Įkaitusio oro masė, dėl kurios temperatūra didelėje dalyje Pirėnų pusiasalio nuo sekmadienio viršijo 40 Celsijaus laipsnių, tolesnėmis dienomis plėsis į šiaurę ir rytus.

„Prognozuojame, kad padėtis pablogės“, – Ženevoje žurnalistams sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) atstovė Clare Nullis (Kler Nulis) .

„Šią kaitrą lydi sausra. Žemė labai, labai išdžiūvusi, – pridūrė ji. – Alpių ledynai šiuo metu iš tiesų kenčia. Šis sezonas ledynams labai blogas. Ir vis dar gana ankstus vasaros metas.“

Praeitą savaitę didžiausio Italijos Alpių ledyno griūtis, įvykusi esant neįprastai šiltiems orams, pražudė 11 žmonių.

Kaitros bangos tapo dažnesnės dėl klimato kaitos, sako mokslininkai. Tikėtina, kad šiam procesui tęsiantis dideli karščiai lankysis dar dažniau ir taps dar labiau alinami.

Ankstesnė karščių banga Prancūziją, Portugaliją ir Ispaniją apėmė birželio viduryje.

Ispanijoje, apie 300 ugniagesių, padedant 17 lėktuvų ir sraigtasparnių, kovojo su liepsnomis rytiniame Estremadūros regione. Anot vietos pareigūnų, ten gamtinis gaisras išdegino apie 2,5 tūkst. hektarų.

Šis pirmadienį nuo žaibo išlydžio įsiplieskęs gaisras „tikriausiai tęsis kelias dienas“, žurnalistams sakė Estremadūros regiono vyriausybės vadovas Guillermo Fernandezas Vara (Giljermas Fernandesas Vara).

Sunkiai pakeliamos sąlygos

Ispanijoje temperatūra tikriausiai dar kils iki ketvirtadienio, o pietiniame Gvadalkivyro slėnyje Sevilijoje prognozuojamas iki 44 laipsnių karštis.

Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo dėl „intensyvios kaitros“, galinčios paveikti žmonių „gyvybines funkcijas“ ir sukelti sveikatos sutrikimų, tokių kaip šilumos smūgis.

Ministerija patarė žmonėms dažnai gerti vandenį, vilkėti lengvus drabužius ir „kiek įmanoma ilgiau likti“ pavėsyje arba patalpose, kur oras kondicionuojamas.

Dirbantys lauke žmonės skundėsi, kad sąlygos sunkiai pakeliamos.

„Sunku, nes temperatūra alinanti“, – sakė 54 metų mūrininkas Miguelis Angelis Nunezas (Migelis Anchelis Nunjesas), besidarbuojantis vienoje statybų aikštelėje Madrido centre.

Kaimynėje Portugalijoje ugniagesiai nuo ketvirtadienio kovojo su maždaug 2 tūkst. ha išdeginusiu gaisru Oreno savivaldybėje centrinėje šalies dalyje.

Pirmadienį gaisras buvo laikinai suvaldytas, bet antradienį vėl įsiplieskė.

Antradienį temperatūra didžiojoje šalies dalyje turėjo viršyti 40 laipsnių, todėl Portugalijos premjeras Antonio Costa (Antoniju Košta) perspėjo būti „kiek įmanoma atsargiems“.

„Esame patyrę tokių situacijų praeityje ir neabejotinai patirsime jų ateityje“, – pridūrė jis.

„Paveikia žmonių sveikatą“

Vyriausybė mažiausiai iki penktadienio paskelbė „pavojaus padėtį“ dėl didelio gaisringumo visoje šalyje. Padidinta parengtis paskelbta ugniagesių, policijos ir greitosios pagalbos tarnybose.

Dabartinė padėtis gaivina prisiminimus apie 2017 metais siautusius smarkius gamtinius gaisrus, Portugalijoje pareikalavusius daugiau kaip 100 žmonių gyvybių.

Pareigūnai Sintros mieste netoli Lisabonos prevenciškai uždarė virtinę turistinių objektų, įskaitant rūmus ir paminklus any vieno miškingo kalnagūbrio, pritraukiančio daug lankytojų.

Kai kur Prancūzijoje temperatūra antradienį turėjo siekti 39 laipsnius, prognozavo nacionalinė orų tarnyba „Meteo France“.

Premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born) ragino visus ministrus būti pasiruošusius reaguoti į kaitros, galinčios trukti iki 10 dienų, pasekmes.

„Kaitra labai greitai paveikia žmonių sveikatą, ypač pažeidžiamiausių“, – sakoma jos biuro pranešime.

Jungtinėje Karalystėje irgi paskelbtas perspėjimas dėl ekstremalaus karščio. Artimiausiomis dienomis šalies pietryčiuose termometrų stulpeliai turėtų kilti iki 35 laipsnių padalos.

„Į JAV vakarus plūsta ilgalaikė ir rekordinė karščių banga“, – pranešė Nacionalinė orų tarnyba ir perspėjo, kad „aukštesnė už įprastą arba ekstremaliai aukšta temperatūra“ laikysis mažiausiai iki savaitės pabaigos.

Kaitros pliūpsnis, apėmęs JAV žemėlapio vakarinį trečdalį, tęsiasi iš rytų į vakarus nuo Vajomingo iki Kalifornijos, o šiaurės ir pietų kryptimi – nuo Aidaho iki Arizonos.

Vidutinė temperatūra šiame didžiuliame regione yra apie 11 Celsijaus laipsnių aukštesnė už įprastą šiuo metų laiku. Rekordinių karščių didžiausia tikimybė sulaukti dykumų valstijose – Arizonoje ir Nevadoje.

Arizonos mieste Finikse pirmadienį termometrai rodė 46 laipsnius, bet sinoptikai prognozuoja, kad iki savaitės galo kaitra gali pasiekti 48 laipsnius, o naktį „atvės“ iki maždaug 30 laipsnių.

Anot vietos žiniasklaidos, kaimyninėje Nevados valstijoje esantis Las Vegasas šiuo metu kepinamas ilgiausiai trunkančios kaitros bangos nuo 2013 metų vasaros pradžios. Trečiadienį mieste gali būti pakartotas arba viršytas 1940 metais užfiksuotas karščio rekordas – 47,2 laipsnio.

Tarnybos atidarė „vėsos stoteles“ pažeidžiamiems gyventojams, neturintiems oro kondicionierių, taip pat paragino socialinių tinklų „influenserius“ padėti perspėti visuomenė apie kaitros poveikį naminiams augintiniams.

Iki šiol aukščiausia oro temperatūra Jungtinėse Valstijose ir pasaulyje užfiksuota 1913 metais Kalifornijoje esančiame Mirties slėnyje – 56,7 Celsijaus laipsnio.

Pareigūnams nerimą kelia ne vien „reta, pavojinga ir pražūtinga“ kaitra, šią vasarą užplūdusi neįprastai anksti. Baiminamasi, kad gali kilti pražūtingų miškų gaisrų, juolab kad Amerikos vakarai jau seniai kenčia nuo ilgalaikių sausrų.

Apie 88 proc. regiono yra paskelbta sausros padėtis, įskaitant visą Kaliforniją, Oregoną, Jutą ir Nevadą, rodo naujausi vyriausybės duomenys.

Švediją ir Graikiją niokoja miškų gaisrai, Britų salyne nuo karščių deformavosi geležinkelių bėgiai, o lietuvių ūkininkai skundžiasi dėl išdegusių pasėlių. Neįprastai šilta ir sausa vasara tapo iššūkiu ir miestų žaliosioms erdvėms, kuriose augalai leipsta nuo karščio.

Specialistai tikina, kad išvengti išdegusių vejų bei nuo karščio nuleipusių gėlynų tikrai įmanoma, tereikia vadovautis keliais svarbiais patarimais.

Kaip pasakoja aplinkos priežiūros ekspertė Liudmila Dementenko, pagrindinė augalų priežiūros per karščius taisyklė paprasta – negailėti vandens.

„Augalus būtina gausiai laistyti tam, kad būtų užtikrintas reikiamas drėgmės kiekis. Tai ypatingai svarbu kalbant apie tuos augalus, kurių šešėlis beveik nepasiekia. Saulės spinduliai juos sušildo itin sparčiai ir greitai išgarina drėgmę, todėl ir laistyti juos būtina dažnai“, – teigė Liudmila Dementenko.

Augalus būtina gausiai laistyti tam, kad būtų užtikrintas reikiamas drėgmės kiekis.

Vieni leipsta, kiti bujoja

Tai, kad augalui smarkiai trūksta drėgmės, išduoda sparčiai vysti pradedantys jo lapai. Labai greitai po to žūva ir visas augalas.

Karšti ir sausi vasaros orai ypač neigiamai veikia paparčius, maumedžius ir šermukšnius, tuo tarpu nedideli dekoratyviniai krūmai ir daugiametės gėlės tokioms sąlygoms yra žymiai atsparesni. Pavyzdžiui, karštį ir sausrą puikiai toleruoja pelargonijos, begonijos, margeniai, ožekšniai ir paprastasis buksmedis

Nors gėlynai ir vejos itin karštomis ir sausomis vasaromis laistomi dažnai, tačiau apie tai, jog drėgmė žūtbūt reikalinga ir medžiams, ypač tik ką pasodintiems, neretai pamirštama.

Reikiamą drėgmės kiekį būtina užtikrinti ir soduose augantiems vaismedžiams bei įvairiausių rūšių uogų krūmams, ypač prieš pastarųjų derliaus sezono pradžią.

Dar didesnė priežiūra karštomis vasaromis reikalinga balkonuose auginamiems augalams. Juos patariama laistyti bent keletą kartų per dieną, o auginti kruopščiai parinktame inde.

„Tinkamos formos ir aukščio vazono ar lovelio parinkimas balkonų augalams yra be galo svarbus. Maži ir seklūs gėlių loveliai su plonomis sienomis arba betoniniai vazonai vasaromis greitai įkaista ir augalus alina, tad jų reikėtų vengti. Šiuo metų laiku augalus geriausia laikyti dvigubuose vazonuose su vandens rezervuarais ir drėgmės matuokliais, tiksliai nustatančiais laistymo poreikį“, – patarė aplinkos priežiūros ekspertė Liudmila Dementenko.

Kas tinka vejai, netinka gėlėms

Vasaromis augalus būtina laistyti retai, tačiau gausiai. Gerai palaistytoms vejoms, medžiams ar krūmams drėgmės visiškai pakanka 3 – 4 dienoms, net ir vyraujant didžiausiems karščiams. Tiesa, svarbu nepamiršti, jog norint augalams nepakenkti, juos reikia laistyti tik tam tikru paros metu. Palankiausia tai daryti yra rytais, vėlyvą vakarą ar naktimis, tuo tarpu dienomis to derėtų vengti.

„Laistymas dieną, esant aukščiausiai oro temperatūrai, gali net nudeginti augalų, pavyzdžiui gėlių, lapus. Saulė palaistytus augalus kaitina itin intensyviai. Tiesa, jeigu augalai įkurdinti šešėlyje, juos laistyti galima bet kada.

Tokios pat taisyklės galioja ir kalbant apie vejos laistymą. Ją drėkinti  derėtų tik ryte arba vakare“, – aiškino ekspertė, pridūręs, jog per karščius žolė taip pat pjaunama žymiai rečiau nei įprastai, o ir paliekama ji aukštesnė.

Be to, numatomiems ypač šiltiems ir sausiems orams taip pat patariama pasiruošti ir iš anksto patręšti augalus, kadangi to daryti svilinant karščiams nepatariama.

Dar keli tūkstančiai žmonių, dėl karščių pašlijus sveikatai, buvo priversti kreiptis į gydymo įstaigas.

Japonijos meteorologijos tarnyba informavo, kad pirmadienį Gifu prefektūroje užfiksuota 39 laipsnių Celsijaus temperatūra. Pasak ekspertų, tai didžiausia Japonijoje šią vasarą užfiksuota kaitra.

Anksčiau šalį niokojo smarkiausios per kelis dešimtmečius liūtys, sukėlusios potvynių ir purvo nuošliaužų. Žuvo daugiau kaip 200 žmonių, dar dešimtys tebėra dingę.

Jau daugiau negu 450 žmonių mirė dėl pastarąsias tris dienas Pakistano pietų regioną varginančios kaitros bangos, antradienį pranešė pareigūnai, medikams stengiantis suteikti pagalbą nukentėjusiems ligoninėse paskelbtos nepaprastosios padėties sąlygomis.

Blogiausia padėtis buvo Karačyje, kur savaitgalį oro temperatūra siekė 45 laipsnius Celsijaus. šiame uostamiestyje mirė bent 450 žmonių, o dar 8–10 žmonių gyvybių pareikalavo karščiai kitose pietinės Sindho provincijos vietose, sakė aukšto rango provincijos sveikatos apsaugos pareigūnas Sabiras Memonas.

„Daugiau negu 450 žmonių mirė nuo šilumos smūgio per pastarąsias tris dienas“, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP.

Pakistano pietus dideli karščiai apėmė praėjus mėnesiui po to, kai Indiją ištiko antroji pražūtingiausia per šalies istoriją kaitros banga, nusinešusi daugiau negu 2 tūkst. žmonių gyvybių.

Karačio didžiausios ligoninės gydytoja Semi Jamali (Semi Džamali) sakė, kad jos įstaiga suteikę pagalbą maždaug 3 000 šilumos smūgį patyrusių pacientų.

„Daugiau negu 200 jų buvo atvežti negyvi arba mirė ligoninėje“, – ji sakė AFP.

Dar 67 žmonės mirė kitoje – Civilinėje – ligoninėje, pranešė jos atstovas.

20 mln. gyventojų turinčiame Karačyje dėl elektros tinklų gedimų sutriko vandentiekio sistemos darbas, pranešė valstybinė vandentiekio įmonė.

Pakistano Meteorologijos biuras nurodė, kad sekmadienį oras Karačyje buvo įkaitęs iki 43 laipsnių, o netoli sienos su Iranu esančiame pietvakariniame Turbato mieste – iki 49 laipsnių Celsijaus.

Praeitą mėnesį Indiją apėmusi didelės kaitros banga pražudė bent 2 005 žmones – daugiausiai pietinėse Andhra Pradešo ir Telanganos valstijose.

Indijoje kiekvieną vasarą miršta šimtai perkaitusių žmonių, daugiausiai neturtingų, bet šiais metais kaitros aukų skaičiaus buvo antras didžiausias per šalies istoriją.