2012 m., kai po M. Saakašvilio reformų korupcijos suvokimo indekse Sakartvelas aplenkė net kelias ES nares, niekas negalvojo, kad vieną dieną iš trečiojo šalies prezidento bus atimta pilietybė, jam surengtas pseudoteismas ir pradėta fizinio sunaikinimo procedūra. Kai 2008 m. Maskva atplėšė penktadalį Sakartvelo žemių, atrodė neįmanoma, kad jau 2012 m. šalis balsuos už keistų ryšių su Rusija turinčio verslininko Bidzinos Ivanišvilio politinį susivienijimą, patikės kalbomis, jog neva diktatorium virstantį reformatorių M. Saakašvilį reikia keisti milijardų pertekusiu filantropu.

Niekas negalvojo, kad vieną dieną iš trečiojo šalies prezidento bus atimta pilietybė, jam surengtas pseudoteismas ir pradėta fizinio sunaikinimo procedūra.

Po septynerių metų kartvelai vėl nustebino parlamento šturmu parodę, ką iš tiesų galvoja apie suartėjimą su Rusija. Maskvos emisaras Valstybės Dūmos narys Sergejus Gavrilovas, Stačiatikių tarpparlamentinei asamblėjai norėjęs vadovauti sėdėdamas Sakartvelo parlamento pirmininko kėdėje, tąkart turėjo gėdingai sprukti namo. Kaukazietiški stebuklai nesibaigė. 2020 m. kartvelai parlamentą vėl patikėjo tai pačiai „Sakartvelo svajonei“, kuri savo ruožtu partnerius Vakaruose iki šiol stebina tragikomišku deriniu: deklaruojama integracija į ES, NATO ir rusiško stiliaus politika.

Kai ši Rusijos agresiją išgyvenusi šalis neparėmė Maskvos vėl užpultos Ukrainos, pajutome nusivylimą. Antrąkart – kai šiemet vasarį „Svajonės“ kontroliuojamas parlamentas pradėjo kopijuoti Kremlių bandydamas priimti laisvą visuomenę paralyžiuojantį įstatymą, pajutome nusivylimą. Tačiau kartveliškų stebuklų metas tikrai nesibaigė. Tbilisis vėl protestuoja. Tik šįkart stebuklas jau kitoks. Protestuoja laisvoje šalyje gimusi, dėl to paties M. Saakašvilio reformų laisvai nebe rusiškai, bet angliškai kalbanti, savo ateities be Europos neįsivaizduojanti karta. Žmonės, dėl kurių liejosi kraujas 1989-ųjų Tbilisyje. Protestuodami jie neša ES vėliavas, o ne didžiojo reformatoriaus portretus, reikalauja laisvės sau, o ne kalinamam prezidentui. Tai ir yra tikroji Rožių revoliucijos pasekmė: jos vaikai nori gyventi ne patogiai, bet tik europines vertybes gerbiančioje valstybėje.

Agentėmis taptų ir mokyklos

Panaši griežtos informacinės erdvės cenzūros ir pilietinės visuomenės valymo priemonė jau seniai taikoma Rusijoje. Represinio valdžios aparato paskelbti užsienio agentais fiziniai ir juridiniai asmenys ne tik apkraunami biurokratinių procedūrų našta, bet ir stigmatizuojami, todėl praranda verslo ir visuomeninius ryšius.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, naudojantis šiomis teisinėmis priemonėmis buvo uždarytos žmogaus teisių ir žiniasklaidos organizacijos, pradėta persekioti atskirus žurnalistus, visuomenininkus ir aktyvistus.

Priėmus analogišką įstatymą Sakartvele, būtų registruojami visi (ne tik pelno nesiekiantys) juridiniai ir fiziniai asmenys, gaunantys finansavimą iš užsienio. Registrą tvarkytų ne valstybinė registrų tarnyba, o prokuratūra. Tuo pat metu už vengimą registruotis fiziniams asmenims grėstų iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, o juridiniams asmenims – baudos.

Tačiau Sakartvele toks įstatymas ne tik stigmatizuotų pilietinius aktyvistus, žiniasklaidą – jis paliestų daugybę gyventojų, mat paramą iš įvairių nevyriausybinių organizacijų per socialinius projektus gauna labai skirtingos žmonių grupės, pradedant ūkininkais, kaimo mokyklomis, privačiais turizmo paslaugų teikėjais, vyndariais, baigiant kovos su hepatitu ar aprūpinimo geriamuoju vandeniu programomis, sulaukiančiomis milijoninės paramos iš JAV ir kitų Vakarų valstybių.

Paradoksas, tačiau formalius užsienio agentų kriterijus atitiktų ir daugelis dabartinio politinio elito, įskaitant ir pilkuoju kardinolu vadinamą verslininką Bidziną Ivanišvilį.

Tikrieji tikslai

Įstatymo projektą pristatė valdančiajai partijai artimas judėjimas „Liaudies valia“, atsiradęs po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Judėjimas Sakartvelo nevyriausybines organizacijas vadina JAV agentėmis ir propaguoja kitus Rusijos propagandos naratyvus. Vienu savo tikslų judėjimas vadina priešinimąsi „liberalios ideologijos propagandai“ ir neva „Vakarų siekiui įtraukti Sakartvelą į karą“.

Partija „Gruzijos svajonė“ palaikė pasiūlymus, esą naujovės reikalingos skaidrumui didinti.

Prezidentė Salomė Zurabišvili stojo protestuotojų pusėn. Nors Sakartvelo prezidento pareigos labiau simbolinės, Prancūzijoje užaugusi patyrusi diplomatė ne kartą išreiškė paramą Ukrainai, atvirai kritikavo, jos nuomone, nesuprantamą vyriausybės poziciją, dėl kurios Tbilisis pats save įstūmęs į tarptautinę izoliaciją. Pareiškusi, kad užsienio agentų įstatymas „priartina mus ne prie Europos, o prie ydingo Rusijos modelio“, prezidentė žadėjo vetuoti naująjį įstatymą, nors užsienio agentų registravimo idėjos šalininkai grasina atmesią šį veto, kaip per pastaruosius metus darė jau ne kartą.

Dabartinė vyriausybė valdo beprecedentę trečiąją kadenciją. Ir ji siekia laimėti kitus rinkimus marginalizuodama pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.

 

Tačiau kodėl valdantieji pritaria tokiam jiems patiems nenaudingam įstatymui?

Esama nuomonės, kad Sakartvelo valdančiosios partijos deputatai nusprendė pakartoti rusiškąją praktiką mąstydami apie kitamet šalyje vyksiančius rinkimus. „Dabartinė vyriausybė valdo beprecedentę trečiąją kadenciją, – pažymi Tbilisio valstybinio universiteto politologijos profesorius Kornelijus Kakačija. – Ir ji siekia laimėti kitus rinkimus marginalizuodama pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.“

Panašios nuomonės laikosi „Transparency International“ Tbilisio biuro vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Georgijus Onianis. Šis įstatymo projektas yra valdančiosios partijos gerai apgalvotos kampanijos, kuri prasidėjo pernai, kai visuomenei pavyko susitelkti į dešimttūkstantinius protesto mitingus, tęsinys. „Pagrindinis jo tikslas – nubausti, nutildyti ir dezorganizuoti Sakartvelo pilietinę visuomenę“, – radijui NV sakė ekspertas.

Valerijus Čečelašvilis atkreipė dėmesį, kad Sakartvelo vadinamąja agentų tema neskuba pasisakyti Rusijos propagandininkai. Tai, anot žinomo diplomato, galima laikyti ženklu, kad Maskva nenori diskredituoti šios idėjos, kurią įgyvendinamas Sakartvelas sustiprintų Rusijos politinės kultūros įtaką.

Publicistas Bačia Korčilava mano, kad scenarijus kitoks. Pasak jo, vyriausybė dirbtinai kuria šią krizę, kad paskui padarytų nuolaidų. Viskas tik tam, kad nukreiptų dėmesį nuo kalinamo buvusio prezidento Michailo Saakašvilio, kurio sveikatos problemos kelia didelį įtakingų Vakarų valstybių susirūpinimą, temos. Tai, anot B. Korčilavos, būtų B. Ivanišvilio stiliaus žaidimas.

Narystė ES – prioritetas

Susirūpinimą dėl vadinamojo užsienio agentų įstatymo yra išreiškusios ir JAV, ir ES. Anot ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio,  projektas nesuderinamas su ES vertybėmis ir standartais.

Sakartvelas niekada nebus prorusiška valstybė. Kartvelai niekada nepakeis savo pasirinkimo – tai civilizacinis pasirinkimas.

 

Prieš šį įstatymą protestuojantys kartvelai ir opozicija baiminasi, kad įstatymo priėmimas reikštų Gruzijos ilgalaikio siekio įstoti į ES pabaigą. Daugiau kaip 80 proc. gyventojų pritaria Gruzijos europinei perspektyvai, kuri įtvirtinta ir šalies konstitucijoje.

Anot B. Korčilavos, Sakartvelo europinė integracija rūpi ne tik M. Saakašvilio šalininkams, bet ir valdančiajai partijai. „Nežinau nė vieno kartvelo, kuris sakytų, kad reikia kurti valstybę, analogišką Rusijos Federacijai. Net valdančioji partija visada akcentavo Gruzijos stojimą į ES ir NATO“, – radijui NV sakė ekspertas.

Karas Ukrainoje ir stojimas į ES – šios dvi temos iki šiol sieja skirtingų opozicinių partijų ir net valdančiosios „Gruzijos svajonės“ šalininkus. Didžiausias praėjusių metų mitingas Tbilisyje įvyko vasario 26 d., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, ir birželio 20 d., kai Sakartvelui buvo atsisakyta suteikti šalies kandidatės į ES statusą.

Tiesa, per metus situacija abiem klausimais kiek pakito: tiek Gruzijos valdžios reakcija į karą Ukrainoje, tiek šalies perspektyvos tapti ES nare. Tačiau, kaip primena B. Korčilava, Sakartvelas savo kelią  pasirinko prieš 30 metų, per tą laiką su Rusija kariavo keturis karus, prarado šimtus tūkstančių žmonių ir 20 proc. šalies teritorijos.

„Sakartvelas niekada nebus prorusiška valstybė, – sakė B. Korčilava. – Tai, kad šiandien valdžioje tokia partija, lėmė M.Sakašvilio padarytos klaidos. Kartvelai niekada nepakeis savo pasirinkimo – tai civilizacinis pasirinkimas.“

B. Korčilava pabrėžia takoskyrą, kuri kartvelus skyrė nuo sovietinės ideologijos ir Sakartvelas – panašiai kaip Baltijos šalių tautos – niekada nesijautė sovietine respublika.

„Raginame Sakartvelo vyriausybę gerbti taikių susirinkimų ir taikių protestų laisvę“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Mes palaikome Sakartvelo žmones ir jų siekius“, – pridūrė jis.

Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, D. Nausėdienė nuvyko į Patara Churvalečio kaimą šalia Rusijos okupuoto Cchinvalio Pietų Osetijos regione bei aplankė šeimą, gyvenančią netoli regiono administracinę liniją žyminčios koncertinos.

Pirmoji ponia bendravo su šeimos nariais, išklausė jų liudijimus ir patirtis, domėjosi dabartinėmis gyvenimo sąlygomis. D. Nausėdienė taip pat šeimai nuvežė humanitarinės paramos.

„Čia gyvenančių žmonių istorijos ir liudijimai yra tiesiog sukrečiantys. Akivaizdu, kad vadinamoji borderizacija žaloja likimus, išskiria šeimas, riboja judėjimo laisvę, galimybes mokytis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Teroro ir pagrobimo grėsmės šiame regione yra labai realios“, – sakė pirmoji ponia, cituojama Prezidentūros pranešime.

2008 metų rugpjūtį tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių sakartveliečių kaimus.

Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai.

Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.

Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Visame Sakartvele skaičiuojama per 300 tūkst. šalies viduje perkeltų asmenų.

Sakartvelas pateikė narystės ES prašymą kartu su Ukraina ir Moldova netrukus, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Ketvirtadienį ES lyderiai suteikė Kyjivui ir Kišiniovui oficialų kandidačių statusą, tačiau pareiškė, kad Tbilisis gali tapti oficialiu kandidatu tik tada, kai bus pašalintos neišspręstos problemos. Vis dėlto jie „pripažino Sakartvelui Europos perspektyvą“ – šį žingsnį prezidentė Salome Zurabišvili gyrė kaip „istorinį“. „Esame pasiryžę ateinančius mėnesius dirbti, kad gautume kandidatės statusą“, – ketvirtadienį sakė S. Zurabišvili.

Svarbiausios Sakartvelo demokratinės grupės ir opozicinės jėgos paskelbė apie masinį mitingą penktadienio vakarą, didindamos spaudimą valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“, kuri kaltinama dėl papablogėjusių santykių su Briuseliu.

„Kad ir kokius pažadus duotų Sakartvelo vyriausybė, netikime, kad ji gerbs savo pačios žodžius“, – feisbuke pareiškė mitingo organizatoriai. „Mes, Sakartvelo žmonės, privalome prisiimti atsakomybę už reikalaujamų reformų įgyvendinimą. Sakartvelo žmonės turi apginti savo europietišką pasirinkimą“.

Sakartvelo žmonės turi apginti savo europietišką pasirinkimą.

Penktadienį paskelbtame pareiškime „Sakartvelo svajonė“ gynė savo demokratinius laimėjimus ir kaltino opoziciją „planais nuversti valdžią organizuojant antivyriausybinius mitingus“.

Per didžiausią pastarųjų dešimtmečių demonstraciją pirmadienį mažiausiai 120 tūkst. kartvelų išėjo į gatves palaikyti šalies narystės ES siekį. Mitingo organizatoriai tuo metu paskelbė apie „naują tautos judėjimą“, kuris apims opozicines partijas, bet jame dominuos pilietiniai aktyvistai.

Sakartvelo kandidatūros atidėjimas buvo savaime suprantamas sprendimas, praėjusią savaitę Europos Komisijai pareiškus, kad iki 2022 m. pabaigos Tbilisis turi įgyvendinti plataus masto politines reformas, kad galėtų oficialiai pradėti kelią į narystę. ES sąlygos suteikti Sakartvelui kandidatės statusą apima politinės poliarizacijos nutraukimą, pažangą žiniasklaidos laisvės srityje, teismų ir rinkimų reformas bei „deoligarchizaciją“.

Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią ES paskelbti sankcijas turtingiausiam Sakartvelo žmogui Bidzinai Ivanišviliui dėl jo „destruktyvaus vaidmens“ Sakartvelo politikoje ir ekonomikoje. B. Ivanišvilis tikina pasitraukęs iš politikos.

„Sakartvelo svajonės“ vyriausybė sulaukia vis didesnės tarptautinės kritikos dėl menkstančios demokratijos, tai rimtai kenkia Tbilisio ir Briuselio ryšiams.

Iš viso Nacionalinei bibliotekai perduota šimtas kartvelų literatūrą ir kultūrą reprezentuojančių knygų. Spalio 13 d. VšĮ „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“ surengė dovanotų knygų pristatymo ir jų įstaigos prisistatymo renginį bibliotekoje. Susitikime dalyvavo Sakartvelo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Levanas Gvachliani, Seimo nariai Viktoras Pranckietis ir Vilija Targamadzė, Sakartvelo diasporos ir jų šalimi, istorija, kultūra besidomintys žmonės, Nacionalinės bibliotekos atstovai.

Buvęs Seimo Pirmininkas prof. V. Pranckietis prisiminė, kaip lietuvių kalboje atsirado Sakartvelo pavadinimas, papasakojo apie idėjos atsiradimą ir kaip Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2018 m. gegužės 3 d. patvirtino alternatyvų Gruzijos pavadinimą. Prof. habil. dr. V. Targamadzė pasidžiaugė ne tik dovanotomis knygomis, bet ir nuolat stiprėjančiais abiejų šalių draugystės ryšiais. „Mes turime puikų sambūrį, kuris gali virsti santalka bendriems tikslams pasiekti“, – sakė Seimo narė V. Targamadzė.

Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė pažymėjo, kad šių metų gegužę Nacionalinės bibliotekos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su VšĮ „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“ atveria plačias galimybes abiem institucijoms bendradarbiauti siekiant aktualizuoti kartvelų literatūrą ir kultūrą, burti Lietuvos kartvelų bendruomenę, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir kultūrinę diplomatiją.

Niko Amirgulašvili. / Bibliotekos nuotr.

Renginio dalyviai turėjo išskirtinę galimybę tapti Nacionalinės bibliotekos bendruomenės nariais. Jiems buvo įteikti Nacionalinės bibliotekos skaitytojo pažymėjimai. Juo tapo ir Sakartvelo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius L. Gvachliani.

Perduotos knygos pažymėtos spaudu „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasados dovana“. Šie leidiniai išduodami Nacionalinės bibliotekos skaitytojams į namus, juos galima skaityti ir vietoje. Didžiąją dalį knygų padovanojo Gruzijos nacionalinė biblioteka. Knygų rinkinyje – Sakartvelo rašytojų klasikų kūryba, šiuolaikinių rašytojų grožinė literatūra ir poezija, vaikų literatūra, kalbos mokymosi priemonės, istoriniai-geografiniai leidiniai, net katalogas su 800 kartvelų vyno rūšių aprašymais. Knygos ne tik kartvelų, bet ir anglų, rusų, lietuvių kalbomis.

VšĮ „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“ yra nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija, skatinanti lietuvių ir kartvelų draugystę, abiejų tautų kultūrinį pažinimą, padedanti lietuvių ir kartvelų verslams integruotis Lietuvoje ir Sakartvele. Organizacijos steigimo idėja Niko Amirgulašvili kilo 2019-aisiais, kai jis pėsčiomis nužygiavo nuo Vilniaus iki Tbilisio taip siekdamas pastatyti simbolinį draugystės tiltą tarp Lietuvos ir Sakartvelo. Įstaigos planuose numatyta ir ateityje dovanoti Nacionalinei bibliotekai knygų ir kitų leidinių, vykdyti su kartvelų literatūra ir kultūra susijusius tarptautinius informacinius, edukacinius ir kultūros projektus.

Pirmadienį Vilniaus oro uosto pasieniečiai tikrino reisu į Anglijos sostinę Londoną ketinusių vykti asmenų dokumentus. Du keleiviai pateikė esą 28-erių ir 55-erių vyrams išduotas Čekijos asmens tapatybės kortelės.

Dokumentai pasieniečiams iškart sukėlė įtarimų, todėl korteles nuspręsta patikrinti specialiąja įranga. Paaiškėjo, jog tai – klastotės.

Tuomet keliautojai pasieniečiams pateikė tikruosius savo vardu išduotus Sakartvelo piliečių pasus. Pasieniečiai juose dar aptiko, įtariama, suklastotus Šengeno valstybių sienos kirtimo spaudus.

Kartvelus VSAT pareigūnai sulaikė ir uždarė į areštinę. Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Užsieniečiams gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Kartvelų kvartetas pasirodys nacionaliniame bardų festivalyje „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose, tačiau didžiausią savo koncertinės programos dalį atliks rugpjūčio 20 d. 19 val. Pažaislyje, koncerte „Pažaislio liepų alėjos vakarai“. Šiam koncertui jie ruošia ypatingą programą, sudėdami į ją gražiausius saloninius romanus, miesto bei liaudies dainas. Žinoma, koks gali būti kartvelų koncertas be daugiabalsių kartvelų dainų? Patys atlikėjai savo dainoms pritars gitara bei kitais instrumentais. Svetingumu garsėjantys kartvelai, per dainą leis Lietuvos klausytojui užeiti į jų šeimos šventes, pabūti gausioje užstalėje, kur kiekvieną tostą palydi daina.

Pasak vieno komentaro apie šiuos dainininkus, jie yra daugiau nei dainininkai, tai – tiesiog muzikos dievai, jautriai, kūrybiškai dainomis vedžiojantys po Sakartvelą, svetingai savo išskirtiniu kultūros paveldu besidalijantys su klausytojais. Iš jų lūpų dažnam mums pažįstama „Suliko“ suskamba itin originaliai bei netikėtai. Beje, tiksliai atskleisti jų repertuarą visada sunku, nes galutinai jį dėlioja vos ne iki pat koncerto pradžios. Bendras atlikėjų repertuaras gana platus ir didelis, jie net patys negali pasakyti, kiek jame telpa dainų.

Kvarteto dainininkai susitinka ne vien scenoje. Pasak vieno iš kvarteto dalyvių V. Galuašvilio, jie esą daugiau nei draugai, labiau giminės, broliai. „Kartu švenčiame asmenines šventes, kartu sėdame užstalėn, kurioje vien tostai ir dainos. Na, ir žinoma, vynas. Kartvelams vynas ir daina – neatskiriami dalykai. Užstalėje mes daugiau dainuojame, nei kalbame“, – pasakoja solistas.

Lietuvą šie vyrai itin mėgsta. „Jeigu tektų rinktis, ar važiuoti koncertuot į Lietuvą, ar į kitą šalį, net nesuabejoję pasirinktume Lietuvą, nes pas jus jaučiamės kaip niekur kitur gerai“, – kalba V. Galuašvilis. Pasak jo, lietuviai kartvelus priima itin nuoširdžiai, nebijodami atverti pačių širdies gelmių. O kartvelai – tauta, kuri labai vertina meilę bei draugystę ir stengiasi tuo pačiu atsilyginti.

Pačiame Sakartvele jie kaip kvartetas ar ansamblis „Suliko“ beveik nekoncertuoja, nebent išskirtinėmis progomis, kai reikia garbingam valstybės svečiui pristatyti kartvelų kultūrą. Visi jie – Tbilisio valstybinio operos ir baleto teatro solistai, tad nuolat turi derinti savo pagrindinį darbą su intensyviu koncertiniu gyvenimu už šalies ribų. Šiemet, Sakartvelui švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, jie yra nepakeičiami savo šalies kultūros nešėjai užsienyje. Dar šiais metais suplanuoti pasirodymai Frankfurte, Jerevane, Kijeve, Prahoje ir kitur.

Kitoje koncerto dalyje dalyvaus Liuba Nazarenko – viena žinomiausių romansų atlikėjų Lietuvoje. Jos repertuare – įvairių tautų šio žanro kūriniai, kuriuos ji atlieka itin subtiliai, kūrybiškai. Jos aksominio, žemo tembro balso nesumaišysi su niekuo. Per daugiau nei 20 metų scenoje L. Nazarenko deramai užsitarnavo Lietuvos romansų primadonos titulą. Neseniai viešoji įstaiga „Bardai LT“ išleido naują atlikėjos kompaktinę plokštelę „Gyvo garso koncertas“, kurioje skamba lietuvių bei rusų romansai.

Į koncertą kviečia geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ ir svetingumo kompleksas „Monte pacis“.