Rekordas po rekordo

Jau rengiamas rekonstrukcijos projektas, pagal kurį oro uosto pastatas padidės apie 3 500 kv. m ir galės priimti 2 mln. keleivių per metus. Pernai gruodį taip pat fiksuotas rekordas – sulaukta daugiau kaip 1 mln. keleivių.

"Iš viso liepos mėnesį sulaukėme 114 284 keleivių, tai – 12 tūkst. daugiau nei gegužės mėnesį. Stabiliai auga ir skrydžių skaičius – liepos mėnesį įvykdėme 934 skrydžius, o krovininiais reisais pergabenome 276 t krovinių. Tai absoliučiai geriausi šio oro uosto rezultatai, neskaičiuojant laikotarpio, kai dėl kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos sostinėje orlaiviai buvo nukreipiami į Kauną", – patvirtino Kauno oro uosto direktorius Karolis Matulaitis.

Direktoriaus nuomone, daugiausia įtakos klientų srautams didėti turėjo tai, kad Kauno oro uostas tapo viso spektro aviacijos paslaugų teikėju: prie vykdomų žemų kaštų oro linijų skrydžių nuo metų pradžios prasidėjo užsakomieji reisai, o vidurvasarį startavo visiškai naujos kryptys į Vokietiją. "Sparčiai artėjama ir prie dar vieno rekordo – 1 tūkst. skrydžių per mėnesį", – vardijo Kauno oro uosto direktorius.

Oro uosto uždaryti nereikės

Su nemažesniu džiaugsmu K.Matulaitis kalba ir apie planuojamą rekonstrukciją. Techninį projektą planuojama parengti ir statybą leidžiantį dokumentą gauti iki 2020 m. balandžio mėnesio, o plėtros darbus užbaigti iki 2022 m. pradžios.

Pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui dėl Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projekto parengimo, liepos pradžioje buvo pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoja – bendrove UAB "Viltekta". Projektavimo darbų vertė yra 278 tūkst. eurų.

Oro uosto uždaryti neketiname, rekonstrukciją žadame vykdyti veikiančiame.

Pasak "Viltektos" direktoriaus Tomo Segalio, dabartinį oro uosto pastatą planuojama didinti apie 3 500 kv. m – nuo esamų 7 300 kv. m iki 10 800 kv. m. Apskaičiuota, kad investicijos į terminalo plėtrą atsipirks jau po dešimties metų.

"Oro uosto uždaryti neketiname, rekonstrukciją žadame vykdyti veikiančiame. Tam yra gana geros prielaidos, ankstesnės rekonstrukcijos metu buvo pagalvota apie plėtrą, padaryti tam tikri sprendimai, leisiantys iš abiejų jo pusių pristatyti po priestatą, nelendant į dabartinį terminalą. Darbai vyks per pusę metro nuo esamo terminalo ir tik paskutinę akimirką, greičiausiai naktimis, pastatai bus sujungti į vieną", – pasakojo antrųjų šalies oro vartų vadovas.

Pirmame aukšte numatyta išplėsti bagažo atsiėmimo zoną atvykusiems keleiviams, padidinti atvykimo zonas. Antrame oro uosto aukšte planuojama didinti aviacinio saugumo laukimo zonas, įrengti daugiau registracijos stalų bei įdiegti modernias bagažo savitarnos sistemas (angl. "self-service bag drop"). Be to, ketinama didinti kavinių, bemuičių parduotuvių plotus tiek Šengeno, tiek ne Šengeno zonose.

Karolis Matulaitis

Šelmysčių nežada

Dar daugiau rekonstrukcijos detalių "Kauno dienai" atskleidė projekto architektas Gintautas Natkevičius ir pabrėžė: dirbame dviese su talentinga architekte Egle Savodnikaite. Jis patikino, kad užduotis išplėsti antruosius šalies oro vartus nėra sudėtinga. "Kai projektavome naująjį Kauno oro uosto keleivių terminalą, galvojome apie plėtrą, jau tada buvo išlieti pamatai. Ketiname terminalą plėsti į abu šonus maždaug po 15 m, pratęsime to paties terminalo tą pačią formą", – pasakojo architektas.

Pasak G.Natkevičiaus, ankstesnės rekonstrukcijos metu lėšų buvo tik centriniam terminalui, todėl buvo įrengti visi funkciškai reikalingi objektai: muitinė, patikros, pasieniečių postai. " Visa tai užima daug vietos, o keleiviams lieka mažiau patogumų. Dabar plėsdami oro uostą pridedame patogumų keleiviams", – patikino pašnekovas.

Mažiau šelmysčių, daugiau patogumo žmogui – taip galima apibūdinti dabartinį Kauno oro uosto rekonstrukcijos projektą.

Didžiausia problema, architekto žodžiais, yra ne fizinė, kaip padaryti tą objektą, o biurokratinė, juridinė. "Pavyzdžiui, per tiek metų pasikeitė priešgaisrinės normos. Jei dabar norime išpildyti dabartinius priešgaisrinius reikalavimus, turime viską pergalvoti ir veikiančiame terminale, kad jis atitiktų dabartinius reikalavimus, rasti racionalumo grūdą. Netgi ryšių ir elektros kabeliai, kurie oro uostui yra labai svarbūs, prieš dešimt metų buvo vienos kategorijos, dabar reikalaujama visus pakeisti į kitos kategorijos", – vardijo architektas.

Ar juridiniai reikalavimai kelia iššūkių? "Iššūkiais to nevadinčiau, šis žodis per garsus. Tai – paprasčiausia darbas. Juk nesakome, kad valytojai, kuri ateina valyti Rotušės aikštės, tai yra iššūkis, juk ji ateina į darbą", – šmaikštavo pašnekovas.

Savo išskirtinį stilių ir įdomių, šią dieną atspindinčių sprendimų ieškojimą G.Natkevičius vadina šelmišku požiūriu. Ar šelmystės galima tikėtis Kauno oro uosto rekonstrukcijos projekte? "Tos šelmystės jau pridarėme pirminiame projekte, juk atsirado betonas, milžiniški šviestuvai, jau tuo metu palikome savo įspaudą. Dabar negalvojame, kad reikėtų keisti stilistiką ir estetiką, bandysime eiti tuo pačiu keliu", – tikino architektas.

G.Natkevičius neslėpė: Kauno oro uoste galvojama atsisakyti eskalatorių ir įrengti judančiuosius takelius, vadinamuosius travelatorius. "Jie tikrai turėtų būti patogesni keliautojams. Į lėktuvus žmonės šiuo metu išeina siaurais ir stačiais laiptais, nes anuomet nebuvo galvota apie pigius skrydžius ir vadinamąją rankovę. Dabar bandysime padaryti gana nuožulnias rampas, kad neįgalieji, mamos su mažais vaikais galėtų patogiau pasiekti lėktuvą. Mažiau šelmysčių, daugiau patogumo žmogui – taip galima apibūdinti dabartinį Kauno oro uosto rekonstrukcijos projektą", – šypsojosi pašnekovas.

Gintautas Natkevičius

Pozicijos nesikeis

Šių metų pradžioje, paklaustas, kur, jo vertinamu, Kauno oro uostas yra tarp šalies oro uostų, K.Matulatis sakė: "Tai mažasis Vilniaus oro uosto brolis ir Palangos sesė, lygiai per vidurį. Manau, kad Kauno oro uostas ir ateityje turėtų likti jaukiu, nedideliu, nekamuojamu problemų, kurias patiria dideli oro uostai. Gal ir norėčiau, kad kada nors čia būtų aptarnaujama 10 mln. keleivių, tačiau artimiausius metus turėtų likti esama pasiteisinusi koncepcija."

Galbūt po rekonstrukcijos ambicijos bus didesnės? "Pagal terminalo pajėgumą, Kaunas nuo Vilniaus atsilieka keturis kartus. Šiuo metu jau vykdoma Vilniaus oro uosto rekonstrukcija, todėl po pasikeitimų Karmėlavoje, proporcija nepasikeis. Vilniaus oro uostas bus pajėgus aptarnauti 8 mln. keleivių, Kauno – 2 mln., o Palangos – 0,5 mln. keleivių per metus", – skaičius bėrė K.Matulaitis.

O štai G.Natkevičius prisipažino: "Paslapčia norisi būti geresniems už Vilnių, patyliukais bandome padaryti Kauno oro uostą gražų, funkcionalų ir patogų keleiviams. Mat Vilnius keiksnojamas dėl labirintų, mes norime padaryti priešingai."

Būtent tokį ateities oro uostą ir nori matyti jo direktorius: "Man labai patinka Varšuvos Šopeno, Amsterdamo Šipolio ir Kopenhagos Kastrupo oro uostai. Jie yra gerokai didesni nei mūsiškis, tačiau sugebėjo išlikti jaukūs, švarūs, aiškūs ir patogūs keleiviams. O mes turime pasirūpinti, kad Kauno oro uostas išsaugotų savo savitumą, jokiu būdu negalime jo perkrauti ir džiaugiuosi, kad negirdžiu tokių ambicijų."

„Iš viso liepos mėnesį sulaukėme 114 284 keleivių. Stabiliai auga ir skrydžių skaičius – liepos mėnesį įvykdėme 934 skrydžius, o krovininiais reisais pergabenome 276 tonas krovinių. Tai absoliučiai geriausi šio oro uosto rezultatai, neskaičiuojant laikotarpio, kai dėl kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos sostinėje orlaiviai buvo nukreipiami į Kauną“, – patvirtina Kauno oro uosto direktorius Karolis Matulaitis.

Pasak jo, prie rekordiškai išaugusio keleivių skaičiaus itin prisidėjo tai, kad Kauno oro uostas tapo „pilno spektro“ aviacijos paslaugų teikėju – vykdomi ne tik žemų kaštų oro linijų skrydžiai, bet ir nuo metų pradžios prasidėjo užsakomieji reisai, vidurvasarį startavo visiškai naujos kryptys į Vokietiją. Sparčiai artėjama ir prie dar vieno rekordo – 1000 skrydžių per mėnesį.

„Liepą keliautojams pasiūlytos dvi naujos kryptys – Kelno ir Niurnbergo miestai, tad gausesnio keleivių skaičiaus laukėme ir jam ruošėmės. Šiomis kryptimis skrydžiai bus vykdomi ir žiemos sezono metu. Nuolat vystome aviacines paslaugas, bendradarbiaujame su oro bendrovėmis, tad planuojame išlaikyti stabilų keleivių skaičiaus augimą ir toliau“, – sako K. Matulaitis.

Rekordinį liepos mėnesio rezultatą iš dalies lėmė ir tai, kad tuomet buvo aktyviai vykdomos tarptautinės kariuomenės pratybos, kurių metu per Kauno oro uostą vyko jų dalyviai.

2014–2018 metų laikotarpiu Kauno oro uoste skrydžių skaičius išaugo net 112 proc., keleivių – 41 proc. Kauno oro uosto vadovas pažymi, jog, siekiant užtikrinti sklandų oro uosto darbą išaugus keleivių skaičiui, visi procesai planuojami itin kruopščiai, daug dėmesio skiriama detaliam dienos plano sudarymui bei maksimalaus keleivių komforto užtikrinimui. Pagal poreikį į keleivių aptarnavimo procesus įtraukiami ir tam tikri papildomi darbuotojai.

Atsižvelgiant į augančius keleivių srautus, Kauno oro uoste ruošiamas ir keleivių terminalo plėtros projektas – 2022-aisiais planuojama keleivius pasitikti erdvesniame oro uoste. Siekiama, kad per antruosius šalies oro vartus būtų galima kokybiškai aptarnauti apie 2 mln. keleivių.

– Koks bus šis vasaros aviacinis sezonas Kauno oro uoste?

– Vasara pas mus prasideda kovo 31 d., anksčiau nei kalendorinė. Vasara bus intensyvi, ko gero, bus viena intensyviausių Kauno oro uosto istorijoje. Yra smagių pokyčių, kurie laukia keleivių. Iki praėjusių metų Kaune skraidė mažų sąnaudų oro linijų bendrovės "Ryanair" ir "Wizz Air", nuo gegužės mėnesio atsirado LOT maršrutai į Varšuvą. O šiais metais užpildomas dar vienas segmentas – užsakomieji skrydžiai. Lenkų bendrovė "Itaka" iš Kauno skrydžius vykdys trimis kryptimis ir tokiu būdu išnaudos visas įmanomas mūsų keleivių vežimo galimybes. Dabar turime visus segmentus, apimančius tiek turistus, emigrantus ir verslo atstovus.

– Kokios bus šio sezono skrydžių kryptys?

– Lenkijos kompanija "Itaka" pradeda organizuoti naujus užsakomuosius skrydžius į Bulgarijos uostamiestį Varną, lietuvių pamėgtą Antaliją Turkijoje ir dar mažai atrastą Graikijos salą Zakintą. Šie skrydžiai vyks nuo balandžio iki spalio.

Toliau išlieka tie patys skrydžiai, kurie vyko ir pernai. "Ryanair" aviakompanija toliau vykdys skrydžius į Edinburgą, Maljorkos Palmą, Kopenhagą, Riminį, Rodą ir Žironą. Matome, kad labai pasiteisino ir Lenkijos aviakompanijos LOT skrydžiai į Varšuvą. Iš Kauno taip pat su "Wizz Air" kompanija bus galima pasiekti tris Norvergijos miestus, Suomijos Turku miestą, Nyderlanduose esantį Eindhoveną ir Londoną.

– Kaip ruošiatės šiam sezonui?

– Dauguma darbų vyko įprastai, tačiau yra vienas kitoks elementas. Kadangi esame mažas oro uostas, tvarkaraščiai derinami su didesniais oro uostais. Jie yra nustatę, kiek per valandą gali atvykti orlaivių, tad mes turime prie to prisiderinti. Kaune taip nutiko, kad antradieniais nuo 9 iki 11 val. turėsime didesnį nei įprasta keleivių srautą, tad mums reikės papildomo planavimo ir žmogiškųjų resursų bei partnerių įsitraukimo. Čia bus toks pagrindinis iššūkis, kaip suvaldyti visas operacijas ore per tas piko valandas, tačiau mes to nebijome ir tikime, kad puikiai susitvarkysime.

– Kokių šiemet keleivių srautų tikitės?

– Kelerius metus iš eilės Kauno oro uoste keleivių srautas vis auga. Praėjusiais metais aptarnavome 1 mln. keleivių. Tai buvo pirmas kartas Kauno oro uosto istorijoje, neskaitant to laiko, kai buvo perkeltas Vilniaus oro uostas, kai surinkome tikrąjį milijoną. Šiais metais bus arti 1,2 mln. keleivių, tad bus beveik 20 proc. augimas.

– Kas lemia keleivių srautų didėjimą – naujos kryptys? O gal Kauną keleiviai patys vis labiau atranda?

– Praėjusių metų rudenį atidarius naujas papildomas kryptis, padidėjo keleivių srautas. Taip pat prie kai kurių jau vykdomų krypčių buvo pridėti papildomi skrydžiai. Viena džiugiausių žinių – "Ryanair" pridėtas papildomas skrydis į Kopenhagą.

Anksčiau iš Kauno buvo galima skristi į šį miestą šešias dienas per savaitę, dabar prisidėjo ir sekmadienis, tad Kopenhaga dar labiau įsitvirtins tiek kaip verslo sritis darbo dienomis, tiek kaip turistinė kryptis savaitgaliais. Dabar tam yra idealus tvarkaraštis. Atsirado papildomas skrydis į Stanstedo oro uostą Londone. Tai yra viena pagrindinių krypčių.

– Ar yra numatyta Kauno oro uosto plėtra?

– Kadangi keleivių srautas auga, matome, kad mums būtina plėsti oro uosto infrastruktūrą. Šiuo metu su kolegomis dėliojame būsimus plėtros sprendimus. Matome, kad apie 30 proc. turėtų padidėti terminalo plotas, tokiu būdu užtikrinant didesnius pajėgumus aptarnaujant klientus, įrengiant daugiau patikros punktų ir skrydžių vartų. Patogiau bus keliauti neįgaliesiems ir tėvams su mažais vaikais. Atsiras ir daugiau maitinimo įstaigų bei parduotuvių.

– Ar planuojama plėsti pačių orlaivių aptarnavimo, remonto paslaugų spektrą?

– Kauno oro uoste orlaivių remonto veikla vystoma, toliau dirbame šioje srityje. Siekiame pritraukti naujų orlaivių remonto įmonių. Tikiuosi, kad šiemet turėsime žinių apie į Kauno oro uostą ateinančias naujas kompanijas.

Apie 80 proc. keleivių iš Kauno oro uosto persėda Varšuvoje ir toliau keliauja į kitus miestus.

– Ar Kauno oro uostas populiarus krovinių gabenimo srityje? Galbūt ir šioje srityje planuojama vykdyti daugiau skrydžių?

– Kol kas krovinių gabenimo tempai išlieka stabilūs. Šiuo metu du kartus per dieną vykdomi krovinių gabenimo skrydžiai į Europos paskirstymo centrus. Pastebime, kad lėktuvai po truputį pilnėja, krovinių šiek tiek daugėja, bet dar kol kas nepasiekta riba, kad atsirastų naujų skrydžių. Vis dėlto, žiūrint į priekį, šioje srityje nuotaikos yra optimistinės, nes Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje didėja pramonės objektų, kuriančių aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus, tad tikime, kad tai paskatins ir didesnį krovinių srautą iš Kauno oro uosto.

– Kauno oro uosto paslaugomis naudojasi ir kariuomenė.

– Tai yra labai svarbi tema Kauno oro uostui. Jei neklystu, šiais metais planuojama, kad į Kauną atvyks 80 karinių orlaivių. Šie skrydžiai unikalūs, nes dažniausiai kariuomenė vyksta gerokai didesniais orlaiviais, nei vyksta įprasti komerciniai skrydžiai. Pavyzdžiui, jei "Ryanair" kompanija skraido 189 vietų orlaiviais, kareiviai dažnai atvyksta su 300–400 vietų. Oro uostui yra iššūkis priimti tokio dydžio orlaivius, tačiau mums malonu, kad kariuomenė mus renkasi. Džiaugiamės pas save matydami Didžiosios Britanijos, Vokietijos, JAV kariuomenės orlaivius.

– Apibendrinkite, kokie 2018-ieji buvo Kauno oro uostui?

– Praėjusių metų esminis momentas yra tas, kad Kaunas perlipo į šešių nulių zoną ir tapo milijoniniu oro uostu. Tai buvo labai svarbi psichologinė riba visai komandai. Tai buvo viena didžiausių siekiamybių nuo to laiko, kai Kauno oro uoste atsirado "Ryanair" aviakompanija.

Kitas svarbus dalykas buvo sukurti jungtis su kitais oro uostais ir sukurti sklandžias verslo keliones. Tai būtent LOT kompanijos skrydžiu į Varšuvą galime tikrai pasidžiaugti, nes per Varšuvą galima pasiūlyti labai daug krypčių į visą Europą. Pagal statistiką matome, kad tai yra labai sėkminga kryptis, nes apie 80 proc. LOT keleivių iš Kauno oro uosto persėda Varšuvoje ir toliau keliauja į kitus miestus. Dėl to jausmas labai geras, nes keleiviams labai išsiplėtė kelionių geografija.