Karo ekspertas Andrejus Kramarovas teigia, kad Rusijoje vienas po kito atšaukiami tradiciniai Pergalės dienos paradai. Ir, jo manymu, greičiausiai dėl to, kad trūksta technikos. Dar iki šių metų pradžios Rusija neteko bent tūkstančio T-72 - pagrindinių savo tankų. Šiemet Ukrainos gynėjai jų irgi primedžiojo nemažai, ypač prie Vuhledaro, Bachmuto ir Avdijivkos. Nėra ką pasakyti apie įvairių modifikacijų T-90 ir T-82UB – jie dar retesni.

Bet ir kariai fronte. „Skirtinguose miestuose kariniai daliniai galėtų atsiimti personalą ir techniką, kad pavažinėtų po aikštes ir savo beprotiškuose „pergalės kalbose“ sakytų, kad „pasieks Berlyną“. O dabar nėra nei žmonių, nei technikos“, – tikina karo ekspertas.

Štai 155-oji Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno divizija kovėsi netoli Vuhledaro. Kodėl taip toli nuo jūros? Nes Rusijai jau trūksta karių ir technikos. „Jiems trūksta ir technikos, ir personalo. Norint teisingai transportuoti techniką, reikalinga tam tikra kvalifikacija. Paprastai jie surenka geriausius ekipažus su patyrusiais vairuotojais-mechanikais, kurie gali gerai pervežti techniką“, – paaiškino A. Kramarovas.

Tai rodo, kad mes labai efektyviai naikiname tiek karius, tiek šarvuočius.

Rusai gali ko nors surinkti paradui Maskvoje, tačiau greičiausiai šiais metais jis bus daug kuklesnis, daugiausia paremtas istorine technika. Norėdami nuslėpti įrangos ir karių nuostolius, rusai į paradą gali paleisti apie 50 T-34 vienetų. Tai – Antrojo pasaulinio karo laikų vidutinis tankas. Rusija gali sakyti, kad tiesiog demonstruoja istorinę techniką, o iš tikrųjų maskuos skyles šiuolaikinėje. Žmonės jau sakė, kad matė Antrojo pasaulinio karo laikų „Katiuša“ sistemas.

Pasiruošimas gegužės paradams buvo atšauktas pasienio zonose – sakyta, kad dėl saugumo. Tačiau paradų nebus ir giliau Rusijoje. Išskyrus, žinoma, Maskvą – ten parado atšaukimas yra neįsivaizduojamas. Vienam paradui technikos Rusija tikrai ras. „Tai rodo, kad mes labai efektyviai naikiname tiek karius, tiek šarvuočius“, – reziumavo karo ekspertas.

Tuo tarpu Rusijoje paskelbta dalinė mobilizacija ir vėl grasinama branduoliniu smūgiu.

Situaciją LNK reportaže komentavo karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Apsikeisti svarbiais įkaitais, tai itin nebūdingas žingsnis šaliai kaip Rusija, pradėjo pokalbį ekspertas.

„Man tai  labai netikėta. Prisiminkime Lietuvos rezistenciją, sovietai stengėsi išžudyti tokios svarbos žmones. Buvau tikras, kad rusai nepaleis tų žmonių, nes jie – legendos“, – stebėjosi D. Antanaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šių žmonių grįžimas namo itin svarbus Ukrainai moraline prasme.

„Tai Ukrainiečių kovos simbolis“, – pabrėžė D. Antanaitis.

Belaisvių keitimasis visada veikia paprastu principu: tu duodi man, aš duodu tau. Kai į Ukrainą namo grįžo tikri karo vadai, į Rusiją grįžo V. Putinui artimas asmuo Viktoras Medvečiukas.

„Prisiminkime Antrąjį pasaulinį karą. Rusija belaisvių nesusigrąžindavo, o jei ir gražindavo, iš karto sušaudydavo. Keisti nelyginiai belaisvių skaičiai, tuo labiau, kad V. Medvečiuką bandė iškeisti ir anksčiau. Manau, jog atsirado dar vienas svertas, apie kurį mes nežinome“, – komentavo situaciją D. Antanaitis.

Apie Rusijos barbarišką požiūrį į savo piliečius pašnekovas kalbėjo be užuolankų.

„Rusai niekada nevertino savo karių ar žmonių. Tikiu, suteikta paslauga, kiti mainai. Juk tarpininkaujant Turkijai mainai būna daugialypiai“, – svarstė pašnekovas.

„Diplomatijos didmeistriai“

Turkijai šie mainai išėjo tik į gerą, o Rusija galimai išlošė kitame fronte, spėliojo karybos ekspertas.

„Turkija laimėtoja. Juk Rusija turi problemą su Armėnija, kuri konfliktuoja su Azerbaidžanu. Pastarąjį remia Turkija. Rusams žūtbūt reikia, kad Azerbaidžanas sustabdytų puolimą. Spekuliuoju, kad turkai pristabdys azerbaidžaniečius, o ką ukrainiečiai mainais pasiūlė turkams, galima tik spėlioti“, – darė išvadas D. Antanaitis.

Derybas vedė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas. Šios vestos slaptai. Procesui pasisekus, iškyla Turkijos ir R. T. Erdogano vaidmuo tarptautinėje arenoje.

„Jis dabar absoliutus lyderis. Net Joe Bidenas nėra toks įtakingas, kaip Turkijos prezidentas. Nėra nei vieno pasaulio lyderio, kuris galėjo pasiekti šitai. Pradedant derybomis tarp V. Putino ir V. Zelenskio, baigiant Jungtinėmis Tautomis“, – pastebėjo D. Antanaitis.

Juk būtent R. T. Erdogano pastangomis ir pavyko užkirsti kelią bado krizei. Jis suvaidino svarbų vaidmenį padedant eksportuoti Ukrainos grūdus karo metu. Pokalbiai su V. Putino leido Ukrainos laivams su grūdais plaukti saugiai.

„Ne tik Ukraina jam dėkinga. R. T. Erdogano reitingas neįtikėtinai aukštas tarp pasaulio lyderių. Jis tapo raktine figūra, kuri veikia“, – pripažino D. Antanaitis.

Sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose Turkijos lyderis kalbėjo aptakiai, Rusijos atvirai nevadino agresore.

„Turkai visada buvo diplomatijos didmeistriai. Jie visada matydavo kelis žingsnius į priekį. Kaip kalba R. Erdoganas, jis ir privalo taip kalbėti. Priėmus aštrią poziciją, su juo nekalbėtų V. Putino aplinka. Kiti politikai tik kalba, o Turkijos lyderis daro. Ir labai daug“, – sakė D. Antanaitis.

„Ukraina arba Rusija“

Deja, ateitis išlieka miglota dėl kitų Ukrainos karių, likusių rusų nelaisvėje.

„Tai karas, žūtbūtinis ir totalinis. Patys rusai sakė: Ukraina arba Rusija. Nemanau, kad Rusijai apsimoka tęsti konfliktą, bet tai puiki mainų korta“, – pažymėjo karybos ekspertas.

Paplitusiose nuotraukose matosi grįžę namo ukrainiečių kariai, kurie spinduliuoja entuziazmu. Kyla tik vienas klausimas: ką jiems teko iškentėti.

Galima spėlioti, kad strategiškai Vladimiras Putinas viską apgalvojo. Juk dalis kitų belaisvių buvo išsprogdinti. Svarstoma, galbūt į Ukrainą grįžusius vadus Rusijos lyderis patalpino specialiose vietose, numatydamas kažkokį mainų procesą.

„Galbūt rusai norėjo juos išžudyti ir parodyti demonstracinį teismą. Be abejo, vadai dažnai atskiriami nuo savo pavaldinių. Tai normali praktika, siekiant užkirsti kelią organizuotam pabėgimui, pasipriešinimui“, – teigė D. Antanaitis.

Patrankų mėsa

Rusijoje rugsėjo 22 d. įvesta dalinė mobilizacija, tą pačią dieną kaip ir įvyko belaisvių apsikeitimas. Tačiau pašnekovas nemano, kad tai kaip nors susiję.

„Man svarbu faktai. Derybos dėl mainų turėjo tęstis ne vieną, dvi ar tris savaites. Mobilizacijos planai irgi staiga neatsiranda. Nemanau, kad yra akivaizdus ryšys“, – tvirtino D. Antanaitis.

Dėl paskelbtos mobilizacijos Rusijoje kilo vidinė panika. Tie, kurie dalyvavo kariniuose apmokymuose, privalės keliauti į karą Ukrainoje. Visi gavę šaukimą privalo prisistatyti į paskirtus komisariatus. Žmonės bėga masiškai, perka lėktuvų bilietus į šalis, kur nereikia vizų. Kiti bėga iš šalies automobiliu.

„Mums neapsimoka, kad žmonės bėgtų iš Rusijos. Vakarų pasauliui geriau, kai šauktinius paima jėga ir nuveža į frontą. Tai mažiau vertinga patrankų mėsa. Greičiau – gendanti mėsa“, – ironizavo D. Antanaitis.

Šauktiniai Rusijoje gaus du mėnesius apmokymų. Abejotina, kokios vertės bus tokie kareiviai, nes reikia pasiruošti fiziškai, psichologiškai.

„Galiu paskelbti gerą žinią. Neįmanoma per tokį laiką paruošti gero kario“, – pabrėžė D. Antanaitis.

Skelbdamas mobilizaciją, V. Putinas eilinį kartą pagrasino branduoliniu ginklu.

„Verta tam pasiruošti. Reaguoti visada verta, nes tada branduolinis smūgis bus beprasmis“, – reziumavo D. Antanaitis.

Apie tai jis pasakojo TSN eteryje, komentuodamas situaciją su paimtais Mariupolio gynėjais, dėl kurių okupantai ketina surengti parodomąjį teismą.

„Žinome, kad jokia tarptautinė organizacija – nei JT, nei ESBO, nei Raudonasis kryžius negali daryti įtakos V. Putinui ar jokiems jo pavaldiniams. Pasaulyje yra tik du žmonės, galintys asmeniškai paveikti V. Putiną – Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas“, – sakė I. Stupakas.

Pasak jo, Rusijos Federacijos prezidentas gerbia minėtus pasaulio lyderius, nes jam rūpi turėti jų apsaugą.

„Tai – du žmonės, kurie gali jam paskambinti ir pasakyti: Volodia, liaukis“, – sakė karybos ekspertas.

Paramos fondas "Artimas artimas" surengė šį susitikimą, kurio klausytojų dauguma buvo uostamiesčio šauliai.

Apie karo eigą ir įžvalgas apie jo pabaigos galimybes kalbėjęs E.Papečkys situaciją Ukrainoje stebėjo dar gerokai iki 2014 m. Jis pažįsta nemažai ukrainiečių kariškių, žino šios šalies žmonių nuotaikas, pažįsta jų mentalitetą, iš arti matė šalies privalumus ir trūkumus.

Skirtumai tarp Lietuvos ir Ukrainos išryškėjo praėjus vos keleriems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo. Lietuva pasuko suartėjimo su Europos Sąjunga ir NATO kryptimi. Ukraina tikėjosi, kad glaudus bendravimas su Rusija jai bus naudingesnis.

Tada šios šalies kariuomenė buvo stipri, o ginkluotė gausi. Ukrainiečiai dalyvavo taikos palaikymo misijose ir gerai jose pasirodė, tačiau vėliau nemažą dalį savo ginkluotės pardavė, ėmė ryškėti gyventojų identiteto klausimai.

Egidijus Papečkys. V. Braičiuko nuotr.

Apie tai, kad kils karas, buvo žinoma iš anksto, numanyta net konkreti data, tik nesitikėta, kad puolimas bus tokio plataus masto ir karas užtruks taip ilgai.

Kalbėdamas apie kariaujančių pusių skirtumus, karo ekspertas minėjo, kad Rusijos kariuomenės vadai klauso politikų, o Ukrainoje priešingai – politikai klauso kariškių.

Karas baigsis, kai puolančiojoje šalyje tuščias šaldytuvas nugalės televizorių.

Viena didžiausių užpuolikų nesėkmių priežasčių – puolimui parinktas netinkamas laikas.

"Ukrainiečiai stropiai mokosi, jie gina savo šalį ir daro tai su didžiuliu užsidegimu, tai yra jų stiprioji pusė. Kai kurių dalykų mums teks pasimokyti iš jų, pavyzdžiui, kasti apkasus po gatvės grindiniu. Didžioji dalis Ukrainos žmonių yra patriotai, bet pasitaiko ir nemažai išdavysčių", – pastebėjo E.Papečkys.

Kalbėdamas apie artimą ateitį ekspertas beveik neabejojo, kad baltarusiai bus įtraukti į karą ir įmerks rankas į ukrainiečių kraujo upes.

Didžiulio masto Ukrainos puolimas tikėtinas rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, visiškai realu, kad, kaip ir karo pradžioje, bus bandoma pulti Kijevą.

Atviravimai: pagyvenęs klaipėdietis kalbino ukrainiečių karius ir ragino juos būti tvirtus. V. Braičiuko nuotr.

"V.Putinas labiau primena ne Staliną, o Hitlerį, nes ir šis diktatorius ilgą laiką neskelbė karo ir vykdė operacijas. Rusijoje dabar baudžiama net už patiktukus po straipsniais, gyventojai įbauginti. Karas baigsis, kai puolančiojoje šalyje tuščias šaldytuvas nugalės televizorių", – apie sankcijų Rusijai poveikį vaizdingai kalbėjo E.Papečkys.

Po sužeidimų Lietuvoje jėgas atgaunantys ukrainiečių kovotojai dėkojo mūsų šaliai už jų moterų ir vaikų priėmimą bei rūpestį. Vyrai jau greitai grįš į savo karinius dalinius. Rūstūs, nelinksmi jie kalbėjo apie tai, kad tikisi pergalės, svarstė, kad nuo Rusijos po karo Ukrainą turėtų ginti naujausia priešlėktuvinės gynybos sistema.

Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostolių, bandydama veržtis Donecko srities teritorijoje Slaviansko-Seversko kryptimi. Rusai fiksuoja didelius nuostolius daliniuose iš Samaros ir Novosibirsko. Tai pranešė karybos ekspertas, Informacinio pasipriešinimo grupės koordinatorius Aleksandras Kovalenko, remdamasis kariniais šaltiniais.

Savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ jis pažymi, kad Rusijos kariuomenės puolimas Seversko srityje „paniro į komą“.

Užpuolikai bando rasti būdų, kaip kompensuoti žmogiškuosius praradimus, tačiau susiduria su augančiais nuostoliais. „Slaviansko-Seversko kryptimi įsibrovėliai turi didelių nuostolių daliniuose iš Samaros ir  Novosibirsko. Puolimas Seversko srityje paniro į komą. Ieškoma būdų, kaip kompensuoti nuostolius ir papildyti dalinius žmonėmis. Tačiau tokių išteklių nėra. Ką Sergejus Šoigu ten užsakė?“ – pažymi Kovalenko.

Perimami rusų okupantų pokalbiai taip pat rodo didelius nuostolius. Užvakar buvo paskelbtas rusų kario pokalbio fragmentas, kurio metu jis kalbėjo apie visišką jo bataliono sunaikinimą – iš 300 žmonių išgyveno 15.

Eksperto manymu, karas Ukrainoje įžengė į trečiąją fazę.

„Rusija iš tiesų atitraukia dalį kariuomenės iš šiaurinės kovų zonos. Mes nežinome, kiek karių iš šio regiono bus išvesta, bet procesas vyksta.

Mes pastebime, kad kariai siunčiami link rytinės Charkovo dalies. Čia ruošiamasi suduoti stiprų smūgį. Rusijos kariuomenė pamėgins atakuoti didelėmis pajėgomis dviem kryptimis. t. y. ji visiškai keis taktiką ir veiksmus“, – pažymėjo ekspertas.

Jis pažymėjo, kad šiame etape Ukrainai gresia hibridinis karas.

„Iki tol Ukrainos kariuomenė galėjo saugoti jėgas ir žmones, dabar taip kovoti jau nepavyks. Rusija tikriausiai stengsis išvilioti Ukrainos karius iš miesto, kad galėtų atakuoti juos neužsimaskavusius. Taip pat rusai stengsis pasinaudoti savo sunkiosios ginkluotės pranašumu“, – teigė ekspertas.

Pasak jo, tai rimtas iššūkis Ukrainos kariams.

Profesorius M. Clarke BBC Radio 4 laidoje „Today“ teigė, kad Rusijos kariai daro beveik visas taktines klaidas, kurias tik įmanoma padaryti.

„Atrodo, kad Rusijos karių pajėgos yra visiškai nepasirengusios. Ukrainiečiai stabdo Rusijos kariuomenės veržimasi visose srityse ir netgi vykdo gana efektyvias atsakomąsias atakas. Rusijos kariai praranda daug technikos ir karių“, – sakė jis.

M. Clarke teigimu, Ukraina turi NATO standartus atitinkančią karo lauko valdymo sistemą, kuri buvo sukurta padedant NATO šalims nuo 2014 metų.

Kalbėdamas apie penktadienio rytą įvykdytą ataką prieš lėktuvų techninės priežiūros gamyklą Lvive JK karybos ekspertas svarstė, kad Rusijos kariai siekia infrastruktūros, kuri laiko ore Ukrainos lėktuvus.

Smogimas mieste, esančiame vos už 70 km nuo Lenkijos sienos, jo nuomone, taip pat yra bandymas išgąsdinti Vakarus, kad jie nepadėtų ukrainiečiams.