Išskirtinis statusas

Istorinis susitarimas dėl Kaspijos teisinio statuso, viliamasi, sumažins įtampą regione: išsprendžiamas ilgametis ginčas, kas yra Europos ir Azijos žemynus jungiantis vandens telkinys – jūra ar ežeras, nes skirtingais atvejais taikoma skirtinga tarptautinė teisė.

Subyrėjus SSRS, Iranas siūlė didžiausią planetoje uždarą vandens telkinį dalytis remiantis ežerui taikoma tarptautine teise – pasidalyti Kaspiją perpus. Kitos pakrantės valstybės siekė laikytis jūros principo, kai pakrančių ruožas priklauso konkrečioje vietoje su telkiniu besiribojančiai valstybei, o kita teritorija – bendra.

Manoma, kad šiame vandens telkinyje yra apie 50 mlrd. barelių naftos ir 300 000 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Be to, jūroje gausu eršketinių žuvų – čia esama 90 proc. pasaulinių išteklių.

Manoma, kad šiame vandens telkinyje yra apie 50 mlrd. barelių naftos ir 300 000 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Be to, jūroje gausu eršketinių žuvų – čia esama 90 proc. pasaulinių išteklių.

"Energy Information Administration" duomenimis, daugiausia dujų ir naftos atsargų, esančių Kaspijos jūros šelfo teritorijoje, tenka Kazachstanui, Azerbaidžanui, mažiausiai – Iranui.

Galiausiai sutarta: Kaspijos dugnas padalytas kaip jūros dugnas, o virš jo esantis vanduo – kaip ežeras.

"Galime pripažinti, kad susitarimą dėl jūros statuso buvo sunku ir neįmanoma iš karto pasiekti. Derybos truko daugiau nei 20 metų ir iš visų šalių pareikalavo daug bendrų pastangų", – sakė sekmadienį Aktau mieste vykusiam viršūnių susitikimui pirmininkavęs Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas.

Susitarimu vainikuotas viršūnių susitikimas buvo toks penktas nuo 2002 m., tačiau nuo Sovietų Sąjungos žlugimo buvo surengta daugiau nei 50 žemesnio lygio susitikimų.

Mažiausia – Irano dalis

Šalių susitarimu didelė dalis Kaspijos vandenų bus laikoma bendru ištekliumi, o didžiausiam žemės ežerui, jūra vadinamam tik dėl savo dydžio, bus suteiktas specialus teisinis statusas – tai nebus nei jūra, nei ežeras.

Konvencijoje nėra įtvirtintos skiriamosios linijos – tam prireiks atskirų susitarimų. Tarp kai kurių valstybių jie jau sudaryti.

Valstybės sutarė bendrai naudoti jūrą, tačiau pasidalijo jos dugną ir požeminius išteklius. Iranui atiteko mažiausia jūros dalis, dėl to šalis potencialiai laikoma didžiausia pralaimėtoja.

Dalijant Kaspiją kaip jūrą, Iranui būtų tekęs vos 10 proc. pakrantės ruožas, o ežero principu – 20 proc. Laikyti Kaspiją jūra siekė ir Rusija, tačiau tam priešinosi kitos valstybės, ypač – Azerbaidžanas.

Iki šiol visos penkios valstybės naudojosi tik ta teritorijos dalimi, dėl kurios nebūtų kilę nesutarimų dalijantis tiek pagal ežero, tiek pagal jūros principus. Kilus ginčų, klausimas tapdavo visų penkių valstybių problema. Dabar nesutarimai dėl Kaspijos bus tik dvišaliai.

Regis, pastarąja galimybe netruks pasinaudoti Teheranas. Irano prezidentas Hassanas Rouhani susitarimą pavadino "svarbiu dokumentu", tačiau pridūrė, kad jis nenutraukia visų nesutarimų dėl jūros. Be kitų, esama nesutarimo tarp Irano ir Azerbaidžano: Teheranas pradėjo eksploatuoti šelfe esantį telkinį, į kurį pretenduoja ir Baku.

H.Rouhani pasveikino susitarimo nuostatą, kuri draudžia ne Kaspijos jūros valstybėms dislokuoti karines pajėgas šioje jūroje. "Kaspijos jūra priklauso tik Kaspijos jūros valstybėms", – Teheranui itin aktualią nuostatą komentavo H.Rouhani.

Šiuo metu Iranas išgyvena rimtus vidaus nesutarimus ir santykių su JAV paaštrėjimą. Sirijos konflikto akivaizdoje Teheranas suartėjo su Maskva, todėl pastarasis susitarimas naudingas abiem sąjungininkams ir geopolitine prasme.

Alternatyva "Gazprom"

Naujasis susitarimas leis pakrančių valstybėms tiesti naftotekius ar dujotekius nelaukiant kaimyninių šalių pritarimo, tik jas informavus. "Pasitelkusi Vakarų konsorciumus, Turkmėnija gali tiesti magistralinius vamzdynus per Rusijos ir Irano sektorius net ir be pastarųjų pritarimo", – komentavo jūrų teisės ekspertas Vladimiras Gladyševas.

Būtent Turkmėnija, pagal gamtinių dujų atsargas pasaulyje nusileidžianti tik Rusijai, Iranui ir Katarui, tikisi, kad susitarimas leis per Kaspijos jūrą eksportuoti dujas į Europą.

Ašchabade planuojama nutiesti vamzdyną Kaspijos jūros dugnu iki Azerbaidžano. Toliau Turkmėnijos gamtinės dujos per Gruziją, Transanatolijos ir Transadrijos dujotiekiais (TANAP ir TAP) pasiektų Pietų Europą. Skaičiuojama, kad taip abi šalys eksportuotų apie 100 mlrd. kub. m dujų per metus.

BBC teigimu, į kompromisą leidosi ir Rusija: minėtasis vamzdynas leistų eksportuoti gamtinius išteklius į rinkas, kuriose viešpatavo Rusijos koncernas "Gazprom".

Azerbaidžanas, Gruzija, Turkmėnija, Turkija ir ES jau keletą metų dirba prie bendro gamtinių dujų eksporto iš Kaspijos regiono į Europą projekto. Konvencijos dėl Kaspijos jūros teisinio statuso pasirašymas gali šį darbą paspartinti. Optimistiškiausiais vertinimais, Azerbaidžano dujos šiuo maršrutu Europai bus pradėtos tiekti kitąmet.

Tiesa, kaip teigia ekspertai, Ašchabadui ir Baku dar teks išspręsti teritorinį ginčą dėl kelių naftos telkinių ginčijamoje Kaspijos dalyje. Be to, susitarime esama svertų, kuriais galės pasinaudoti bet kuri valstybė, nedalyvaujanti verslo projektuose: šalys pasiliko teisę įvertinti projektus pagal ekologinius aspektus. Negatyvios išvados galėtų pristabdyti projekto vystymą.

Dabar iš trijų Turkmėnijos dujų eksporto krypčių veikia tik viena – į Kiniją. Rusija yra nusprendusi jų nepirkti iki 2019-ųjų, o Turkmėnijos dujų tiekimas Iranui yra nutrauktas dėl mokėjimų už anksčiau tiektas dujas ginčo.

Karinė nauda

Neabejojama, kad Maskva sutiko su jai ne itin palankiu sprendimu, palaiminančiu Turkmėnijos eksporto projektą, siekdama sustiprinti ryšius su šio regiono valstybėmis – ne tik buvusiomis SSR respublikomis, bet ir Iranu, bei siekdama dominuoti Kaspijos regione. Būtent iš Kaspijos jūroje dislokuotų laivų Rusija rengė raketų atakas prieš Sirijos sukilėlius.

Traktuojant Kaspijos vidurio vandenis kaip jūros teritoriją, ja gali be ypatingų kliūčių judėti laivai – taip pat ir kariniai. Tai ypač aktualu Rusijai, dislokavusiai Kaspijoje savo karinę flotilę.

Tai, kad Kaspijos konstitucija, kaip ją pavadino Nursultanas Nazarbajevas, suteikė Rusijos kariniam laivynui teisę laisvai judėti visoje jūroje, išskyrus teritorinius vandens ir žvejybos plotus, ekspertai vadina didžiule Maskvos pergale. Žinoma, tokia pat teise galės naudotis ir kitos pakrantės valstybės.

Gruzijoje trečiadienį politinė konfrontacija valdžios viršūnėse dėl integracijos su Vakarais tempo privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrę ir iš šešių partijų valdančiosios koalicijos pasitraukti vieną jos narę, be kurios ji nebeturi daugumos parlamente.

Užsienio reikalų ministrė Maja Pandžikidzė ir jaunesnysis ministras atsistatydino netrukus po to, kai premjeras Iraklijus Garibašvilis iš pareigų atleido šios Kaukazo respublikos provakarietišką gynybos ministrą Iraklijų Alasaniją.

Ministrė savo sprendimo trauktis iš vyriausybės priežastimi įvardijo grėsmes Gruzijos proeuropietiškam kursui.

I.Garibašvilis pabrėžė, jog ketina toliau siekti glaudesnių ryšių su Vakarais, nors į tai labai įtariai žiūri Rusija, kuri vis dar laiko Gruziją savo interesų zona.

2008 metais tarp Gruzijos ir Rusijos vyko penkių dienų karas, o buvusios sovietinės Ukrainos pastangos siekti glaudesnės integracijos su Vakarais įstūmė ją į konfliktą su Maskva. Kijevui sunkiai sekasi malšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose.

Gruzijai tebėra labai opus klausimas, kaip rasti pusiausvyrą tarp ekonominiais interesais grindžiamų ryšių su Rusija, kuri yra svarbi prekybos partnerė, ir santykių su Vakarais.

Atleisto gynybos ministro I.Alasanijos vadovaujamos Laisvųjų demokratų partijos pasitraukimas iš „Gruzijos svajonės“ koalicijos padidino politinį nestabilumą šioje 4,5 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, per kurią eina vamzdynai, kuriais Kaspijos nafta ir dujos iš Azerbaidžano pasiekia Europą.

„Pasitraukėme iš koalicijos“, - paskelbė I.Alasanija po jo partijos susitikimo su kitais koalicijos lyderiais, kuriame buvo aptarta politinė krizė.

150 vietų parlamente „Gruzijos svajonės“ koalicijai priklauso 83 vietos, iš kurių dešimt turi Laisvųjų demokratų partija. Jai pasitraukus, koalicijai reikės nepriklausomų deputatų paramos, kad turėtų daugumą. Tačiau balsavimas dėl pasitikėjimo vyriausybe turi būti rengiamas tik tokiu atveju, jei pasikeičia septyni ar daugiau kabineto narių, kurių iš viso yra 20.

Įtampa valdančiojoje koalicijoje atspindi sunkumus, su kuriais susiduria Gruzija, mėgindama siekti savo tikslų prisijungti prie NATO bei Europos Sąjungos ir išvengti priešpriešos su Maskva.

I.Alasanija suerzino premjerą I.Garibašvilį pareiškęs, kad kelių jo ministerijos pareigūnų areštai buvo politiškai motyvuoti ir nukreipti prieš glaudesnių santykių su Vakarais šalininkus.

„Gruzijos euroatlantinė integracija man ir mano komandai yra svarbiausias reikalas“, - sakė M.Pandžikidzė per spaudos konferenciją, kurioje paskelbė, jog kartu su ja pasitraukia ir keturi URM viceministrai.

„Mano komanda ir aš negalime slėpti grėsmių, kurios dabar iškilusios mūsų valstybei“, - sakė ji, paskelbdama, jog traukiasi iš „Gruzijos svajonės“.

Laisvųjų demokratų partijos narys Aleksijus Petriašvilis taip pat paskelbė, jog traukiasi iš Europos ir euroatlantinės integracijos ministro posto.

JAV valstybės departamentas pranešė „su susirūpinimu atkreipęs dėmesį“ į I.Alasanijos atleidimą bei vėlesnius ministrų atsistatydinimus.

„Raginame Gruzijos vyriausybę imtis žingsnių išsklaidyti pojūtį, kad teismų sistema naudojama politiniais tikslais, ir pademonstruoti savo atsidavimą mūsų bendroms demokratinėms vertybėms“, - pažymima Valstybės departamento pareiškime.

Jokių politikos pokyčių 

I.Garibašvilis sakė, kad I.Alasanijos ir jo politinių sąjungininkų prielaidos, jog provakarietiškai šalies politikai yra iškilęs pavojus, neturi jokio pagrindo.

„Mūsų užsienio politikos kryptis nepasikeitė. Ji negrįžtama, - pažymėjo premjeras. - Šie absurdiški ir naivūs pareiškimai, žinoma, neturės jokio poveikio“.

I.Garibašvilis pranešė, kad I.Alasaniją gynybos ministro poste pakeis 36 metų Mindija Džanelidzė, iki šiol vadovavęs Valstybės saugumo ir krizių valdymo tarybai.

Pasak premjero, jo kritiko A.Alasanijos pareiškimai ir veiksmai prilygsta sabotažui, dėl kurio gali nukentėti Gruzijos interesai.

Prezidentas Georgijus Margvelašvilis savo ruožtu pareiškė, kad ši politinė krizė kelia „pavojų efektyviam valstybės institucijų funkcionavimui“ ir šalies euroatlantinei integracijai.

G.Margvelašvilis paragino vyriausybę aptarti Asociacijos sutarties su ES įgyvendinimą ir bendradarbiavimo su NATO pasiūlymus, kuriuos Aljansas parengė rugsėjį vykusiame viršūnių susitikime.

„Gruzijos europinio kurso pakeisti neįmanoma, tačiau tuo pat metu mums derėtų kelti klausimą, kaip efektyviai įgyvendiname mūsų žmonių pasirinkimus“, - sakė prezidentas.

Vakarų šalys reiškė susirūpinimą, kad 2012 metais į valdžią atėjusi „Gruzijos svajonės“ koaliciją, kurią subūrė ankstesnis premjeras, milijardierius Bidzina Ivanišvilis, persekioja politinius oponentus ir taiko jiems selektyvų teisingumą.

Per dvejus metus, kai „Gruzijos svajonės“ koalicija yra valdžioje, dešimtys buvusių pareigūnų, įskaitant buvusį premjerą, buvusius gynybos ir vidaus reikalų ministrus bei buvusį sostinės Tbilisio merą, buvo areštuoti dėl kaltinimų korupcija ar įgaliojimų viršijimu.