Jį cituoja Rusijos žiniasklaida, įskaitant nepriklausomą portalą „Meduza“.

„Kazachstanas nedviprasmiškai pareiškė, kad laikysis sankcijų režimo. Mes palaikome ryšius su atitinkamomis organizacijomis, kad laikytumėmės sankcijų režimo, ir nemanau, kad Vokietijos pusei turėtų kilti kokių nors nuogąstavimų dėl galimų veiksmų, kuriais siekiama apeiti sankcijų režimą“, – sakė jis per vizitą Vokietijoje.

Kazachstano lyderis taip pat sakė, kad Rusijos karui Ukrainoje reikia ieškoti sprendimo derybų keliu.

„Būtina nutraukti abipusius kaltinimus ir derėtis, ieškant abiem pusėms tinkamų variantų“, – tvirtino Kazachstano prezidentas.

Kazachstanas palaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su Maskva, tačiau nepritaria Rusijos invazijai į Ukrainą, pradėtai praėjusių metų vasarį.

Šioje Vidurio Azijos šalyje vykdant keletą politinių reformų, dėl trečdalio per pirmalaikius rinkimus išrinktų vietų varžėsi pavieniai kandidatai. Anksčiau visos vietos buvo renkamos pagal partijų sąrašus.

Nacionalinė rinkimų komisija pranešė, kad prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo (Kasymo Žomarto Tokajevo) partija „Amanat“ sekmadienį surinko 53,9 proc. balsų, o 5 proc. barjerą, reikalingą mandatams gauti, peržengė dar penkios partijos, įskaitant K. J. Tokayevui lojalias partijas.

Pirmalaikiai rinkimai įvyko per ketvirtąsias prezidento Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo), vadovavusio Kazachstanui nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai, ir turėjusio didžiulę įtaką, atsistatydinimo metines.

Buvo tikimasi, kad jo įpėdinis K. J. Tokayevas tęs N. Nazarbayevo autoritarinį valdymą ir savo pirmtako garbei net pervadino sostinę į Nur Sultaną.

Tačiau šalies politinis kraštovaizdis smarkiai pasikeitė po smurto bangos 2022 metų sausį, kai protestai provincijose, iš pradžių kilę dėl padidėjusių degalų kainų, apėmė kitus miestus, ypač komercinę sostinę Almatą, ir tapo atvirai politiniai, demonstrantams naudojus šūkius „Seni, lauk!“, skirtus 82-ejų N. Nazarbayevui.

Policijai griežtai malšinant neramumus žuvo daugiau kaip 220 žmonių, daugiausia protestuotojų. Kilus smurtui, K. J. Tokayevas atleido N. Nazarbayevą iš įtakingo nacionalinio saugumo tarybos vadovo posto. Jis sugrąžino ankstesnį sostinės pavadinimą – Astana, o parlamentas panaikino įstatymą, kuriuo N. Nazarbayevui ir jo šeimai buvo suteiktas imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės.

K. J. Tokayevas taip pat inicijavo reformas, kuriomis siekta sustiprinti parlamentą, sumažinti prezidento galias ir apriboti prezidento įgaliojimus iki vienos septynerių metų kadencijos.

„Valstybės vadovas 2023 metų sausio 19 dieną dekretu paleido Kazachstano parlamento Mažilisą“, – sakoma prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.

Jame priduriama, kad jis paskyrė pirmalaikius parlamento rinkimus kovo 19 dieną.

Apie tai paskelbta praėjus metams po to, kai 2022-ųjų sausį Kazachstaną sukrėtė 238 gyvybes nusinešusios riaušės.

K.-J. Tokayevas taip pat paleido šalies vietinius įstatymų leidybos organus.

Naujausias žingsnis atitinka 2022 metų konstitucinę reformą, įvykdytą po tris dešimtmečius trukusio K.-J. Tokayevo pirmtako Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo) valdymo.

Į devintą dešimtį metų įkopęs N. Nazarbayevas atsistatydino 2019 metais.

Prezidentūros paskelbtoje žinutėje kazachams K.-J. Tokayevas išreiškė viltį, kad pirmalaikiai rinkimai „suteiks naują postūmį modernizuoti“ gamtinių išteklių turtingą buvusią sovietinę šalį.

69-erių politikas buvo perrinktas lapkritį. Jis surinko 80 proc. balsų rinkimuose, kurie buvo kritikuojami dėl konkurencijos stygiaus.

Per savo rinkimų kampaniją jis žadėjo sukurti „Naująjį Kazachstaną“, kuriame, pasak jo, gyvenimas bus geresnis.

K.-J. Tokayevas taip pat pažadėjo reformuoti „visas pagrindines valdžios institucijas“.

Tačiau ekonominiai sunkumai ir autoritarinės tendencijos išliko ir jam vadovaujant.

Kazachstanas siekia išlaikyti pusiausvyrą santykiuose su Vakarais ir Maskva po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Jis neprisijungė prie tarptautinių sankcijų Maskvai, tačiau puolimas įtempė istoriškai glaudžius ryšius, o K.-J. Tokayevas viešai kritikavo žemių užgrobimą Rytų Ukrainoje.

Ketvirtadienį vienas Kazachstano įstatymų leidėjas buvo išmestas iš savo partijos dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje palaikančių pasisakymų, teigiama partijos „Aq Jol“ pareiškime.

Duodamas interviu Laisvosios Europos ir Laisvės radijo (RFE/RL) Kazachstano skyriui parlamentaras Azamatas Abildayevas (Azamatas Abildajevas) pareiškė, kad palaiko „Putiną ir specialiąją karinę operaciją“ paminėdamas terminą, kurį Kremlius vartoja apibūdindamas savo puolimą Ukrainoje.

„Šią vasarą jo žmonės perduos Zelenskį ir patrauks jį į teismą“, – sakė A. Abildayevas turėdamas omenyje Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Kazachstano rinkimų komisija pranešė, kad 2019 metais į valdžią atėjęs 69-erių K.-J. Tokayevas per sekmadienį vykusius rinkimus surinko 81,31 proc. balsų.

Nė vienas iš kitų penkių kandidatų nesurinko dviženklio balsų skaičiaus, o prieš visus kandidatus balsavo 5,8 proc. rinkėjų.

Turtingas gamtinių išteklių ir esantis svarbių prekybos kelių kryžkelėje, Kazachstanas nugrimzdo į chaosą per sausio mėnesį vykusius protestus dėl didelių pragyvenimo išlaidų, per kuriuos žuvo 238 žmonės.

K.-J. Tokayevas – kadaise buvęs tvirta ranka, garsėjantis charizmos trūkumu – anksčiau šiais metais žiauriai numalšindamas protestus parodė savo negailestingąją pusę.

Sekmadienio rinkimais K.-J. Tokayevas turėjo galimybę įtvirtinti savo valdžią.

Tikėdamasis atversti naują puslapį po neramių metų, politikas sakė, kad šiuose rinkimuose sieks „naujo žmonių pasitikėjimo mandato“.

Per televiziją transliuotame kreipimesi valstybės vadovas sakė pasirašęs nurodymą surengti referendumą, siekdamas sukurti „naująjį Kazachstaną“.

Balandį prezidentas paragino priimti konstitucijos pataisas, teigdamas, kad jos suteiktų daugiau įgaliojimų parlamentui ir sumažintų tris dešimtmečius Kazachstanui vadovavusio eksprezidento Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo) įtaką.

Tuomet valstybės vadovas sakė, kad įgyvendinus reformą prasidėtų „antrosios respublikos era“, todėl būtina rengti plebiscitą.

Ketvirtadienį T.-J. Tokayevas pareiškė, kad balsavimas „parodys mūsų tvirtą įsipareigojimą laikytis demokratinių principų“.

„Būsimasis referendumas leis kiekvienam piliečiui tiesiogiai dalyvauti istoriniame įvykyje, nulemsiančiame Kazachstano ateitį“, – pabrėžė jis vaizdo kreipimesi.

Kritikai skeptiškai vertina galimybę, kad nuo Sovietų Sąjungos laikų šalį valdžiusio N. Nazarbayevo autoritarinė sistema iš tikrųjų pasikeis.

K.-J. Tokayevas kadaise buvo laikomas valdančiu N. Nazarbayevo šešėlyje.

Tačiau po sausį šalį apėmusio politinio chaoso, pareikalavusio daugiau nei 200 gyvybių ir paskatinusio Nur Sultaną prašyti Rusijos vadovaujamo saugumo bloko pagalbos, dabartinis valstybės vadovas sustiprino savo pozicijas savo mentoriaus sąskaita.

Pasak K.-J. Tokayevo, pritarus reformai būtų perrašyta maždaug trečdalis konstitucijos, o Kazachstanas taptų „prezidentine respublika su stipriu parlamentu“, o ne „superprezidentine“ valstybe.

Kazachstano žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Yerlanas Koshanovas (Jerlanas Košanovas) neseniai pareiškė, kad priėmus pataisas N. Nazarbayevas netektų privilegijuoto konstitucinio „tautos lyderio“ statuso.

Dabartinė šalies konstitucija buvo priimta 1995 metais įvykusiu referendumu.

K.-J. Tokayevas kadaise buvo laikomas valdančiu eksprezidento Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo), pareigas ėjusio tris dešimtmečius, šešėlyje. Tačiau po sausį šalį apėmusio politinio chaoso dabartinis valstybės vadovas sustiprino savo pozicijas savo mentoriaus sąskaita.

68 metų K.-J. Tokayevo teigimu, reforma, kuria siekiama suteikti daugiau galių parlamentui, susilpninti vykdomąją valdžią ir apriboti N. Nazarbayevo konstitucinį statusą, prilygsta „Antrajai Respublikai“, todėl būtina rengti plebiscitą.

„Referendumas leis kiekvienam piliečiui tiesiogiai dalyvauti sprendžiant šalies likimą... ir kuriant naująjį Kazachstaną“, – pareiškė jis.

Prezidentas nepatikslino, kada referendumas bus surengtas.

Kritikai skeptiškai vertina galimybę, kad nuo Sovietų Sąjungos laikų šalį valdžiusio N. Nazarbayevo autoritarinė sistema iš tikrųjų pasikeis.

Pasak K.-J. Tokayevo, pritarus reformai būtų perrašyta maždaug trečdalis konstitucijos, o Kazachstanas taptų „prezidentine respublika su stipriu parlamentu“, o ne „superprezidentine“ valstybe.

Be to, valstybės vadovas pažadėjo laikytis dabartinėje konstitucijoje numatyto dviejų prezidentų kadencijų limito – nuostatos, kurios N. Nazarbayevas pats sau netaikė.

Sausį kilę neramumai, pareikalavę daugiau nei 200 gyvybių ir privertę prezidentą pasikviesti Rusijos vadovaujamo saugumo bloko karius tvarkai atkurti, paskatino spėliones apie K.-J. Tokayevo ir N. Nazarbayevo nesutarimus.

Abu veikėjai tokias kalbas atmetė, nors buvusio prezidento artimi giminaičiai neteko įtakingų postų.

Kazachstano žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Yerlanas Košanovas (Jerlanas Košanovas) anksčiau šią savaitę pareiškė, kad priėmus pataisas N. Nazarbayevas netektų privilegijuoto konstitucinio „tautos lyderio“ statuso.

Iki sausį įvykusio smurto proveržio, kilusio po dujų kainos pakėlimo išprovokuotų protestų, buvęs K.-J. Tokayevo mentorius 81 metų Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas) buvo laikomas pagrindiniu sprendimų priėmėju šalyje.

Beveik tris dešimtmečius prezidentavęs N. Nazarbayevas 2019 metais perdavė prezidento valdžią rūpestingai parinktam įpėdiniui, karjeros diplomatui K.-J. Tokayevui, tačiau išsaugojo kitus svarbius įgaliojimus.

Pirmadienį K.- J. Tokayevo pasirašytos įstatymo pataisos panaikino reikalavimą vyriausybei su N. Nazarbayevu derinti vidaus ir užsienio politikos iniciatyvas, apkarpydamos įstatymą, reglamentuojantį N. Nazarbayevo, kaip Kazachstano „tautos lyderio“, konstitucinį statusą, pranešė vyriausybę palaikanti naujienų agentūra „Tengrinews“.

Kazachstano valstybinis transliuotojas „Khabar“ informavo, kada šiomis pataisomis panaikinamas N. Nazarbayevo pirmininkavimas „iki gyvos galvos“ įtakingai Saugumo tarybai ir konsultacinei asamblėjai, įsteigtai siekiant skatinti etninę harmoniją.

Prezidentūra įstatymo pataisos teksto iš karto nepaskelbė.

68 metų K.-J. Tokayevas iš šios krizės išėjo sutvirtėjęs. Jis pakeitė N. Nazarbayevą postuose, kuriuos jo pirmtakas buvo užėmęs iki metų pabaigos.

Pernai N. Nazarbayevas sutiko įpėdiniui perduoti vadovavimą Kazachstano liaudies asamblėjai, tačiau K.-J. Tokayevo pranešimas praėjusį mėnesį, kad perima iš buvusio prezidento vadovavimą Saugumo tarybai, buvo labai netikėtas.

Tokį pranešimą jis paskelbė sausio 5 dieną, kai 19 mln. gyventojų turinčios naftos turtingos šalies miestus buvo apėmęs smurtas. Padėčiai stabilizuoti  K.-J. Tokayevo prašymu Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) Kazachstane dislokavo kiek daugiau nei 2 tūkst. karių.

Per vyriausybės priešininkų ir saugumo pajėgų susirėmimus iš viešumos pradingęs N. Nazarbayevas pasirodęs po poros savaičių pareiškė, kad yra paprasčiausias „pensininkas“, noriai perdavęs savo įgaliojimus K.-J. Tokayevui.

Jis taip pat neigė konfliktuojantis su savo įpėdiniu.

K.-J. Tokayevas sakė neketinantis keisti Konstitucijos, kad pratęstų savo prezidentavimą, tačiau įvertino ilgamečio šalies vadovo N. Nazarbayevo darbą, padėjusį Kazachstanui tapti „stipria valstybe“.

Jis taip pat patikino neketinantis keisti Konstitucijos, kad pratęstų savo prezidentavimą.

Daugiau nei 200 žmonių žuvo ir tūkstančiai buvo sužeisti per anksčiau šį mėnesį įsiplieskusius neramumus, prasidėjusius nuo antivyriausybinių protestų ir paskatinusius į šalį pasikviesti Rusijos vadovaujamus karius.

K.-J. Tokayevas ir kiti valdžios pareigūnai dėl to kaltino nusikaltėlius ir teroristus, turinčius ryšių su užsieniu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią teoriją.

Savo pirmajame interviu televizijai nuo krizės pradžios Kazachstano prezidentas pakartojo, kad šalį užpuolė sukarintos grupuotės, ir teigė, jog valstybė galės ištirti įvykius be užsienio pagalbos.

„Kalbant apie tarptautinį tyrimą dėl įvykių Kazachstane, aš nematau tokio reikalo. Mes turime savo žmones, kurie yra sąžiningi, objektyvūs“, - sakė K.-J. Tokayevas interviu valstybiniam transliuotojui „Khabar“.

Tarptautinės teisių organizacijos ir Europos Parlamentas yra vieni iš tų, kurie siekia pradėti tarptautinį tyrimą dėl šalyje įsiplieskusio smurto po taikių protestų dėl degalų kainų, o vėliau – ir dėl kitų politinių reikalavimų.

K.-J. Tokayevas Europos Parlamento sausio 20 dienos rezoliuciją pavadino „neobjektyvia, per ankstyva“.

„Tai manęs nejaudina“, – pridūrė jis.

Dviejų kadencijų prezidentas?

Dabartinis Kazachstano prezidentas taip pat teigė neturintis planų eiti šalies vadovo pareigas tiek ilgai, kiek tą darė Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas), vadovavęs valstybei beveik tris dešimtmečius.

„Nežinau, kiek ilgai būsiu Kazachstano prezidentu, bet tikrai žinau, kad pagal Konstituciją ne daugiau kaip dvi kadencijas. Įstatymai, o tuo labiau Konstitucija, nebus keičiami“, – kalbėjo jis.

K.-J. Tokayevas anksčiau šį mėnesį pranešė apie N. Nazarbayevo eros pabaigą, tačiau išrinktas valdančiosios partijos pirmininku sušvelnino ankstesnę kritiką ir gyrė savo pirmtaką už laimėjimus kuriant valstybę.

„Žinau, kad šalyje sklando įvairių neigiamų gandų, – sakė prezidentas. – Šiuo klausimu aš, kaip valstybės vadovas, kartoju: pirmasis prezidentas daug nuveikė, kad paverstų mūsų šalį stipria valstybe.“

Prezidentūrą palikęs N. Nazarbayevas ir toliau liko įtakinga figūra šalies politikoje. Jis sau suteikė „elbasy“, arba „tautos lyderio“ statusą. Šis konstitucinis statusas jam suteikia išskirtinius politikos formavimo įgaliojimus ir imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.

Europos Parlamentas praėjusią savaitę didžiule balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama „atlikti tinkamą tarptautinį nusikaltimų prieš Kazachstano žmones“ tyrimą.

Keli per krizę sulaikyti žmonės po jų paleidimo tvirtino, kad juos kankino policija. Kiti piliečiai apkaltino karius šaudant į civilių automobilius, kol šalyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Ji pasibaigė praėjusią savaitę.

Kazachstano teisėsaugos duomenimis, šalyje iš viso yra sulaikyta daugiau kaip 460 žmonių, apkaltintų terorizmu ir viešosios tvarkos pažeidimais po masinių neramumų, kuriems numalšinti buvo dislokuotos Rusijos vadovaujamos pajėgos.

Neabejoju, kad tai buvo teroro ataka“, – telefonu Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui) sakė K.-J. Tokyaevas. Jo žodžiai cituojami prezidentūros pranešime.

Pasak K.-J. Tokyaevo, ataka buvo „gerai organizuota“, joje dalyvavo „užsienio kovotojų“ iš Centrinės Azijos šalių, Afganistano, Vidurinių Rytų.

Jis apkaltino kovotojus siekiant sukurti „kontroliuojamo chaoso zoną“, kad perimtų valdžią.

Kazachstanas atsigauna po praėjusią savaitę vykusių beprecedenčių neramumų, prasidėjusių nuo protestų prieš degalų kainų šuolį šios buvusios Sovietų Sąjungos respublikoje.

Prasiveržęs smurtas pareikalavo dešimčių gyvybių. Be to, per saugumo tarnybų operacijas buvo sulaikyta beveik 8 tūkst. asmenų, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) – Rusijos vadovaujamas karinis aljansas, vienijantis kelias buvusių SSRS valstybių – K.-J. Tokayevo prašymu per neramumus dislokavo Kazachstane per 2 tūkst. karių.

Kazachų lyderis pirmadienį per susitikimą su KSSO šalių lyderiais, įskaitant rusų prezidentą Vladimirą Putiną, sakė, jog Maskvos vadovaujama misija Kazachstane baigsis „netrukus“.

K.-J. Tokayevas taip pat sakė, kad jo šalis per beprecedenčius praėjusios savaitės neramumus sužlugdė bandymą įvykdyti perversmą.

Atskirai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Kinijos Wang Yi (Vang I) taip pat aptarė situaciją Kazachstane ir išreiškė „tvirtą paramą“ Nur Sultano pastangoms atkurti tvarką, pranešė Maskva.

Abu ministrai „pabrėžė savo susirūpinimą dėl išorės pajėgų įsikišimo, įskaitant užsienio samdinių dalyvavimą atakose prieš civilius ir teisėsaugos pareigūnus, valstybės institucijų ir kitų objektų užgrobimą“, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Per pokalbį su Ch. Micheliu K.-J. Tokayevas, remdamasis preliminariais skaičiavimais, taip pat sakė, kad ekonominė žala Kazachstanui gali siekti 2– mlrd. dolerių.

Prezidentas EVT pirmininką taip pat patikino, kad KSSO kariai buvo Kazachstane tik tam, kad apsaugotų strateginius objektus.

„Jie liks Kazachstane, kol padėtis visiškai stabilizuosis“, – pridūrė K.-J. Tokayevas.

Tiek Kazachstano autoritarinė vyriausybė, tiek Maskva dėl neramumų ne kartą kaltino išorines jėgas, nepateikdamos jokių įrodymų.

Kazachstano vyriausybei sunkiai sekasi pagrįsti savo įvykių versiją.

Vėlai sekmadienį Informacijos ministerija atšaukė oficialiame platformos „Telegram“ kanale anksčiau tą pačią dieną pasirodžiusį pareiškimą, kad per smurtą visoje šalyje žuvo daugiau nei 164 žmonės.

Ministerija dviem šią žinią paskelbusiems tinklapiams pranešė, jog informacija buvo paskelbta dėl „techninės klaidos“, nurodė šios svetainės.

K.-J. Tokayevas „išsamiai“ informavo V. Putiną apie situaciją šalyje, „pažymėdamas, kad ji vystosi stabilizavimosi link“, sakoma Kremliaus pranešime.

Kazachų lyderis taip pat padėkojo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO) ir „ypač“ Rusijai už pagalbą malšinant šios savaitės pradžioje kilusius antivyriausybinius protestus.

„Prezidentai apsikeitė nuomonėmis apie priemones, kurių imtasi siekiant atkurti tvarką Kazachstane“, – nurodė Kremlius.

Remiantis pranešimu, abu lyderiai susitarė palaikyti „nuolatinius“ kontaktus ir artimiausiomis dienomis surengti KSSO vaizdo konferenciją.

Kazachstanas, ilgą laiką laikytas viena stabiliausių posovietinių Centrinės Azijos valstybių, šią savaitę nugrimzdo į chaosą, o Maskvos vadovaujamas karinis blokas K.-J. Tokayevo prašymu šalyje dislokavo karių.