Karas Ukrainoje buvo „raginimas pabusti“, Prancūzijos naujienų agentūrai „France info“ pirmadienį sakė ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas, pabrėždamas, jog ES šalys privalo sutelkti savo išteklius į gynybą orientuotos gamybos srityje.

„Mes turime įjungti savo gynybos pramonės karo ekonomikos režimą, kad galėtume Ukrainai suteikti tai, ko jai reikia, bei apsirūpinti patys, užtikrindami savo pačių saugumą“, – sakė jis.

Platesne strategija siekiama ne tik plėtoti vietinę ES pramonę, bet ir transformuoti taikos sąlygomis veikiančią į gynybą orientuotą gamybą, siekiant patenkinti naujus išaugusių europinių investicijų poreikius.

Tuo tikslu Komisija siūlys priimti Europos gynybos pramonės programą.

Be kita ko, programoje numatyta naudoti ES biudžeto lėšas, vykdant bendrus visų rūšių karinės įrangos pirkimus, nurodė vienas oficialusis ES asmuo.

Ši programa papildo pernai parengtą trumpalaikį planą padėti šalių bloko gynybos pramonei aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių, paaiškino ES pareigūnas.

Pagrindinis naujosios programos tikslas yra užtikrinti tiekimą gynybos bendrovėms, kad šios galėtų steigti naujas gamybos linijas ir pradėti gamybą, nelaukdamos, kol bus sudarytos naujos sutartys.

Tarp kitų priemonių, skirtų tolimojoje perspektyvoje didinti gynybos gamybos apimtis, yra naujai formuojama ginklų rezervų sistema, panaši į ta, kuri egzistuoja Jungtinėse Valstijose. Tokios sistemos paskirtis yra užtikrinti, kad ginklų pardavimas ir pristatymas vyktų operatyviau.

Programoje taip pat numatyta taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų ir tai, kad derybas dėl ginklų sutarčių ES šalių vardu vykdytų Komisija.

Komisija taip pat nori, kad Europos investicijų bankas (EIB) pakeistų šiuo metu galiojančias griežtas savo taisykles ir imtų investuoti į ginklų gamybą.

„Mes neperėjome prie karo ekonomikos, tebesilaikome taikos meto sąlygų. Mūsų visuomenė turi pripažinti, kad laikai pasikeitė, ir mes turime padidinti savo pramonės pajėgumus“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė generolas.

Taip jis kalbėjo dieną prieš ES užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) pareiškus, jog karas Ukrainoje parodė, kad Bendrijai trūksta kritinių pajėgumų, nes parama Kyjivui ištuštino šalių ginkluotės atsargas.

R. Briegeris teigė, jog ES lygiu yra stengiamasi nustatyti pajėgumų spragas ir palaipsniui jas užpildyti.

„Pavyzdžiui, Europai trūksta strateginio transporto, yra poreikių, susijusių su kosmoso technologijomis, yra strateginės žvalgybos poreikių“, – kalbėjo karininkas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Jei Lietuva padovanotų Ukrainai tankų, turėtų būti teikiama logistinė parama, kad šie dalykai būtų pakeisti naujais, pagamintais Europos pramonėje“, – teigė jis.

Mūsų visuomenė turi pripažinti, kad laikai pasikeitė, ir mes turime padidinti savo pramonės pajėgumus.

Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pažymėjo, jog pastaraisiais metais Lietuva ir kitos Europos šalys skyrė per mažai dėmesio Rusijos atgrasymui.

Pasak V. Rupšio, reikia ieškoti sprendimų, kaip Europos Sąjungos (ES) rėmuose galima būtų atstatyti karinę pramonę, padidinti gamybą.

„ES rėmuose turėtume kalbėti apie karinės įrangos įsigijimo procedūras. Turėtume rasti kažkokią formulę, kad įsigyjant karinę įrangą mes turėtume taikyti adaptuotas šiai dienai procedūras“, – tvirtino generolas leitenantas.

Vadas taip pat nurodė, jog toliau tiekiant karinę pagalbą Ukrainai ES ir NATO lygiu reikia turėti sutartas grėsmes, narėms saugumo situaciją suprasti vienodai.

„Šiai dienai mes turime sutarimą, kad Rusija yra grėsmė, ilgalaikė grėsmė. Remiant Ukrainą tikrai buvo pateikta daug įrangos ir amunicijos, kitos ekipuotės, kuri nebuvo kažkaip pagaminta ir iš gamintojų perduota. Tai buvo iš sandėlių, iš atsargų. Dabar reikia atstatyti tas atsargas“, – teigė V. Rupšys.

Nuo invazijos pradžios vasario mėnesį Europos sąjungininkai yra skyrę įvairios paramos Ukrainai už maždaug 1,9 mlrd. eurų.

„Mes visą laiką remiame ir remsime Ukrainą, tam yra skirti finansai. Jeigu mes, sakykim, kažkur negalime atiduoti ginkluotės, tai tikrai yra skirti finansai, skirti įsigyti iš gamintojo ir diegti toliau priemones“, – pažymėjo V. Rupšys.

Anot penktadienį išplatinto Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, R. Briegeris susitikimų su Lietuvos pareigūnais metu aptarė saugumo ir gynybos klausimus ES ir NATO veikloje, karo Ukrainoje eigą bei jo poveikį ilgalaikiams ES saugumo planams.