą vieningesnę poziciją Rusijos atžvilgiu“, – teigė ji.
Seimo narė tvirtino, kad pati dabar nematanti, apie ką būtų galima kalbėti su Rusijos prezidentu.
G. Nausėda esąs už nuoseklią Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu, kurios ir laikomasi pastaraisiais metais.
„Lietuvos pozicija, mano manymu, visada buvo nuosekli, ir ta Lietuvos pozicija buvo susieta su tuo, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, negali būti toleruojama XXI amžiuje. Tai yra šiurkštus tarptautinių susitarimų pažeidimas ir dėl to priežasties Vakarų bendruomenės laikysena, ne tik Lietuvos, buvo gana solidari, nors, be abejo, yra atskirų valstybių, kurios laikosi šiek tiek kitokios arba švelnesnės pozicijos“, – teigė jis.
Kita vertus, politikas tvirtino, kad nereikėtų „visus langus užsidaryti ekonominiams, kultūriniams ryšiams“.
„Manau, kad ryšiai su Rusijos žmonėmis turėtų būti dabar didžiausias Lietuvos prioritetas, nes su šitais žmonėmis reikės gyventi, kai dabartinių Kremliaus vadovų kadencija jau pasibaigusi“, – tvirtino jis.
K. Kaljulaid balandžio 18 dieną su darbo vizitu lankysis Maskvoje, ten atidarys renovuotą istorinį estų ambasados pastatą.
Vizito metu laukiama ir jos susitikimo su V. Putinu. Kremlius praėjusią savaitę patvirtino, kad tokiam susitikimui rengiamasi ir Maskvoje.
Siūlo nesmerkti JAV dėl Golano Aukštumų
Kandidatė į prezidentus Seimo narė Ingrida Šimonytė pirmadienį pareiškė, kad siūlytų nepalaikyti iniciatyvų pasmerkti Jungtinių Valstijų sprendimą pripažinti Izraelio suverenitetą okupuotose Golano Aukštumuose.
Ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtino, jog priimdamas sprendimą vadovautųsi pagarba tarptautinei teisei, o premjeras Saulius Skvernelis sakė, jog nepriimtų vienasmeniško sprendimo.
Per kandidatų į prezidentus debatus Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje I. Šimonytė teigė, jog „savo strateginį partnerį smerkti visada būtų sudėtinga“.
„Manau, kad aš tikrai nepalaikyčiau tokio sprendimo ir siūlyčiau blogiausiu atveju susilaikyti“, – sakė kandidatė, paklausta, ar Jungtinėse Tautose palaikytų siūlymą pasmerkti JAV dėl Golano Aukštumų.
G. Nausėda tvirtino, jog priimdamas sprendimą laikytųsi pagarbos tarptautinei teisei principų.
„Šitoje vietoje turbūt mes vis dėlto turėtume nepardavinėti savo principų“, – kalbėjo ekonomistas.
S. Skvernelis pareiškė, jog toks sprendimas „negali priklausyti nuo vieno žmogaus“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas kovo pabaigoje pripažinti Izraelio valdžią Golano Aukštumose tapo vienu paskutiniųjų ginčų objektų tarp Vašingtono ir sąjungininkų Europoje.
Izraelis Golano Aukštumas nuo Sirijos atplėšė per 1967 metų Šešių dienų karą, o 1981-aisiais šią teritoriją aneksavo, bet tarptautinė bendrija to iki šiol nepripažįsta.
Tai vienas iš pavyzdžių, kaip Lietuvos diplomatijai vis dažniau gali tekti laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių.
I. Šimonytė tvirtino, kad pasisakydama ginčytinais klausimais Lietuva turi atsiremti į savo vertybes, pavyzdžiui, remti D. Trumpo raginimą sąjungininkėms Europoje didinti išlaidas gynybai.
„Aš nematau problemos čia paremti JAV prezidento poziciją, nes tai atitinka mūsų vertybes, jog įsipareigojimų turi būti laikomasi“, – kalbėjo Seimo narė.
Tuo metu D. Trumpo abejonių laisvąja prekyba ji neremtų.
G. Nausėda irgi tvirtino, jog Lietuva neprivalo remti Jungtinių Valstijų kiekvienu atveju.
„Labai jau pigi (būtų) mūsų draugystė su JAV, jeigu mūsų sprendimai vienoje ar kitoje pusėje, kurie nesutampa su JAV pozicija, iš karto išmuštų šitą vežimą ir šitas vežimas nudardėtų nuo grindinio“, – tikino ekonomistas.
S. Skvernelis sakė, kad Lietuva turi pasirinkti strateginę partnerystę su JAV.
„Mes turime pasirinkti, kartais kada iš tiesų reikalinga tam partneriui, paramą ir žiūrėti ne tik naudos“, – kalbėjo premjeras.
Jis anksčiau yra sakęs, kad svarstytų galimybes Lietuvai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Neatmeta galimybės kompensuoti žydams už privatų turtą
Sociologinėse apklausose pirmaujantys trys kandidatai į prezidentus neatmeta galimybės, kad reikėtų kompensuoti Lietuvoje prieš karą gyvenusiems žydų tautybės žmonėms už jų prarastą asmeninį turtą.
„Yra tam tikros moralės skolos, kurias reikia labai nuoširdžiai aptarinėti. Apie turto grąžinimą natūra būtų sudėtinga kalbėti esamomis aplinkybėmis, bet apie kitus sprendimus, manau, tikrai galime diskutuoti“, – pirmadienio vakarą per prezidento rinkimų debatus Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje sakė Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Kitas kandidatas premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nors įstatymiškai restitucijos procesas Lietuvoje baigtas, vis dėlto būtų galima kalbėti apie piniginę kompensaciją už atimtą privatų žydų turtą.
„Dabar bandymas atnaujinti restitucijos procesą turėtų įvairių pasekmių, tai liestų ne tik mūsų nelabai džiaugsmingą, pakankamai tragišką istorijos tarpsnį, bet diskutuoti visą laiką galime“, – teigė jis.
„Ir aš būčiau linkęs diskutuoti – pabrėžiu dėl asmenų, kurie išgyveno Holokaustą, šiandien yra gyvi – ne paveldėtojai galbūt, ne giminaičiai – dėl žaloms jiems atlyginimo“, – tvirtino S. Skvernelis.
Gitanas Nausėda pabrėžė, kad tai yra moralinė skola tautai, „kuri gyveno ilgus šimtmečius petis petin kartu su mumis, davė Lietuvos ekonomikai, kultūrai, kitiems dalykams labai daug“.
„Manau, kad šitas klausimas negalėtų būti vienareikšmiai išbrauktas iš darbotvarkės. (...) Taip, šiuo atveju nėra galimybės diskutuoti apie turto grąžinimą natūra, tačiau apie tam tikrą žalos kompensaciją finansine to žodžio prasme, mes tikrai galėtumėme kalbėti“, – sakė jis.
Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.
Kasmet Vyriausybė fondui skiria apie 3,6 mln. eurų. Pagal įstatymą, ši suma skiriama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti, o kita dalis atidedama ateities projektams.
Taip pat įsigaliojus įstatymui 869 tūkst. eurų buvo panaudota vienkartinei kompensacijai Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems šiuo metu užsienyje gyvenantiems žydams paremti. Kompensacijos buvo padalintos 1,5 tūkst. žmonių.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
I. Šimonytė ir S. Skvernelis palaikytų vienalytę partnerystę
Kandidatai į prezidentus Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis palaikytų partnerystės, taip pat ir tarp tos pačios lyties žmonių, įteisinimą, Gitanas Nausėda siektų diskusijos.
„Žmogaus teisių įtvirtinimą, kalbėdami apie seksualines mažumas, mes turėtume vykdyti labai atsargiai ir konsultuodamiesi, diskutuodami šiuo klausimu“, – per kandidatų į prezidentus debatus pirmadienio vakarą sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad vienalytėms poroms, kurių santykius būtų norima įtvirtinti, reikėtų gyventi šioje visuomenėje, todėl svarbu, koks visuomenės požiūris į juos.
„Pasigendame suartėjimo iš abiejų pusių, kai tiek seksualinės mažumos pasistengtų labiau suprasti visuomenę, tiek visuomenė pasistengtų labiau suprasti seksualinių mažumų padėtį mūsų visuomenėje“, – sakė G. Nausėda.
Paklaustas, ar laiko homoseksualias poras šeima, G. Nausėda teigė, kad dauguma žmonių šeimą supranta kaip sukurtą dviejų skirtingų lyčių žmonių.
„Tai ne tik teisinis terminas, įdiegtas Konstitucijoje, bet ir definicija, kuri yra radusi savo vietą mūsų suvokime“, – sakė jis.
I. Šimonytė sakė mananti, kad prezidentas turėtų kalbėti ir apie ne visada patogius žmogaus teisių klausimus bei teigė, jog palaikytų partnerystės įteisinimą – tiek vienos, tiek skirtingų lyčių asmenims.
„Mes šiandien turime turbūt 40 proc. vaikų, gimstančių ne santuokoje, ir atrodo, kad visiškai ignoruojame šitą situaciją“, – sakė ji.
„Mūsų tam tikras savigarbos klausimas būtų išspręsti šitą dalyką ir leisti žmonėms, kurie gyvena kartu niekam nekeldami žalos, išspręsti savo bendro gyvenimo klausimus per partnerystės įstatymą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat kritikavo bandymus apibrėžti, kas yra teisinga ar neteisinga šeima: „Mano vertinimu, šeima yra tai, kas žmogui yra šeima“.
S. Skvernelis taip pat sakė, kad šeima yra tai, „kaip žmonės jaučiasi, su kuo jie gyvena“.
„Šeima yra ir tie žmonės, kurie gyvendami su tos pačios lyties atstovu jaučiasi šeima, šeima yra ir mama, auginanti vieną vaiką, šeima yra ir žmonės, kurie gyvena nesusituokę, bet gyvena kartu. Tai yra tas jausmas, kas yra šeima, yra kiekvieno mūsų individualus jausmas“, – kalbėjo jis.
S. Skvernelis sakė, kad nepalaikytų vienos lyties asmenų santuokų įteisinimo, bet pritartų jų partnerystei.
„Partneriams, ne vien kalbant apie tos pačios lyties, bet apskritai partnerystę, šiandien atsiranda daug teisinių kliūčių: jeigu mes kalbėtume apie bendrą turto turėjimą, paveldimumą, galiausiai, informacijos teikimą, jeigu patenka vienas iš šeimos narių į gydymo įstaigą. Dėl to aš pasisakau už tokios partnerystės teisinį sureguliavimą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Visuomenės apklausų duomenimis, daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria vienalyčių santykių įteisinimui.
Keli ankstesni Lietuvos liberalių politikų bandymai šalyje įvesti civilinę homoseksualų partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
G. Nausėda: Astravo AE neturėtų aptemdyti santykių
Kandidatas į prezidentus, ekonomistas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė neturėtų visiškai aptemdyti Vilniaus ir Minsko santykių.
Prezidentu siekiantis tapti ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad gerinti santykius su Baltarusija reikia tam, jog pradedančioje veikti jėgainėje Lietuvai būtų galima įdiegti stebėjimo sistemą. Tuo metu Seimo narė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykių nekeistų.
Per kandidatų į prezidentus debatus Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje G. Nausėda teigė, kad pagrindinis Lietuvos tikslas santykiuose su Minsku turėtų būti Baltarusijos nepriklausomybė nuo Rusijos.
„Aš nematau priežasčių, kodėl mūsų pozicija Astravo atominės elektrinės atveju turėtų visiškai aptemdyti mūsų santykius su Baltarusija, nes aš manau, kad mūsų santykiai su Baltarusija turėtų būti pagrįsti tuo principu, kad mes norime, kad būtų išsaugota nepriklausoma valstybė prie rytinių mūsų sienų“, – sakė kandidatas.
„Kontaktų nutraukti tikrai neverta, aš manau, kad reikia bendradarbiauti ir politiniu, ir ekonominiu ir visais kitais lygiais“, – pridūrė jis.
G. Nausėda patikino, kad kol kas nekeistų Lietuvos pozicijos blokuoti Baltarusijos susitarimus su Europos Sąjunga, kol klausimas dėl elektrinės nėra išspręstas.
Pasak S. Skvernelio, jeigu elektrinė pradėtų veikti, Lietuvai reikia siekti joje įdiegti stebėjimo sistemą, „mūsų buvimą toje elektrinėje techniškai“, kad būtų galima reaguoti į branduolinius incidentus.
„Iš tokių santykių startuojant, kokius šiandien turime, mes šiandien monitoringo sistemos, įrangos Baltarusijos atominėje elektrinėje nepasistatysime“, – sakė premjeras.
Tuo metu I. Šimonytė teigė, jog Lietuva turi toliau siekti blokuoti Astravo jėgainės elektrą ir siekti dėl to įtikinti kitas šalis bei Europos Sąjungą.
Parlamentarė sakė, kad Lietuvos santykiai su Baltarusija suprastėjo ne tik dėl Astravo atominės elektrinės, bet ir dėl demokratijos trūkumo, režimo.
„Apsiribojimas tokiais interesais ant žemės, svarbiais piliečiams, verslui ir techniniu lygmeniu turbūt yra viskas, ką mes galime tokiomis aplinkybėmis pasiekti“, – kalbėjo Seimo narė.
Kritikavo laišką
S. Skvernelis taip pat aiškinosi dėl prieš kelias savaites pateikto savo pasiūlymo Baltarusijai pakeisti Astravo atominę elektrinę į dujų jėgainę.
G. Nausėda tai pavadino „staigiu suimprovizavimu“.
Premjeras tvirtino, kad toks pasiūlymas nebuvo sugalvotas ministro pirmininko kabinete, o pateiktas po konsultacijų su Lietuvos energetikos ministerija.
Jis teigė neabejojantis, kad artimiausiu metu šiuo klausimu gali įvykti Lietuvos ir Baltarusijos energetikos ministrų susitikimas.
„Reikia tiesiog sulaukti tos pozicijos, atsakymo oficialaus“, – sakė S. Skvernelis.
Tuo metu G. Nausėda pareiškė, kad atominės elektrinės transformavimas į dujų jėgainę būtų „unikalus tarptautinėje praktikoje atvejis“.
„Šiandien, man atrodo, ir artimi Vyriausybei šaltiniai ar žmonės, paklausti, ką jie galvoja apie tokį pasiūlymą, nenorėdami būti pernelyg kategoriški, išreiškė tokias lengvo pobūdžio abejones ir šiek tiek lūpų kampučiai pakildavo į viršų“, – kalbėjo ekonomistas, pridūrė, jog taip darė „vienas iš (Vyriausybės) kanceliarijos atstovų“.
S. Skvernelis atsikirto, jog politikas turi daryti viską, kad apgintų savo šalies žmonių interesus.
„Geriausia, aišku, nieko nedaryti“, – ironizavo ministras pirmininkas.
Baltarusija atmeta Lietuvos pareigūnų kaltinimus, jog Astrave statoma elektrinė yra nesaugi.
Pirmąjį Astravo jėgainės reaktorių baltarusiai žada paleisti šiemet, antrąjį – kitąmet.
Kandidatai: vandalizmas negali praeiti be pasekmių
Negalima siųsti žinios, jog vandalizmas praeis be pasekmių, į sudaužytą karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą reaguoja į prezidentus kandidatuojantis ekonomistas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis.
Dėl prezidento posto besivaržanti parlamentarė Ingrida Šimonytė tuo tarpu apgailestauja, kad diskutuojama dėl atminimo lentos, ar ją nukabinti, ar palikti, o po vandalizmo akto – ar atstatyti, o ne apie pačią J. Noreikos asmenybę ir likimą.
„Pamatęs Vilniaus miesto mero reakciją net nežinau, kaip į ją reaguoti – ar tai yra kvietimas, žalia šviesa elgtis panašiai ir su kitais atminimo ženklais? Šioje vietoje vandalizmas yra vandalizmas, ir su vandalizmu reikia kovoti ne sakant: „Prašome, padarykite tai dar kartą, mes už tai priemonių nesiimsime“, – pirmadienį per kandidatų debatus sakė G. Nausėda.
Jis Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje surengtuose debatuose kritikavo sostinės mero Remigijaus Šimašiaus poziciją, jog savivaldybė nesvarsto atkurti šios lentos.
Dėl veiksmų Holokausto metu kontroversiškai vertinamo J. Noreikos atminimo lenta nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato numušta pirmadienį.
Į prezidentus kandidatuojantis premjeras S. Skvernelis teigė, jog lentos numušimas yra „vandalizmo aktas“, ir teisėsaugos institucijos turi reaguoti.
Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, dėl lentos numušimo apklaustas į Europos Parlamentą siekiantis kandidatuoti Stanislovas Tomas pirmadienį apklaustas ir lieka sulaikytas.
„Teisėsauga turėjo sureaguoti, nes tai yra teisės pažeidimas, ir asmuo, kuris tai padarė, negali likti ramybėje: „Sudaužiau lentą, galbūt jos neatstatys, žiūrėkime, ką dar galima sudaužyti“. Turi būti teisinės pasekmės ir politikų, aukščiausių Vilniaus politikų reakcija“, – kalbėjo S. Skverelis.
„Tada gali pradėti paminklus daužyti, jei mes leisime tokiems vandalams toliau nebaudžiamiems elgtis, tikrai sulauksim momento, kai kiekvienas spręsime, kuris paminklas mums aptinka ar nepatinka“, – kalbėjo premjeras, kurį į prezidentus iškėlė „valstiečiai“.
Kalbėdamas apie J. Noreikos asmenybę jis sakė, kad „yra ir daug didvyriškumo apraiškų, bet ir abejonių, kurios keliamos ne tik mūsų šalies viduje, bet ir Holokausto nukentėjusių organizacijų“.
Kandidatė prezidento rinkimuose I. Šimonytė teigė, jog jai labai gaila, kad iki šiol dienos vandalizmo akto buvo diskutuota, ar reikia lentą nuplėšti, dabar – ar atstatyti, „vietoje to, kad sąžininga diskusija diskutuotume, kas buvo Generolas Vėtra, kas jo gyvenime buvo didvyriška ir labai svarbaus mums kaip tautai, o kas nebuvo tik šviesaus ir nusipelno visai kito vertinimo“.
„Aš esu tą ne kartą sakiusi – man žodis didvyris ir žodis nacių kolaborantas, šiuo atveju nei vienas nėra tinkamas. Aš manau, tai yra tragiška asmenybė, kuriai teko veikti tomis aplinkybėmis, kuriomis mes galime tik vaizduotis visi, kad mes sugebėtumėm išlaikyti absoliutų žmogiškumą ir nepadaryti jokios klaidos ar net nusikaltimo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Man teisti žmones iš šios dienos žinojimo daug lengviau, nei tiems žmonėms veikti toje mėsmalėje“, – pažymėjo konservatorių kandidatė.
Dėl J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos diskusijos visuomenėje vyko ne vienerius metus.
Atminimo lentos kritikai teigia, jog šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
Į debatus buvo pakviesti visi kandidatai
Renginį organizavo naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas ir Nacionalinė biblioteka.
Į pirmadienio debatus pakviesti visi kandidatai, kurie skelbia surinkę įstatymo numatytus 20 tūkst. rinkėjų parašų. Siekiant išsamesnių diskusijų, debatai skaidomi į dvi dalis. Dalyviai paskirstyti įvertinus visuomenės nuomonių apklausų rezultatus, kaip įprasta Vakarų šalių ir Lietuvos praktikoje.
Debatai buvo tiesiogiai transliuojami BNS „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose, renginį taip pat žada retransliuoti naujienų portalai delfi.lt, 15min, lrt.lt, diena.lt, alfa.lt ir Žinių radijas.
Žiūrovai galėjo pateikti klausimus socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“, prie jų palikdami grotažymę #Debatai2019
Pasibaigus debatams politikos ekspertai aptaria debatų rezultatus. Diskusija transliuojama tiesiogiai tais pačiais interneto kanalais.
